- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-17
- Bylos Nr.
- 2YT-975-748/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18332-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snieguolė Vilutienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
- Advokatai
- Diana Degutienė, Eglė Gurskytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. B. dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. B. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė paveldėjimo tikslu nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio N. B. mirties 1998 m. gruodžio 7 d. priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai turtą valdydama. Pareiškime nurodė, kad velionis testamento nepaliko ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Įstatyminiai įpėdiniai yra tik pareiškėja ir mirusiojo sūnus V. B.. Po sutuoktinio mirties liko jų su sutuoktiniu bendrai įgytas 0,0743 ha žemės sklypas ir statiniai sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Šį turtą po sutuoktinio mirties ji nenutrūkstamai toliau tvarkė, prižiūrėjo, išlaikė. Ji priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai turtą valdydama. Suinteresuotas asmuo nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti – nesikreipė pas notarą, nevaldė turto. Juridinio fakto nustatymas reikalingas tuo tikslu, kad ji būtų įvardinta įpėdine ir gautų turto.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad sodą pareiškėjai paliko tėvai, tačiau ji su sutuoktiniu pirko šalia buvusį žemės ruožą. Mirus sutuoktiniui, pareiškėja toliau prižiūrėjo sodą ir juo rūpinosi. Sūnus V. B. gyveno Vokietijoje dar iki tėvo mirties ir buvo atvažiavęs tik į laidotuves. Jo nedomino palikimo reikalai, jis išvyko ir nutraukė visus ryšius su pareiškėja. Ginčas dėl paveldėjimo nekilo. Kitokia forma gauti juridinį faktą patvirtinančius reikiamus dokumentus nėra galimybės, todėl nustatytinas palikimo priėmimo faktas teismine tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens V. B. kuratorė advokatė Eglė Gurskytė paaiškino, kad V. B. turėjo teisę priimti arba nepriimti atsiradusio palikimo, atsisakyti jo per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Jos nuomone, pateikti duomenys patvirtina, kad V. B. nesikreipė į notarą ir faktiškai likusio sodo neprižiūrėjo, jo nevaldė. Prašė pareiškimą tenkinti.
Liudytoja D. Z. G. parodė, kad N. B. mirė žiemą, o pavasarį po jo mirties ji kartu su pareiškėja važiuodavo į jų kolektyvinį sodą, esantį sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), padėti pareiškėjai dirbti. Pareiškėja pati vairuoja automobilį, todėl būdavo patogu kartu su ja važiuoti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad N. B. ir A. B. buvo sutuoktiniai, jų santuoka įregistruota 1970 m. gruodžio 22 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 3496 (b. l. 9). N. B. mirė 1998 m. gruodžio 7 d. (b. l. 12). Nekilnojamojo turto registro išrašas-pažymėjimas ir (duomenys neskelbtini) pirmininko R. P. pasirašyta 2016-08-16 pažyma Nr. 046 patvirtina, kad A. B. vardu yra nuosavybės teise priklausantis sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į žemės sklypą įregistruota pareiškėjai 1996-01-19 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P52/96-1587 pagrindu, o nuosavybės teisė į pastatus – pagal 2008-12-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir sodininkų bendrijos 2008-09-01 pažymą Nr. 07 (b. l. 8, 10-11). Iš Kauno miesto notarės Z. K. 2016-08-16 rašto Nr. S-30, matyti, kad po N. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 7).
Nagrinėjamu atveju paveldėjimo santykiams taikytinas CK 1964 m. 587 str., kadangi palikimas atsirado iki CK 2000 m. įsigaliojimo (2000m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 38 straipsnis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1964 m. 40 straipsnis).
Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, sodo žemės sklypas sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iki N. B. mirties, jam būnant santuokoje su pareiškėja, todėl preziumuojama, kad šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. N. B. mirus 1998 m. gruodžio 7 d. atsirado palikimas, kurį priimti turėjo teisę jo įpėdiniai. Pareiškėja yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (CK 573 straipsnio 1 dalies 1punktas). Pareiškėjos paaiškinimai ir liudytojos D. Z. G. parodymai apie pareiškėjos veiksmus faktiškai valdant palikimą – naudojantis sodo sklypu, rūpinantis jo sutvarkymu, yra leistini ir pakankami įrodymai, kurie patikimai patvirtina palikimo priėmimo faktą, todėl pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 185 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai A. B. turto paveldėjimo tikslu po N. B. mirties.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1998 m. gruodžio 7 d. priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) turto paveldėjimo po N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.