Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovams Darijui Griniui, Donatui Vėlavičiui,

R. L., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), senatvės pensininko, aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 14.30 val., Pakruojo mieste, P. M. g. 41, vairavo jam priklausantį automobilį „N. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, (alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcolmeter 500“, prietaiso Nr. 18895, metrologinės patikros sertifikatas Nr. 1622229, paklaida ± 5 %, galioja iki 2014-10-17) jam nustatytas 1,77 promilės girtumas, automobilių stovėjimo aikštelėje nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą, šalia stovintį automobilį, bei apgadino jo priekinio bamperio kairės pusės kampą. Nesant nukentėjusiojo, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pagal nustatytą tvarką neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 234, 238 punktų reikalavimus (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

R. L. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų prisipažino iš dalies, nepripažino, kad pasišalino iš įvykio vietos, kad vairavo automobilį išgėręs ir kad atsitrenkė į kitą automobilį. Nurodė, kad tą dieną parvažiavo iš garažo, pasistatė mašiną, kadangi norėjo į tualetą, nubėgo į butą. Netrukus per buto langą pamatė, jog prie jo mašinos stovi žmonės, išėjo į kiemą. Atvažiavo policija. Nežino kur stovėjo nukentėjusiojo automobilis. Nežino ir negali paaiškinti, kodėl nepastebėjo to automobilio. Iš ryto buvo išgėręs degtinės gal 100 gramų, bet tuo metu, kai grįžo iš garažo, girtu nesijautė. Iš namų į garažą išvažiavo apie 11 val. ir po pietų grįžo. Jo mašina nėra nauja, ant jos jokių žymių, įbrėžimų nebuvo. Pasistatęs automobilį ir grįžęs į kambarį, išgėrė gal pusę stiklinės degtinės. Pamatęs per langą, kad prie automobilio būriuojasi žmonės, išėjo į lauką, buvo nukentėjusysis. Nukentėjusysis gyvena tame pačiame name kaip ir jis, tik kitoje laiptinėje. Jam išėjus į kiemą automobilio savininkas paaiškino, kad jis apgadino jo automobilį ir jiems besiaiškinant atvažiavo policija. Matė, kad nukentėjusiojo automobiliui buvo nubrėžtas priekis iš tos pusės kaip jo buvo privažiuota, bet jis nepastebėjo to automobilio, jis tikrai nejautė atsitrenkimo ir nematė to automobilio. Darydamas posūkį priparkavo savo automobilį, jokio garso, ar signalizacijos garso neišgirdo. Jis vaikšto sunkiai, nes reikia keisti klubo sąnarį. Įvykio dieną iš ryto išgėrė, bet kiek išgėrė nematavo. Grįžęs iš garažo ir pasistatęs automobilį, nuėjo į butą, į tualetą ir ar po to vartojo alkoholį nepamena. Įvykio vietoje paaiškinimo nerašė, policijos pareigūnai rašo taip, kaip jiems reikia, gal turi ant jo kokį pyktį, nes su Žukausku ir Bialagloviu teko kartu dirbti. Iki pensijos jis dirbo policijoje, 15 metų išdirbo vyriausiuoju autoinspektoriumi, po to dirbo apylinkės inspektoriumi. Iki to įvykio automobiliu naudojosi pastoviai, o automobilis neapdraustas ir neatlikta techninė apžiūra, nes automobilis yra senas. Dabar nebevažinėja, nes atimtos teisės (parodymai duoti 2014 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu).

Papildomai apklaustas 2015 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu, R. L. nurodė, kad neatsimena, ar įvykio dieną iš ryto buvo išgėręs degtinės, negali patikslinti valandos, negėrė. Grįžęs iš garažo, pasistatęs automobilį iš karto nuėjo, nes norėjo į tualetą ir kambaryje gali būti, kad išgėrė apie pusę stiklinės degtinės, nes nebegalvojo niekur važiuoti. Kai atvažiavo pareigūnai, jis jau buvo kieme. Nežino ir negali paaiškinti iš kur jam buvo nustatytas toks girtumas. Žino kelių eismo taisykles, žino ką reikia daryti atsitrenkus į kitą automobilį, kad reikia nepatraukti savo mašinos ir laukti atvažiuojančių pareigūnų, pareigūnų jis nekvietė, kvietė nukentėjusysis, nukentėjusiojo neieškojo (kieno automobilis). Atsitrenkimo nejuto, nežino dėl ko nejuto, o išlipęs ir pasilenkęs jis į nieką nežiūrėjo, jeigu būtų jutęs automobilį, tai tas sparnas būtų ne tiek apgadintas.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Darijus Grinius R. L. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė pagal visus surašytus straipsnius ir nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. L. buvo surašytas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, automobilių stovėjimo aikštelėje nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą šalia stovintį automobilį bei apgadino jo priekinio kairės pusės bamperio kampą. Nesant nukentėjusiojo iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pagal nustatytą tvarką neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šitą įvykį matė liudytojai. Žala buvo ne įbrėžimas ir tikrai turėjo justi, sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Apie įvykį pranešė nukentėjusysis. Nuvykus į vietą buvo surastas L., jam nustatytas girtumas, paaiškinimo jis nesugebėjo parašyti, todėl buvo pristatytas išblaivinimui. Protokolas buvo surašytas kitą dieną. L. aiškino, kad gėrė po įvykio, tačiau mano, kad buvo išgėręs eismo įvykio metu, remiasi liudytojos parodymais. Turėjo justi kontaktą, turėjo pranešti policijai ir nevartoti alkoholio po įvykio (paaiškinimas duotas 2014 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu).

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Donatas Vėlavičius surašytą protokolą palaikė, kadangi teismo posėdžio metu R. L. pripažino, kad įvykio rytą buvo išgėręs degtinės, taip pat remiantis paaiškinimais, įvykio vietos schema, asmens blaivumo testu, sulaikymo protokolu, pažymomis apie transporto priemonę, teismo posėdžio metu liudytojų parodymais, liudytojos patvirtino, kad matė kaip sujudėjo automobilis, matė, kad asmuo išlipęs iš savo transporto priemonės ją apžiūrėjo, taip pat apžiūrėjo ir apgadintą automobilį, o po to nuėjo į namus. R. L. pripažino, kad nekvietė policijos, neieškojo nukentėjusiojo, nors tai ir turėjo padaryti, todėl prašo R. L. pripažinti padarius administracinio teisės pažeidimus, numatytus 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir pažeidus kelių eismo taisyklių 9, 14, 237, 234 punktų reikalavimus, skirti administracinę nuobaudą (paaiškinimas duotas 2015 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu).

Nukentėjusysis L. V. parodė, kad žmona išėjo važiuoti į miestą ir iš parduotuvės išbėgusi pardavėja pasakė, jog matė kaip L. atsirėmęs į jų mašiną, pravažiuodamas ją stumdė. Žmona paskambino jam, jis atvažiavo į vietą. Netrukus iš namo išėjo kaimynas L. ir pripažino, neneigė, kad trenkėsi, pasakė, kad pateiktų remonto čekį, sąskaitą, kad sumokės. Jis nesutiko, nes nebuvo jokių garantijų, kad sumokės. L. pats pasiūlė kviesti policiją. Jo automobilis aikštelėje buvo pastatytas atbulomis, tai yra, priekiu į namą, tik ne prie namo, o kitoje aikštelės pusėje. L. automobilis stovėjo šalia jo automobilio priekiu į kiemo pusę, kaip parvažiavo taip ir įsuko. Įvykio deklaracijos nepildė, kadangi jam pasirodė, kad L. yra neblaivus, jautėsi kvapas, matėsi iš jo veido, kad neblaivus. L. pažįsta kaip kaimyną, pažįsta iš matymo, suprato, kad jis yra neblaivus, todėl dėl to nepildė įvykio deklaracijos ir iškvietė policiją. L. sutiko su tuo kas įvyko, sakė, kad pripažįsta įvykį, kalbėjo sunkiai, vieną kartą sakė taip, kitą kartą kitaip, konkrečiai susišnekėti nepavyko. Žalą jam atlygino draudimas, L. pretenzijų neturi. Automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu. Draudžiant automobilį buvo reikalavimas, kad būtų signalizacija, kuri buvo. Signalizacija nuo smūgio, kiek yra bandęs nereaguodavo, tik sureaguodavo kai įkišdavo per langą ranką. Draudimo kompanija žalą atlygino išmokėdama grynais. Transporto priemonę remontavosi pats asmeniškai. Automobilis buvo liestas praslydimu, atsirėmė paskui pasuko vairą smarkiau ir nuvažiavo į priekį nubraukiant, nei stiklo, nei padangos nekliudė.

Liudytoja I. B. parodė, kad L. pažįsta. Dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini), rugsėjo mėnesį, apie 14 val. su trupučiu gėrė su pardavėja kavą. Tuo metu pasižiūrėjo pro langą ir pamatė L. su mašina įvažiuojantį į kiemą, abi su pardavėja, stovėdamos prie lango, pamatė kaip L. su mašina atsistūmęs truputį įvažiavo ir įvažiuodamas stuktelėjo į šalia stovinčią mašiną, nes ta mašina net sujudėjo, išlipo iš mašinos, pasižiūrėjo į savo mašiną, žvilgtelėjo į tą kitą mašiną ir svirduliuodamas nuėjo per kiemą prie savo laiptinės. Pardavėja pamačiusi, kad iš namo išėjo V., išbėgo jai pasakyti apie tą įvykį. Įvykis įvyko tiesiog prieš parduotuvės langus. L. namas stovi galu į gatvę, o namas kur yra parduotuvė stovi pagal gatvę, parduotuvės du langai yra iš kiemo pusės, todėl gerai matosi kito namo visas kiemas. L. parvažiavęs gražiai atsistūmė mašiną, norėjo įvažiuoti tiesiai į tarpą, kur visada stovėdavo jo mašina ir stovėjo juodos spalvos mašina, atsukta priekiu, ir su kairiu sparnu stuktelėjo, kad net ta mašina pajudėjo, vėl gražiai atsistūmė ir įvažiavęs pasistatė mašiną. Išlipo, pasižiūrėjo, labiau pasilenkęs pasižiūrėjo savo automobilį, paskui vėl priėjęs pasižiūrėjo, pasižiūrėjo aukštyn ir nuėjo prie laiptinės. Netrukus iš laiptinės išėjo V. ir išėjusi pardavėja L. A. pasakė tai ką matė, tai galėjo būti apie 14 val. 20 min. L. labai greitai grįžo atgal, užtruko gal 10 ar 15 min.

Liudytojas Petras Bialaglovis parodė, kad L. pažįsta kaip buvusį pareigūną, nebendrauja, jokių reikalų neturi. Tai buvo rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepasakys, dirbo ekipaže su Audriu Žukausku, gavo pranešimą, jog yra techninis eismo įvykis. Atvykus nurodytu adresu, P. M. gatvės kieme pastebėjo R. L., nukentėjusį, stovėjo Romui priklausantis visureigis automobilis ir kitas automobilis. Ant visureigio matėsi, kad buvo kontaktas, matėsi dažų žymės, matėsi, kad R. L. yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. L. buvo nustatytas girtumas. Buvo surinkta medžiaga, nubraižyta įvykio schema. R. L. dar sakė, kad jeigu remontuos mašiną, kad be jo nieko nedarytų. Po tokių jo žodžių suprato, jog jis pripažino kaltę. Abu automobiliai buvo stovintys. Automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis, nežymiai apgadintas, dažai nubrėžti, ryškių apgadinimų nebuvo.

Liudytojas Audrys Žukauskas parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta, buvęs kolega, dabar nesieja jokie santykiai. Tai buvo rugsėjo 3 dieną, apie 15 val. kartu su tyrėju Bialagloviu dirbo ekipaže ir iš Šiaulių apskrities VPK gavo pranešimą, kad M. g. automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis iš kurio kaltininkas pasišalino. Atvykus į įvykio vietą pamatė stovinčius automobilius, kaltininkas vaikščiojo prie automobilio, buvo ir nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad buvo apgadintas jo automobilis, kad įvykį matė šalia esančios parduotuvės pardavėja, kuri pranešė jiems, kad į jų automobilį įvažiavo automobilis „N. P.“, sukdamas į aikštelę, sujudėjo jų automobilis, o kaltininkas apsižiūrėjo ir nuėjo į gyvenamą namą. Atvykus į įvykio vietą akivaizdžiai matėsi, kad kaltininkas buvo neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo sutrikusi judesių koordinacija. Pradėjus aiškintis apie įvykį, kaltininkas aiškino kaip galėjo įvažiuoti nepamatęs, kaip galėjo apgadinti automobilį. Kaltininkas su savimi neturėjo jokių automobilio dokumentų, paskui su tyrėju Bialagloviu nuėjo į savo namus ir pasiėmė dokumentus, paaiškėjo, kad automobilis neapdraustas, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kaltininkui buvo nustatytas 1,77 promilės girtumas, paimtas paaiškinimas, nubraižyta eismo įvykio schema. Besiaiškinant kaltininkas nukentėjusiems aiškino, kad be jo žinios automobilio neremontuotų, jeigu kur remontuos, turės jis būti kartu. Tokį kaltininko pasakymą suprato kaip, kad automobilis būtų remontuojamas su jo žinia, aiškino, kad per daug pinigų nenuskaičiuotų kas remontuos tą automobilį. Paaiškinimas iš L. buvo paimtas kitą dieną, nes buvo girtas. Išblaivinus, kitą dieną buvo paimtas paaiškinimas ir surašytas protokolas. Įvykio vietoje automobiliai stovėjo vienas šalia kito, nukentėjusiojo automobilis stovėjo priekiu, o „N. P.“ į kitą pusę. Nukentėjusiojo automobiliui buvo apgadintas kairės pusės priekinis bamperis nubrėžtas, o „N. P.“ irgi priekinės pusės nežymus apgadinimas. Įvykio vietoje nubraižė schemą, fotografavo. Pažeidimo laiką nurodė pagal Šiaulių apskrities VPK budėtojo pranešimą.

Liudytoja J. V. parodė, kad tą dieną, galėjo būti be 20 minučių trys (15 val.), kai ji išėjo į lauką, ėjo link savo automobilio, išgirdo, jog kažkas ją šaukia, pamatė, jog šaukia iš parduotuvės „Mano kamanė“ išėjusi pardavėja, kuri pasakė, kad į jų automobilį įvažiavo ponas L. ir išėjo namo. Priėjusi arčiau pamatė, kad įbrėžtas tik sparnas. Apie 14 val. 50 min. išsikvietė vyrą. Netrukus atvažiavo vyras ir atėjo ponas L., kuris priėjęs pasakė, kad „nepasisekė, įvažiavau į jūsų automobilį“. Vyras paklausė, ką siūlo daryti, tada ponas L. pasakė, kad kai „atnešite sąskaitą apmokėsiu, o jeigu netenkina kvieskite policiją“. Pamatė, kad L. neblaivus, susišnekėti sunku, todėl vyras iškvietė policiją. Kai ji išėjo iš laiptinės į kiemą ir išgirdo kviečiant, pamatė „Mano kamanė“ pardavėją, kuri paklausė ar juodos spalvos TOYOTA yra jų, pasakė, kad taip, pasakė, kad į jų automobilį atsitrenkė ponas L., kuris išlipo ir nuėjo ar girtas, ar svirduliuodamas. Džiaustant balkone skalbinius ji matė, kaip L. parvažiavo su mašina į kiemą, nes jų balkonas yra kitoje namo pusėje, atsitrenkimo nematė. Paaiškinimą rašė vyro vardu, rašė savo ranka, pasirašė vyras. L. jai atrodė neblaivus. Kad L. buvo neblaivus matėsi, nes buvo nerišli kalba, sklido kvapas, o ar pats L. kalbėjo apie girtumą, nepamena. Jie gyvena kitoje laiptinėje, pažįsta L. iš matymo, kaip kaimyną. Kad L. buvo išgėręs matėsi akivaizdžiai. Būnat policijai jis net porą kartų buvo nugriuvęs ant žemės. Kai L. išėjo iš laiptinės ir priėjo, jie pirmi jo nekaltino dėl eismo įvykio. L. pats pirmas prisipažino. Automobilis yra vyro vardu, bet pirktas lizingu. Automobilyje yra įrengta trečio lygio signalizacija.

Liudytoja L. A. parodė, kad dirba parduotuvėje „M. k.“ pardavėja. Matė kai L. parvažiavo į kiemą, stebėjo kaip jis važiuoja, nes buvo keistas manevravimas, matė, jog bando pasistatyti automobilį į aikštelę, važiuodamas į aikštelę atsitrenkė į juodos spalvos mašiną TOYOTA, pasistūmė atgal pasitaisydamas įvažiuoti, išlipęs iš mašinos ir pasilenkęs pasižiūrėjo į savo mašinos priekį, grįžo atgal, pasižiūrėjo į kitą mašiną, pakėlęs galvą pasižiūrėjo į langus ir nuėjo į laiptinę. Pirmiausia išlipęs iš mašinos pasižiūrėjo į savo automobilio priekį nuo vairuotojo pusės, tada grįžo prie kitos mašinos, pasižiūrėjo į kitos mašinos kairį sparną, pakėlęs galvą pasižiūrėjo į daugiabučio namo langus ir nuėjo į vidurinę laiptinę. L. stojo į stovėjimo aikštelę priekiu, o kita mašina stovėjo pastatyta atbulai ir kai įvažiuodamas sustoti suko į dešinę savo kairės pusės priekiu užkliudė tą kitą automobilį, atsistūmė atgal, pasitaisė ir mašiną pasistatė gerai. Prieš pat tą įvykį ji gėrė kavą, sėdėjo prie lango ir pamatė, kad parvažiavo L., manevravo, kilo įtarimas kas bus, stebėjo. L. atrodė keistai, nes svirduliavo, iš pažiūros pasirodė, kad išgėręs. Būdama parduotuvėje pamatė, kad iš laiptinės išeina V., žinojo, kad tai buvo jų mašina, todėl nuėjusi jai pranešė, jog į jų mašiną ką tik atsitrenkė, pasakė kas atsitrenkė, kad atrodė neblaivus. Kad L. atsitrenkė į juodos spalvos mašiną pastebėjo, nes mašina sujudėjo, suprato, kad atsitrenkė į juodos spalvos mašinos priekinį kairį sparną.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Rolandas Mištautas teismo posėdžio metu nurodė, kad R. L. kaltę pripažįsta dėl dviejų straipsnių, tai yra, dėl 123 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyje. Nesutinka su argumentais dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal 127 ir 130 straipsnius. Laikas ir aplinkybės, kad jis vairavo transporto priemonę 15.07 val. neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Iš liudytojos A. parodymų aiškiai nurodyta, kad matė kuomet R. L. atvyko į kiemą 14.20 val. Protokolas surašytas nepagrįstai. Aukščiausio Teismo praktikoje yra akcentuojama vairuotojo pasišalinimas iš įvykio vietos, pažeidus kelių eismo taisykles, tačiau pasišalinimas turi būti sąmoningas, atliekamas tyčia. Mano, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. L. galėjo pajusti kontaktą savo automobilyje su nukentėjusiojo automobiliu, kadangi iš Aukščiausiojo Teismo praktikos yra vertintina keletas aplinkybių, visų pirma vertintina žala. Iš nukentėjusiojo parodymų, kad patirta žala nėra didelė, minimali, nes jis pats pašalino įbrėžimus, nesikreipė į specialistus, bet akivaizdu, kad tas sąlytis, kad ir įvyko būtų toks, kad L. vairuodamas transporto priemonę, kuri gabaritais yra didesnė už nukentėjusiojo automobilį galėjo ir nepajusti šio kontakto. Iš foto nuotraukų mato, kad automobilio AVENSIS sužeidimo vieta yra plastikinė, o automobilį kurį vairavo R. L. automobilio buferis yra metalinės konstrukcijos, akivaizdu, kas sąlyčio kontakto metu dėl tų techninių savybių medžiagų L. galėjo ir nepajusti kontakto. Akivaizdu, kad L. sukdamas į dešinę žiūrėjo į dešinę pusę, todėl nežiūrėdamas į kairę galėjo nematyti šio kontakto. Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamas momentas, tai yra, motyvas ir tikslas. Įvykis įvyko R. L. gyvenamos vietos kieme, akivaizdu, kad L. nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos ir neturėjo tikslo, neišvyko iš įvykio vietos, paliko automobilį toje pačioje vietoje, todėl logiška, kad L. nevengė šios atsakomybės, nepasišalino. Dėl 127 straipsnio mano, kad byloje nesurinkta jokių faktinių aplinkybių, kad L. būtent įvykio metu buvo neblaivus, kadangi kaip minėjo pagal liudytojų parodymus įvykis įvyko 14.20 val. Policijos pareigūnai nustatę asmens blaivumą kraujyje alkoholio rado 15.20 val. Iš byloje esančių paaiškinimų, nuo pat pirmo paaiškinimo R. L. teigia, kad atvykęs į namus jis vartojo alkoholį, todėl policijos pareigūnai nurodydami, kad jis 15.07 val. vairavo neblaivus ir kraujyje buvo rasta 1,77 promilės alkoholio, visiškai neatitinka faktinių aplinkybių, automobilio jis tokiu laiku nevairavo, kad alkoholį vartojo po 14.20 val. ir tai patvirtina pats R. L. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo priimtose nutartyse yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis ir Konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visi neaiškumai, abejonės, kurie negali būti pašalinti yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (nutartys ATP byloje Nr. 2 AT-1/2013 m. ir Nr. 2 AT-7-3/2013 m.). Mano, kad dėl 127 straipsnio ir 130 straipsnio yra nekaltas, tačiau jeigu teismas pripažintų kaltu, mano, kad yra galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti bausmes, kurios yra mažesnės nei numatyta sankcijoje. R. L. nevengė atsakomybės nuo pirmo momento, kai sužinojo, jog sužalojo transporto priemonę, tą patvirtina liudytojai ir nukentėjusysis, išreiškė pageidavimą ir norą atlyginti padarytą žalą. Mano, kad yra ir kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios leistų teismui taikyti atsakomybę, kuri mažesnė nei numatyta sankcijoje. Prašo nutraukti procesą R. L. atžvilgiu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktas eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, yra tinkamai kvalifikuota ir jo kaltė, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, yra įrodyta visa bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), asmens blaivumo testu (4 b. l.), patikros sertifikatu (5 b. l.), autoavarijos vietos schema (8 b. l.), foto lentele (9-11 b. l.), paties R. L. (15 b. l.), I. B. (14 b. l.), L. V. (16 b. l.) paaiškinimais, duotais ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, o taip pat ir paties R. L. paaiškinimais, nukentėjusiojo L. V. bei liudytojų I. B., Petro Bialaglovio, Audrio Žukausko, L. A. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, tai yra, kad R. L., būdamas neblaivus, vairuodamas jam priklausantį automobilį „N. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą, šalia stovintį automobilį, bei apgadino jo priekinio bamperio kairės pusės kampą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus (KET redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), kas nulėmė automobilio „T. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. L. neprisipažino, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tačiau jo parodymai dėl šių aplinkybių yra nenuoseklūs, nes 2014-11-28 teismo posėdžio metu jis parodė, kad ryte buvo išgėręs apie 100 gramų degtinės, o 2015-01-06 vykusio posėdžio metu teigė neprisimenąs ar iš ryto buvo išgėręs degtinės. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atmeta R. L. argumentus, kad automobilį jis vairavo būdamas blaivus, o alkoholį vartojo tik po to, kai automobilį pastatė namo kieme, kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius visai bylos medžiagai, ir juos vertina kaip pasirinktą gynybos taktiką.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažeidimo padarymo metu (2014 m. rugsėjo 3 d.) galiojusių Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) XXX skyriuje įtvirtintos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Akcentuotina, kad šio skyriaus normos įpareigoja įvykus eismo įvykiui, kiekvieną su juo susijusį vairuotoją ar kitą eismo dalyvį ne tik, kad pasilikti eismo įvykio vietoje, bet ir sustoti, ją pažymėti, imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti ir t.t. (KET 231 p.). Būtent nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Kelių eismo taisyklių 232 punkte įtvirtinta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Pagal KET 234 punktą, - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Taigi, remiantis šiomis nuostatomis nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad R. L. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į stovintį kitą automobilį – „T. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinus, tačiau nesant pastarojo automobilio vairuotojo (nukentėjusiojo), R. L. pareiga buvo pasilikti įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, kaip tą numatė KET 234 punktas. Nagrinėjamu atveju išanalizavęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs juos atskirai ir siejant juos į visumą, teismas daro išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog R. L. KET 234 punkte įtvirtintą pareigą pažeidė ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje šiuo klausimu laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013 ir kt.). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra KET pažeidusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių pasišalino iš eismo įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau ši aplinkybė nėra būtina ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis. Tai savaime nepaneigia išvados dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis. Tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl kvalifikuojant R. L. veiksmus teisinės reikšmės neturi tai, kokių tikslų siekdamas jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad R. L., būdamas neblaivus, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas – automobilis. Esminis šios bylos klausimas yra tas, ar R. L. veiksmai – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011)).

Šioje byloje esančios automobilių foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai (9-11 b. l.), iš kurių matyti, kad automobiliui „T. A.“, v/n (duomenys neskelbtini) nubrėžtas priekinio bamperio kairės pusės kampas, teismui neleidžia daryti išvados, kad apgadinimai yra nežymūs, o tai rodo, kad ir smūgis turėjo būti juntamas. Tai, kad smūgis tikrai buvo stiprus, matyti ne tik iš jau aptartų foto nuotraukų, tačiau ir iš liudytojų I. B. ir L. A. parodymų, kai jos teismo posėdžio metu parodė, kad būdamos parduotuvėje, pro langą pamatė L. su mašina įvažiuojantį į kiemą, matė kaip L. su mašina atsistūmęs truputį įvažiavo ir įvažiuodamas stuktelėjo į šalia stovinčią mašiną, nes ta mašina net sujudėjo, išlipo iš mašinos, pasižiūrėjo į savo mašinos priekį, pažiūrėjo į kitos mašinos priekinį kairįjį sparną, pažiūrėjo į namo langus ir svirduliuodamas nuėjo per kiemą prie savo laiptinės. Būtent dėl tokių nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad R. L. vis dėlto juto jo vairuojamo automobilio kontaktą su kitu objektu automobiliu „T. A.“, ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau, nepaisant to, jis iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Kaip matyti iš bylos duomenų, R. L. kaltu prisipažino tik dėl to, kad vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pagal nustatytą tvarką jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Jis iš esmės neigia, jog būdamas neblaivus, atvažiavęs jam priklausančiu automobiliu „N. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į P. M. g. 41 namo automobilių stovėjimo aikštelę, atsitrenkė į kitą, stovintį automobilį, bei jį apgadino, nes jis nejautė atsitrenkimo ir nematė to automobilio, darydamas posūkį priparkavo savo automobilį, jokio garso, ar signalizacijos garso neišgirdo. Tačiau teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atmeta šiuos R. L. argumentus kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius visai bylos medžiagai, o taip pat kaip pasirinktą gynybos taktiką.

Byloje nustatytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad R. L. sąmoningai ir tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tikėdamasis apsunkinti eismo įvykio aplinkybių bei kaltininko nustatymą, išvengti atsakomybės už padarytą eismo įvykį, t.y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos tai padarė tyčia. O kaip minėta aukščiau, byloje nustatyti ir užfiksuoti nukentėjusio automobilio apgadinimai nėra akivaizdžiai nežymūs, kurių R. L. galėjo nepamatyti. Todėl teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų duomenų pagrįstai leidžia teigti, kad R. L. iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai, kaip privalėjo tai padaryti šioje situacijoje pagal KET 234 punkte nustatytus reikalavimus, o jo teiginiai, kad neturėjo jokio tikslo pabėgti iš įvykio vietos ir pan., šiuo nagrinėjamu atveju nepaneigia jo kaltės ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Todėl jo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuota ir kaltė, padarius šį pažeidimą, pilnai įrodyta.

Policijos pareigūnas, surašydamas R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė, kad R. L. vairavo transporto priemonę 2014 m. rugsėjo 3 d., 15.07 val., tačiau nurodytas pažeidimo padarymo laikas neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Iš liudytojų parodymų matyti, kad matė kaip R. L. atvyko į kiemą apie 14.20 val., iš Šiaulių apskrities VPK išrašo iš BIR ataskaitos (69-70 b. l.) matyti, kad pranešimas apie įvykį gautas 15 val. 11 min., pranešėjas teigė, kad maždaug prieš 20 min. susidūrė automobiliai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra tikslintinas teisės pažeidimo laikas, nurodant, kad R. L. 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 14.30 val., Pakruojo mieste, P. M. g. 41, vairavo jam priklausantį automobilį „N. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

R. L. surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl jo padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, nes jis vienu metu padarė keturis administracinius teisės pažeidimus, todėl visi pažeidimai nagrinėtini teisme bei jam skirtina nuobauda ir už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje (nenumatytus ATPK 224 str.), sudarančius idealiąją sutaptį su jo padarytais pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje (ATPK 33 str. 2 d., 224 str.).

R. L. savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino iš dalies, teisės pažeidimą padarė sulaukęs 72 metų amžiaus, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (23 b. l.), neteistas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra senatvės pensininkas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, R. L. asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, R. L. už padarytus pažeidimus yra skirtini sankcijose numatyti baudų minimumai, tai yra, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, skirtina 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, skirtina 23 (dvidešimt trijų) eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, skirtina 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Skirtosios administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir R. L. galutinė subendrinta nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį jo padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 2 d., 127 str. 3 d.) ribose, t. y. jam skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kur numatyta, kad administracine nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei prevencinių tikslų. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. R. L. skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, nėra pagrindo, nes R. L. padarė vieną iš sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, savo kaltę pripažino tik dėl transporto priemonės vairavimo neapdraudus jos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pagal nustatytą tvarką neatlikus valstybinės techninės apžiūros. Mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės. Teismas yra tos nuomonės, kad šioje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nutarimas pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, 324-326 straipsniais, teisėja

nutaria:

R. L. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 23 (dvidešimt trijų) eurų bauda.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, R. L. galutinai paskirti administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ar nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimo vykdymą pavesti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.