Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjui L. S., atsakovės atstovams Vitai Kukanauzienei ir Edvinui Paškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą dėl įsakymo dalies pakeitimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės (toliau – Vilniaus rinktinė, atsakovė) vado 2012-01-26 įsakymo Nr. TE-27 1 punkto 2 dalies dalį, kurioje nurodoma, kad stažas išeitinei kompensacijai skaičiuoti 2012-01-31 yra 17 metų 6 mėnesiai, pripažinti neteisėta, įpareigoti Vilniaus rinktinę nepertraukiamą tarnybos stažą išeitinei kompensacijai mokėti skaičiuoti nuo 1991-09-01, įpareigoti atsakovę išmokėti šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.

Teismo posėdyje 2012-06-28 pareiškėjas patikslino skundą ir prašė pakeisti 2012-01-26 įsakymo Nr. TE-27 2.2 punktą ir jį išdėstyti taip „Išmokėti 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją papildomai, kadangi 4 mėnesių išeitinę kompensaciją pareiškėjas yra gavęs“, nepertraukiamą tarnybos stažą išeitinei kompensacijai mokėti skaičiuoti nuo 1991-09-01 (b. l. 29). Patikslintas skundas priimtas.

Teismo posėdyje 2012-09-03 pareiškėjas patikslino skundą ir prašė pakeisti 2012-01-26 įsakymo Nr. TE-27 1 punkto pastraipos paskutinį sakinį ir jį išdėstyti taip „Stažas išeitinei kompensacijai skaičiuoti 2012-01-31 yra 20 metų, 5 mėnesiai, pakeisti įsakymo 2.2 punktą ir jį išdėstyti taip „Išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją“ (b. l. 45). Patikslintas skundas priimtas.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus rinktinės vado 2012-01-26 įsakymu Nr. TE-27 „Dėl L. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas nuo 2012-01-31 atleistas iš vidaus tarnybos. Iš tarnybos pareiškėjas atleistas pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Įsakymo 1 punkto 2 dalyje nurodoma, kad tarnybos Lietuvos valstybei stažas procentiniam priedui gauti 2012-01-31 yra 20 metų 5 mėnesiai, vidaus tarnybos stažas 2012-01-31 yra 20 metai 5 mėnesiai, stažas išeitinei kompensacijai skaičiuoti 2012-01-31 yra 17 metų 6 mėnesiai. Įsakymo 2.2 punkte įsakoma Vilniaus rinktinės Štabo Finansų skyriaus viršininkei išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Pareiškėjas nesutinka su įsakymo 1 punkto 2 dalies nuostata, kad stažas išeitinei kompensacijai skaičiuoti 2012-01-31 yra 17 metų 6 mėnesiai, ir su 2.2 punktu išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Pareiškėjas tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 1991-09-01, kai buvo priimtas į Lietuvos policijos akademiją dieninio skyriaus studentu, davė priesaiką Lietuvos Respublikai, kaip numatyta tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-05-14 nutarimu Nr. I-1311 patvirtinto Lietuvos policijos akademijos statuto 8.1 punkte. Pareiškėjas nuo 1991-09-01 iki 2012-01-31 nepertraukiamai tarnavo vidaus tarnyboje: nuo 1991-09-01 iki 1994-07-01 Policijos akademijoje, nuo 1994-08-01 iki 1997-06-17 Utenos r. policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyryje, nuo 1997-06-16 iki 1997-11-17 Mokesčių policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos Kvotos ir operatyvinės veiklos tarnybos Utenos apskrities skyriuje, nuo 1997-11-17 iki 2000-11-14 Utenos r. policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų poskyryje, nuo 2000-11-14 iki 2001-05-01 Pasienio policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio policijos rinktinėje, nuo 2001-05-01 iki 2012-01-31 Vilniaus rinktinėje. Pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir vidaus tarnybos stažas, stažas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skaičiuojamas nuo 1991-09-01, o stažą išeitinei kompensacijai atsakovė skaičiuoja nuo 1994-08-01. Minėto Lietuvos policijos akademijos statuto 6.3 punkte nustatyta, kad mokymosi akademijoje laikas įskaitomas į tarnybos policijoje laiką, akademijos studentai naudojasi socialinėmis garantijomis ir lengvatomis, kurios suteikiamos policijos pareigūnams. Pareiškėjas per visą tarnybos nuo 1991-09-01 iki 2012-01-31 laiką nebuvo atleistas. Iš vienos tarnybos vietos į kitą jis buvo perkeliamas įstaigos vadovų sutikimu arba kitais pagrindais, kaip nustatyta Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Dėl Darbo kodekso taikymo ginčo teisiniams santykiams pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011-03-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-608/2011. Mano, kad atsakovė pareiškėjui neteisingai pritaikė Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus principus ir neturėdama teisinio pagrindo nepertraukiamą tarnybos stažą išeitinei kompensacijai skaičiuoti pradeda nuo 1994-08-01, nors tarnybos laikas nuo 1991-09-01 iki 1994-08-01 nebuvo nutrūkęs. Tarnybos eiga nuo 1991-09-01 iki 2012-01-31 atitinka nepertraukiamo stažo sampratą. Kadangi nepertraukiamo stažo trukmė yra ilgesnė negu 20 metų, atsakovė neteisingai išmokėjo ne visą priklausančią išeitinę kompensaciją, t. y. turėjo išmokėti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją.

Teisme pareiškėjas palaikė skundą ir paaiškino, kad Lietuvos policijos akademijos klausytojai buvo prilyginami policijos pareigūnams. Pareiškėjui buvo suteiktos visos socialinės garantijos, kurias turėjo pareigūnai, pareiškėjas turėjo pažymėjimą, kasdien nešiojo uniformą, davė priesaiką. Lietuvos policijos akademija buvo Vidaus reikalų ministerijos struktūrinis padalinys ir per visą tarnybos eigą iš Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių pareiškėjas nebuvo išėjęs.

Paaiškina, kad pareiškėjas Vilniaus rinktinės vado 2012-01-26 įsakymu Nr. TE-27 „Dėl L. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2012-01-31 atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir atsižvelgiant į pareiškėjo 2011-12-05 atsisakymą Nr. (21/20)-11-2197. Atsakovė nurodo Vidaus tarnybos statuto 37 ir 57 straipsnių nuostatas ir aiškina, kad įstatymų leidėjas numatė kompensacijos didinimą atsižvelgiant į tarnyboje nepertraukiamai ištarnautus metus, o ne į turimą vidaus tarnybos stažą. Atsakovė remiasi LVAT 2009-12-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-1542/2009 ir aiškina, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje nėra numatyta, kad pagal vidaus tarnybos stažą gali būti padidinama 57 straipsnyje numatyta išeitinė kompensacija, todėl vidaus tarnybos stažas negali būti prilyginamas Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalyje numatytam nepertraukiamam tarnybos stažui, t. y. vidaus tarnybos stažo ir nepertraukiamo vidaus tarnybos laiko sąvokos nėra tapačios. Nepertraukiamo darbo stažo sąvoka išaiškinta Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame nurodyta, kad nepertraukiamas darbo stažas – tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iš vienos darbovietės į kitą buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka neviršija nustatytų terminų. Remiasi LVAT 2011-02-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. A575-460/2011 ir aiškina, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato, jog nepertraukiamas tarnybos laikas turėtų būti skaičiuojamas kokiu nors kitu tikslu, išskyrus numatytą Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalyje. Atsakovė aiškina, kad apskaičiuojant pareiškėjui išeitinę kompensaciją buvo paskaičiuotas tarnybos laikas nuo jo priėmimo į vidaus tarnybą datos iki atleidimo datos. Atleidimo dieną pareiškėjo nepertraukiamas tarnybos laikas buvo 17 metų 6 mėnesiai (nuo 1994-08-01 iki 2012-01-31), todėl apskaičiuota ir išmokėta išeitinė kompensacija lygi 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžiui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti neteisėta Vilniaus rinktinės vado 2012-01-26 įsakymo Nr. TE-27 1 punkto 2 dalies dalį, kurioje nurodoma, kad stažas išeitinei kompensacijai skaičiuoti 2012-01-31 yra 17 metų 6 mėnesiai, negali būti laikomas reikalavimu teismui, nes dėl jo teismas negalės priimti sprendimo, numatyto Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje. Nagrinėdamas reikalavimą pripažinti įsakymo dalį neteisėta, teismas turėtų pripažinti teisiškai reikšmingą faktą, o tai nėra administracinio teismo kompetencijoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis).

Bylos ginčas yra dėl pareiškėjo stažo išeitinei kompensacijai skaičiuoti.

Nustatyta, kad Vilniaus rinktinės vado 2012-01-26 įsakymu Nr. TE-27 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos 2012-01-31 (įsakymo 1 punktas, įsakymas yra tarnybos byloje (duomenys neskelbtini)). Įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų) ir atsižvelgiant į pareiškėjo 2011-12-05 atsisakymą Nr. (21/20)-11-2197. Įsakymo 1 punkte taip pat nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas procentiniam priedui gauti 2012-01-31 yra 20 metų 5 mėnesiai, vidaus tarnybos stažas 2012-01-31 yra 20 metų 5 mėnesiai. Stažas išeitinei kompensacijai skaičiuoti 2012-01-31 yra 17 metų 6 mėnesiai. Įsakymo 2.2 punkte nurodyta Štabo Finansų skyriaus viršininkei išmokėti pareiškėjui 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją.

Pareiškėjas nesutinka su ta įsakymo 1 punkto dalimi, kurioje stažas išeitinei kompensacijai skaičiuoti 2012-01-31 nustatytas 17 metų 6 mėnesiai, ir su įsakymo 2.2 punktu, kuriame nurodyta Štabo Finansų skyriaus viršininkei išmokėti pareiškėjui 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, ir keliamu administraciniu ginču siekia, kad įsakymas būtų pakoreguotas taip, kad stažas išeitinei kompensacijai skaičiuoti būtų skaičiuojamas taip pat, kaip tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir vidaus tarnybos stažas.

Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Statuto 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „nepertraukiamai ištarnavusiems“ Vidaus tarnybos statute neapibrėžta. Ginčijamame įsakyme pavartotos formuluotės „stažas išeitinei kompensacijai skaičiuoti“ Vidaus tarnybos statute taip pat nėra, tačiau iš įsakymo turinio yra akivaizdu, kad šia sąvoka atsakovė nagrinėjamu atveju apibrėžė būtent pareiškėjo nepertraukiamą tarnybos vidaus tarnybos sistemoje laikotarpį, kuris turi būti apskaičiuotas sprendžiant, kelių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija turi būti išmokėta statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui pagal Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnį, kai jis atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą. Vidaus tarnybos statutas nenumato, kad nepertraukiamas tarnybos laikas turėtų būti skaičiuojamas kokiu nors kitu tikslu, išskyrus numatytą šio statuto 57 straipsnio 2 dalyje.

Sisteminis Vidaus tarnybos statuto nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad vidaus tarnybos stažas yra skaičiuojamas ir turi reikšmės nustatant vidaus tarnybos pareigūnų: 1) kasmetinių atostogų trukmę (Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalis); 2) suteikiant galimybę įgyti atitinkamą kvalifikacinę kategoriją (Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalis); 3) suteikiant galimybę gauti priedo dydį už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 3 dalis). Taigi vidaus tarnybos stažo (Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis) ir nepertraukiamo vidaus tarnybos laiko (Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalis) sąvokos nėra tapačios. Vidaus tarnybos stažas negali būti prilyginamas Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam nepertraukiamam tarnybos laikui. Taigi Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio nuostatos ginčo teisiniams santykiams spręsti netaikytinos.

Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 2 dalyje pateiktas žodžių junginys „nepertraukiamai ištarnavusiems“ suponuoja situaciją, kai turintis pareigūno statusą asmuo tarnauja (dirba) vidaus tarnyboje. Todėl, sprendžiant klausimą, ar asmuo, pretenduojantis gauti Statuto 57 straipsnio 2 dalyje numatytą išeitinę kompensaciją, turi tam tikrą šios kompensacijos dydį nulemiantį ištarnavimo laiką, būtina išsiaiškinti, ar tuo laiku jis turėjo pareigūno statusą. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 1 dalį, vidaus tarnyba - vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visuma. Vidaus tarnybos sistemos sąvokos apibūdinimas yra pateiktas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią vidaus tarnybos sistema - Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities vidaus reikalų statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma bei ryšiai tarp jų.

Pareiškėjo studijos Lietuvos policijos akademijoje negali būti laikomos faktine tarnyba vidaus tarnybos sistemoje. Iš pareiškėjo tarnybos bylos (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas nepertraukiamai tarnavo vidaus tarnyboje nuo 1994-08-01 iki 2011-12-31 (daugiau kaip 10 metų, tačiau mažiau nei 20 metų). Pareiškėjas į vidaus tarnybą Utenos policijos komisariate priimtas pagal 1994-08-01 sutartį, kai baigė studijas Lietuvos policijos akademijoje (tarnybos bylos II dalies l. 6). Pareiškėjas 1994-08-01 davė policijos pareigūno priesaiką (ten pat, l. 8). Tik tuomet jis įgijo pareigūno statusą. Studijų nuo 1991-09-01 iki 1994-06-29 Lietuvos policijos akademijoje metu pareiškėjas neturėjo pareigūno statuso ir studijos nelaikytinos darbu vidaus tarnyboje. Nors studijuodamas pareiškėjas atliko 4 mokomąsias-pažintines praktikas (vieną kartą per metus), tačiau jų atlikimas yra sudedamoji mokymosi akademijoje ir apskritai vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose dalis, jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, jis gaudavo stipendiją; studijų metu pareiškėjui nebuvo suteiktas vidaus tarnybos laipsnis (Mykolo Romerio universiteto 2012-07-31 raštas Nr. 3A(2.33-40101)-1902, b. l. 42-43). Akivaizdu, kad praktikos metu akademijos studentai (klausytojai) vykdė tam tikras pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas, tačiau tokių funkcijų atlikimas negali būti suprantamas ir aiškinamas kaip faktinis tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas, be to viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas pareiškėjas vykdė nereguliariai, tik vieną kartą metus atliekamos praktikos metu. Pareiškėjo 1991-10-02 duota priesaika (priesaikos tekstas pateiktas minėtame Mykolo Romerio universiteto rašte) savo turiniu ir prasme skyrėsi nuo 1994-08-01 pareiškėjo duotos policijos pareigūno priesaikos. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo įstojimas į Lietuvos policijos akademiją ir studijos joje negali būti laikomos pareiškėjo paskyrimu į pareigūno pareigas ir tarnybinių pareigų atlikimu. Mokymosi akademijoje laikas įskaitytas į vidaus tarnybos stažą, nes tokią galimybę nustato įstatymas (Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 9 punktas, taip buvo nurodyta ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-05-14 nutarimu Nr. I-1311 patvirtinto Lietuvos policijos akademijos statuto 6.3 punkte).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai nepertraukiamą tarnybos laiką išeitinei kompensacijai gauti skaičiavo nuo pareiškėjo priėmimo į tarnybą datos. Pareiškėjas atitinka Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas gauti jo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, padidintą 2 kartus, tačiau neatitinka sąlygų, kad ši kompensacija jam būtų padidinta 3 kartus. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendė:

L. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.