Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1838-1011/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-08-08
Bylos Nr.
1-1838-1011/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
R. K.
Nukentėjusysis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1838-1011/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51552-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Ainai Pacevičienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam R. K. (R. K.),nukentėjusiajai D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę, o būtent:

2016-10-30 apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) konflikto su sutuoktine D. K. metu, tyčia sudavė pastarajai 2 kartus delnu per veidą, vieną kartą į dešinės pusės veido sritį, antrą kartą į kairės pusės veido sritį, pastūmė ją abiem rankom į krūtinę, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, kai D. K. atsikėlė ir ėjo link jo paėmęs ją už kairės rankos žasto pastūmė nuo savęs, tokiu būdu padarydamas D. K. kaktos kairės pusės, kairės akies vokų ir kairio skruosto sričių, viršutinės lūpos ir kairio žando sričių, dešinės akies apatinio voko, kaklo priekinio paviršiaus, abiejų žastų, abiejų dilbių, krūtinės ląstos dešinės pusės, dešinės krūties, kairės akies obuolio junginės kraujosruvą, viršutinės lūpos kairės pusės, kairio žando gleivinių kraujosruvas, kaklo dešinės pusės kraujosruvas odoje, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais R. K. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta. Nurodė, kad šeimoje vyresnis vaikas turi neįgalumą, todėl su juo dažnai tenka gulėti klinikose. Jis (kaltinamasis) su vaiku gulėjo Kauno klinikose, o žmona su kitu vaiku turėjo būti namuose. Jis (kaltinamasis) skambino žmonai į mobilų telefoną, bet niekas neatsakė. Todėl palikęs vaiką klinikose nuvažiavo į Vilnių. Atvažiavęs bute rado neblaivią sutuoktinę, kuri buvo pikta ir puolė jį. Kitas jų vaikas tuo metu buvo pas žmonos tėvus. Nurodo, kad tik užėjęs į butą buvo užpultas žmonos. Jis (kaltinamasis), gindamasis galėjo stumti žmoną, pripažįsta, kad sudavė du smūgius, stūmė savo žmoną į krūtinę. Žmona toliau draskėsi, todėl buvo priverstas gintis ir ją (žmoną) nustūmė ant lovos. Po konflikto jis išvažiavo pas savo tėvus. Po 4 dienų žmoną buvo sutikęs ir matė ant jos veido, po kaire akimi mėlynę. Susitikus žmona sakė, kad krito nuo laiptų ir griūdama stipriai susitrenkė. Šiuo metu su žmona susitaikė. Kaltę savo pripažįsta pilnai ir labai gailisi ką padarė.

Nukentėjusioji D. K. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad vyras buvo ligoninėje su vienu iš vaiku. Ji likusi namuose išgėrinėjo, nekėlė ragelio kai skambino vyras. Sutinka, kad praktiškai dėl jos kaltės buvo išprovokuota tokia situacija. Grįžęs vyras pradėjo priekaištauti, todėl ji puolė vyrą. Vyras gindamasis stumtelėjo ją į krūtinę, buvo paėmęs ir už rankos. Po konflikto vyras išėjo iš buto ir užrakino ją. Ji (nukentėjusioji) atsirakino buto duris ir išėjus į laiptinę nugriuvo. Nurodo, kad vyrą išprovokavo savo elgesiu, todėl jis (vyras) ir trenkė delnais jai į veidą. Nuo vyro pastūmimo į krūtinę ji krito ant lovos. Pažymi, kad konflikto dieną gėrė įvairius alkoholinius gėrimus. Po vyro smūgių sužalojimų nejautė, nebuvo praradusi ir sąmonės. Praėjus pusvalandžiui po konflikto, kai vyras jau buvo išvažiavęs, ji išėjo į laiptinę ir nukrito nuo laiptų. Dėl savo neblaivumo tiksliai negali pasakyti kokia kūno dalimi tiksliai krito. Galėjo būti ir taip, kad krisdama galėjo veidu trenktis į turėklus, galėjo slysti ir susižeisti. Šiuo metu sunku viską prisiminti, nes to momento kai krito, neprisimena. Po konflikto buvo atvažiavusi sesuo. Tikrai negali pasakyti, ar sesuo kada nors matė jos sužalojimus. Prisimena, kad seseriai sakė, kad krito nuo laiptų. Vyras į namus sugrįžo praėjus 4 dienoms po konflikto. Šiai dienai nori pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, nes buvo supykusi ant vyro. Konflikto dieną, kai vyras buvo namuose, sesuo nebuvo atvykusi. Kas iškvietė greitąją ir policiją, neatsimena. Sutinka, kad tokiais savo veiksmais trikdo teisėsaugos darbą. Šiuo metu pasilieka prie savo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų.

Liudytoja G. G. apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusioji yra jos sesuo. Nurodo, kad paties konflikto tarp sesers ir jos vyto nematė. Sesuo paskambino ir pasakė, kad vyras Ričardas ją sumušė. Ją (liudytoją) prie durų pasitiko pati sesuo. Sesuo atrodė tragiškai. Namuose ji (liudytoja) iškvietė greitąją ir policiją, o tuo metu Ričardas (kaltinamasis) išvažiavo. Matė ant sesers veido sužalojimus, buvo sužalotas skruostas, viena veido pusė buvo gumbuota, patinusi. Dėl blaivumo, nurodo, kad sesuo jai pasirodė blaivi, o ar jos (sesers) vyras buvo blaivus negali pasakyti. Sesers klausė dėl sužalojimų, į ką sesuo atsakė, kad sužalojimai buvo padaryti kumščiais. Kitą dieną seserį vežė pas ekspertą, matėsi sužalojimai ant kaklo, veido. Šiuo metu negali pasakyti, ar sesuo jai sakė, kad krito nuo laiptų. Pažymi, kad dažnai pasiimdavo sesers jaunesnįjį vaiką pas save, nes vyresnysis sesers vaikas dažnai gulėdavo ligoninėje.

Liudytojas R. K. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiosios ir kaltinamojo nematė. Bendravo tik su nukentėjusiosios drauge ar seserimi. Iki jų (pareigūnų) atvykimo, nukentėjusioji jau buvo išvežta į ligoninę, o kaltinamasis jau buvo pasišalinęs. Šiuo metu neprisimena, ar kas minėjo kokius sužalojimus patyrė išvežta nukentėjusioji.

Specialistas O. D. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusioji pati pas jį atvyko. Vizualiai nukentėjusiajai nustatyti šie sužalojimai: kaktos kairės pusės, kairės akies vokų ir kairio skruosto sričių, viršutinės lupos ir kairio žando sričių, dešinės akies apatinio voko, kaklo priekinio paviršiaus, dešinio peties, abiejų žastų, abiejų dilbių, krūtinės ląstos dešinės pusės, dešinės krūties, nugaros abipus, juosmens dešinės pusės, dešinės šlaunies, kairio kelio, dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos, kairės akies obuolio junginės kraujosruva, viršutinės lūpos kairės pusės, kairio žando gleivinių kraujosruvos, kaklo dešinės pusės kraujosruvos odoje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galima įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-10-30. Nurodo, kad daugelis sužalojimų buvo veido srityje, išskyrus tie, kurie buvo juosmens, nugaros, rankų, šlaunies, kelio, blauzdos srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-10-30. Tiksliai pasakyti sužalojimų padarymo laiko valandomis nėra galimybės. Kiek prisimena, nuketėjusioji minėjo, kad didelės dalies įvykio aplinkybių ji neprisimena, nes neteko sąmonės. Specialisto išvadoje nėra tokių įrašų, kad nukentėjusioji būtų teigusi, jog nukrito nuo laiptų. Jei asmuo tokias aplinkybes nurodytų, tai būtų įrašyta ir išvadoje. Pažymi, kad tokie sužalojimai turėjo būti padaryti mažiausiai 26 trauminiais poveikiais. Sužalojimai veido srityje turėjo būti padaryti mažiausiais 4 trauminiais poveikiais. Kritimas nuo laiptų yra daugiafazis sužalojimų padarymo būdas. Todėl negali kategoriškai paneigti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukritus nuo laiptų. Tačiau, abejonių kelia kraujosruvos kaklo srityje – kaklo dešinėje, palei galvos sukamojo raumens projekciją. Visgi, jei dabar nurodoma, kad sužalojimai atsirado tokiu būdu – kontaktuojant su laiptais, jis (specialistas) kategoriškai to paneigti negali. Kaip mažai tikėtina, kad sužalojimai veido srityje galėjo atsirasti nukentėjusiajai nugarine dalimi slystant nuo laiptų. Nukentėjusiajai nugarine dalimi slystant nuo laiptų ir kelis kartus veidu trenkiantis į sieną ar turėklus, tokie sužalojimai veide galėtų atsirasti. Todėl apibendrinant labiau tikėtina, kad veide padaryti sužalojimai padaryti suduodant smūgius, o ne krentant nuo laiptų.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. K. 2017-01-11, 2017-05-05 parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodymus duos lietuvių kalba. Psichiatrinėse ir narkologinėse įstaigose nesigydė, įskaitose neįrašytas. Su D. K. gyvena 10 metų, turi 2 vaikus, veda bendrą ūkį. Deimantė niekur nedirba, dirba tik jis, šeimą išlaiko jis. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. 2016 spalio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, gulėjo su vyresniuoju vaiku Kauno klinikose, o žmona liko namie su mažesniu vaiku. 2016-10-30 visą popietę negalėjo prisiskambinti jai, ji nekėlė ragelio, išsigando, kad kažkas atsitiko, todėl grįžo iš ligoninės namo, patikrinti ar viskas gerai. Įėjęs į butą pamatė, kad Deimantė yra girta, o vaiko namie nėra. Paklausė kur vaikas ir kas vyksta, ji pasakė, kad vaiką atidavė savo tėvams, ji pradėjo šaukti, prasidėjo žodinis konfliktas, jis buvo piktas, kadangi vietoj to, kad prižiūrėtų vaiką, ji geria alkoholį, jis nebesusilaikė ir sudavė jai vieną smūgį su dešinės rankos delnu į kairįjį skruostą. Viskas vyko buto koridoriuje. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, ji užsimojo trenkti, jis abejomis rankomis pastūmė ją į krūtinę, ji nugriuvo į kambarį, tada ji atsikėlė ir vėl puolė draskytis, tada jis kaire ranka sudavė jai vieną smūgį į dešinį skruostą, tada paėmė ją už kairės rankos ir nustūmė į kambarį, o pats išėjo iš buto, užrakino ją bute ir išvažiavo atgal į ligoninę. Eidamas laiptais žemyn sutiko jos sesę Gintarę. Dėl to, kad sumušė savo žmoną, jis prisipažįsta, tik abejoja dėl suduotų smūgių kiekio. Tikrai nesudavė jai 26 smūgių, kadangi ji buvo girta, galėjo pati nugriūti, juo labiau, kad ji pati pasakė kitą dieną po įvykio, kad išėjusi į laiptinę pasitikti sesės, nugriuvo nuo laiptų. Griūdama ji galėjo susižaloti. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, su Deimante susitaikė jau kitą dieną, jis jos atsiprašė ir ji atleido (b. l. 56–57, 64).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. K. 2016-10-31, 2016-11-07, 2017-01-23, 2017-05-03 parodė, kad 2016-10-30 ji buvo namie, vyro nebuvo, jis buvo pas vaiką ligoninėje Kaune. Kai jis apie 23.00 val. grįžo, ji buvo neblaivi, jis dėl to supyko ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis jai sudavė delnu per veidą du kartus, vieną kartą į dešinės pusės žandą, antrą kartą į kairės pusės žandą, ji užsimojo jam trenkti, tada jis ją pastūmė į krūtinę, ji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito į kambarį ant lovos. Krito minkštai ir nieko nesusižalojo. Kai atsistojo, bandė vėl prie jo prieiti, kad suduoti jam, bet jis griebė ją už kairės rankos žasto ir pastūmė į kambarį, po ko nuėjo link buto išėjimo. Iki jo smūgių ant jos veido jokių sužalojimų ar mėlynių nebuvo. Visos mėlynės, kurios paskui atsirado ir buvo konstatuotos specialisto, atsirado ant jos veido dėl Ričardo veiksmų. Kažkuriuo momentu ji paskambino savo sesei, kada tai tiksliai buvo, ar, kai Ričardas išėjo, ar dar, kai buvo bute, neprisimena. Kai sesė atėjo, ji nuėjo į laiptinę jos pasitikti, leisdamasi laiptais žemyn nukrito ir labai skaudžiai susitrenkė kojas, gali būti, kad dėl to ant jos kojų atsirado mėlynės, taip pat susimušė nugarą, kairį kelią. Kadangi buvo neblaivi, įvykio aplinkybes prisimena nenuosekliai. Supranta, kad toks Ričardo elgesys buvo išprovokuotas jos poelgiu, jis supyko, kad kol jis gulėjo ligoninėje su vaiku, ji vartojo alkoholį. Konflikto metu, jų mažamečio vaiko bute nebuvo, vaikas buvo pas jos sesę. Su Ričardu susitaikė, jis atsiprašė, ji jam atleido. Mėlynės ant kojų ir nugaros atsirado dėl to, kad pati laiptinėje nukrito. Iš kur atsirado sužalojimai ant kaklo, pasakyti negali, nes neprisimena (b. l. 1, 11, 14, 17, 19).

Liudytoja G. G. 2016-11-23 parodė, kad ji yra D. K. sesuo. Jos gyvena atskirai, ji gyvena (duomenys neskelbtini) o sesė su vyru ir vaiku (duomenys neskelbtini). Ji kartais paima sesės vaiką Luką, kuriam yra šiek tiek virš 2 metų, prižiūrėti. 2016-10-30 apie 18.00 val. ji pasiėmė sesės vaiką pas save nakvoti. Apie 22.00 val. jai paskambino sesė ir verkdama pasakė, kad ją sumušė jos vyras. Ji iškart pasiėmė vaiką, nes neturėjo kur jo palikti ir atvažiavo pas sesę. Ji pasitiko ją lauke, prie namo laiptinės. Jos veidas buvo sumuštas, ji verkė ir aiškino, kad kilus konfliktui tarp jos ir vyro Ričardo, jis ją sumušė. Visų įvykių aplinkybių nežino, ji tik pasakė, kad, kai Ričardas jai sudavė, ji nugriuvo ant grindų, o paskui atsikėlė ir bandė bėgti į kitą kambarį. Kai įėjo į butą, ji pamatė, kad jis yra labai agresyviai nusiteikęs, rėkė ant jos, šaukė, kam ji atėjo, todėl išsigandusi iškart iškvietė policiją ir greitąją. Vaiką nunešė į kitą kambarį ir jis užmigo. K. R. išgirdo, kad kviečiu policiją, jis iškart išėjo iš buto. Kai policija atvažiavo, jo jau nebuvo. Atvažiavę medikai Deimantę išvežė į ligoninę, o ji liko jų namuose kartu su vaiku. Po kelių valandų iš ligoninės grįžo sesė, ji pernakvojo pas sesę ir ryte išėjo. K. R. grįžo namo, ji nežino. Žino, kad jis yra ir anksčiau smurtavęs prieš jos sesę, jis buvo sumušęs ir jos tėvus. Jis smurtauja būdamas neblaivus. Po šio įvykio, kaip pasakojo sesė, jis jai siūlė nerašyti pareiškimo, o jis jai už tai atiduos savo mašiną. Jie šiuo metu yra susitaikę. Tarp jų reguliariai kyla konflitkai, o paskui jie vėl susitaiko (b. l. 22).

Liudytojas R. K. 2016-11-28 parodė, kad 2016-10-31 apie 23.30 val. iš VPK OVS buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) smurtaujama. Atvykus į įvykio vietą, laiptinėje juos pasitiko nukentėjusiosios draugė ar sesuo, kuri paaiškino, kad iki jų atvykimo vyras, kuris smurtavo, pasišalino, o nukentėjusioji išvažiavo į ligoninę. Sakė, kad smurtavęs vyras išvažiavo su savo automobiliu, kuris stovėjo kieme prie įėjimo (b. l. 25).

Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) įvykių suvestinėje nuodyta, kad 2016-10-30 23.03 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyras sumušė savo žmoną, GMP informuota, pranešė nukentėjusiosios sesuo, lauks prie įėjimo į laiptinę, vyras neblaivus išvažiavo su a/m BMW (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą pabendravo su kaimyne, kuri paaiškino, kad nukentėjusioji moteris iš 26 buto pati nuvažiavo į RVUL, vyras pasišalino iki policijos atvykimo. 2016-10-31 01.10 val. Lazdynų RVUL slaugytoja pranešė, kad į ligoninę atvyko pati pil. D. K., kuriai diagnozuotas galvos sumušimas, kaklo raiščių patempimas. Po suteiktos med. pagalbos paleista namo, paaiškino, kad namuose sumušė vyras (b. l. 7).

Bendrojo pagalbos centro garso įrašo 2016-11-09 stenogramoje fiksuosta, kad 2016-10-30 apie 23 val. bendruoju pagalbos telefonu skambina moteris, kuri praneša apie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumuštą jos seserį Deimantę bei nurodo, kad nukentėjusioji buvo sumušta sutuoktinio (b. l. 40–41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-11-03 specialisto išvadoje Nr. G 3325/2016(01) konstatuota, kad D. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaktos kairės pusės, kairės akies vokų ir kairio skruosto sričių, viršutinės lūpos ir kairio žando sričių, dešinės akies apatinio voko, kaklo priekinio paviršiaus, dešinio peties, abiejų žastų, abiejų dilbių, krūtinės ląstos dešinės pusės, dešinės krūties, nugaros abipus, juosmens dešinės pusės, dešinės šlaunies, kairio kelio, dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos, kairės akies obuolio junginės kraujosruvą, viršutinės lūpos kairės pusės, kairio žando gleivinių kraujosruvas, kaklo dešinės pusės kraujosruvas odoje, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-10-30). Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicinos dokumentuose nurodyta kaklo raiščių patempimo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 26 trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį objektą (objektus) neužsifiksavo (b. l. 32–33).

Specialisto teismo medicinos eksperto O. D. 2017-03-08 paaiškinimų protokole nurodyta, kad 2016-11-03 atlikęs D. K. kūno apžiūrą ir remiantis ambulatorine kortele su rentgenogramomis iš VšĮ RVUL, bei pačios nukentėjusiosios kūno apžiūros duomenimis, surašė išvadą Nr. G 3325/2016(01). Buvo nustatyti kūno sužalojimai, kurie yra išvardinti minėtos išvados 1-ame punkte. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai yra padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), kuo galėjo būti tiek plaštakos, tiek kumščiai, tiek kojos, tiek ir betoninių laiptų pakopos arba kitos laiptinės konstrukcijos, jei D. K. buvo nukritusi nuo laiptų ir įvairiomis kūno sritimis kontaktavo su laiptinės įvairiomis konstrukcijos dalimis. Tiek betoninių laiptų pakopos, tiek namų grindų paviršius atitinka kieto buko daikto sąvoką, todėl išskirti kurie sužalojimai buvo padaryti vienu iš išvardintų daiktu – nėra galimybės (b. l. 35– 36).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė pripažinti R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti jam už tai 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusioji D. K. atsisakė nuo baigiamosios kalbos.

Tardamas paskutinį žodį R. K. prašė sumažinti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, patvirtino, kad dėl nusikaltimo padarymo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Teisminiu nagrinėjimo metu D. K. patvirtino, kad netrukus po konflikto su vyru, praėjus gal pusvalandžiui po to, kai R. K. baigė smurtauti, ji išėjo į laiptinę ir nukrito nuo laiptų, kokius sužalojimus patyrė krisdama tiksliai neatsimena.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas O. D. paaiškino, kad atlikus D. K. apžiūrą, daugelis sužalojimų buvo veido srityje, išskyrus tie, kurie buvo juosmens, nugaros, rankų, šlaunies, kelio, blauzdos srityse. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-10-30. Tokie sužalojimai turėjo būti padaryti mažiausiai 26 trauminiais poveikiais. Sužalojimai veido srityje turėjo būti padaryti mažiausiais 4 trauminiais poveikiais. Nors nukentėjusioji neminėjo, kad buvo nukritusi nuo laiptų, kritimas nuo laiptų yra daugiafazis sužalojimų padarymo būdas. Todėl negalima kategoriškai paneigti, kad dalis sužalojimų galėjo būti padaryti nukritus nuo laiptų. Kita vertus per savo profesinę praktiką, nebuvo pasitaikę, kad tokio pobūdžio veido sužalojimai, kurie buvo nustatyti D. K., būtų konstatuoti asmeniui nukritus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-11-03 specialisto išvadoje Nr. G 3325/2016(01) konstatuota, kad D. K. nustatyti kūno sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tiek D. K., tiek kaltinamasis patvirtino, kad konflikto metu R. K. sudavė kelis smūgius jai į veidą, stūmė į krūtinę, buvo suėmęs už rankų ir atstūmė, o apklaustas specialistas O. D. nurodė, kad D. K. padarytų sužalojimų, nors ir mažai tikėtina, galėjo būti padaryti kritimo nuo laiptų metu, daro išvadą, kad kaltime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat D. K. konflikto metu patirtus sužalojimus ir jų pobūdį iš esmės patvirtina aptarti įrodymai – D. K. ir R. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai, specialisto O. D. teikti paaiškinimai.

Tokiu būdu, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. K. 2016-10-30 apie 23 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sutuoktine D. K. metu, tyčia sudavė pastarajai 2 kartus delnu per veidą, vieną kartą į dešinės pusės veido sritį, antrą kartą į kairės pusės veido sritį, pastūmė ją abiem rankom į krūtinę, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, vėliau paėmęs ją už kairės rankos žasto pastūmė nuo savęs, tokiu būdu padarydamas D. K. kaktos kairės pusės, kairės akies vokų ir kairio skruosto sričių, viršutinės lūpos ir kairio žando sričių, dešinės akies apatinio voko, kaklo priekinio paviršiaus, abiejų žastų, abiejų dilbių, krūtinės ląstos dešinės pusės, dešinės krūties, kairės akies obuolio junginės kraujosruvą, viršutinės lūpos kairės pusės, kairio žando gleivinių kraujosruvas, kaklo dešinės pusės kraujosruvas. Pažymėtina, kad kiti specialisto išvadoje konstatuoti D. K. sužalojimai (dešinio peties, juosmens, nugaros, rankų, šlaunies, kelio, blauzdos srityse) kaltinimuose pagrįstai nėra nurodomi, nes, įvertinus R. K. smurtinių veiksmų pobūdį (kūno vietas į kurias buvo smūgiuojama, nukentėjusiosios veiksmus konflikto metu), šiuos sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti nukritusi nuo laiptų.

Kaltinamasis R. K. ir nukentėjusioji D. K. yra sutuoktinai, t. y. šeimos nariais (BK 248 str. 1 d.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas kaltinamajam R. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sutuoktinę), padarymo aplinkybes, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b. l. 79–80), baustas administracine tvarka (b. l. 23–78), nuo priklausomybės ar psichikos sveikatos sutrikimų negydytas (b. l. 68–70), nedirba (b. l. 86).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam R. K. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant 1 metų laisvės apribojimo terminą bei tokius įpareigojimus: 1) per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir visą laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 2) visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje (BK 48 str. 6 d. 1 p.)

Įvertinus tai, kad R. K. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdyta prieš savo šeimos narį, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str. 1 d.), šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58–59) – paliktina galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – garso įrašas, perkeltas į CD diską, kuris pridėtas prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

V. B. proceso kodekso (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. (R. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant tokius įpareigojimus:

1) per 1 mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir visą laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti ar būti užsiregistravusiam darbo biržoje;

2) visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje.

P. R. K. (R. K.) BK 72² str. 1 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

R. K. (R. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

I. R. K. (R. K.), kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).

Daiktą, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – garso įrašas, perkeltas į CD diską, kuris pridėtas prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys