Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-06-18 · Civilinė byla Nr. 2-12862-451/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-18
Bylos Nr.
2-12862-451/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08880-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
K. S., V. S.
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-12862-451/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08880-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 34.1.; 116.1.; 128.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. S., V. S. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. po jo tėvo V. S., o ji po sutuoktinio J. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 3-4). Pareiškime pareiškėja teismui nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. S.. Pareiškėja ir J. S. santuokoje susilaukė dviejų vaikų – K. S., V. S.. Mirus jos sutuoktiniui J. S. pareiškėja dėl teisinių žinių stokos dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą, manė, jog kartu įgytas turtas priklauso pareiškėjai. J. S. po jo tėvo V. S. ir V. S. mirties priėmė J. S.. Nors notarui pareiškimo dėl šio palikimo priėmimo jis nepadavė, nes tuo metu jo tėvu vardu nebuvo įregistruota kokio nors nekilnojamojo turto, bet jis palikimą priėmė kitu būdu, t.y. faktiškai pradėdamas likusį palikimą nepertraukimai valdyti, tvarkyti, juo disponuoti ir naudotis kaip savo turtu. Po pareiškėjos sutuoktinio J. S. mirties liko gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), 70,20 Lt įmoka už namų valdos žemės sklypą, esantį tuo pačiu adresu, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o taip pat pareiškėjo asmeniniai daiktai, baldai, rūbai, avalynė, patalynė, namų apyvokos reikmenys. Mirus sutuoktiniui pareiškėja iš karto priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti – mokėjo mokesčius už likusį turtą, naudojosi bendrais daiktais. Šiuo turtu kaip savu pareiškėja naudojasi iki šiol.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo K. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus suinteresuoto asmens tėvui J. S. suinteresuotas asmuo palikimo nepriėmė, į jį nepretenduoja ir ateityje pretenzijų nereikš (b. l. 22).

Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2012-02-03 mirus suinteresuoto asmens tėvui J. S. suinteresuotas asmuo palikimo nepriėmė, į jį nepretenduoja ir ateityje pretenzijų nereikš (b. l. 23).

Civilinę bylą Nr. 2-12862-451/2014 nutarta nagrinėti CPK 133 str. 3 d. rašytinio proceso tvarka (b. l. 29,30).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), pareiškėja ir jos sutuoktinis susilaukė dviejų vaikų K. S. ir V. S. (b. l. 20,21), po J. S. mirties liko pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Pagal civilinės bylos duomenis, nustatyta, kad J. S. po jo tėvo V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b. l. 6,9,10-13). Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarų biuro notarės A. U. liudijimai (b. l. 8,18) patvirtina, jog dėl J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), ir V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pareiškėja pateikė teismui dokumentus, kad likusiu turtu po savo sutuoktinio J. S. mirties, rūpinosi nepertraukiamai, už jį mokėjo mokesčius.

Pareiškėjos, suinteresuotų asmenų pareiškime, kuriuose jie neprieštarauja, kad pareiškėja V. S. priimtų palikimą likusį po jos vyro J. S. mirties, pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad po V. S. ir V. S. mirties jų turtą perėmė valdyti J. S., o po J. S. mirties jo sutuoktinė V. S. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė J. S. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. S. turtą, nėra.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. S. po savo tėvo V. S. mirties (duomenys neskelbtini) mirties, o pareiškėja V. S. po savo sutuoktinio J. S. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).

Kadangi teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje civilinėje byloje nesiekia 10,00 Lt, todėl, vadovaujantis CPK 96 str. 6 d., bei 2011 11 07 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, minėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po jo tėvo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. nuo jo kopijos įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Jakštienė