Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-360/2012

Teisėja I. Šeškauskienė Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00191-2010-1

2012 m. kovo 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. C. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. C. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2010 m. gegužės 24 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės apribojimą pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 str. 1 d. 1) p. b) p p. taisykles vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, bei su 2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nustatyta suderinta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus 2011-02-08 Švedijos Karalystės Malmės miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios 2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nustatytos suderintos bausmės - 3 metų laisvės atėmimo pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2011 m. kovo 2 d. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime -159 dienos ir atlikta bausmė pagal 2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. C. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką ir neteisėtai disponavo šaudmenimis. 2010 m. balandžio 17 d. apie 04.00 val. viešoje vietoje – Plungėje V. Mačernio g. ties namu Nr. 20 šalia kavinės „Mažoji Gondingėlė“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas pademonstruoti nepagarbą atsitiktinai pro šalį ėjusiam D. R. ir kitiems gatvėje buvusiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims, be jokios priežasties dujiniu - garsiniu revolveriu ME 38 Compact-G Nr. 024359, ne mažiau kaip 3 kartus šovė į D. R. Tokiais įžūliais veiksmais – šaudymu iš šaunamojo ginklo viešoje vietoje, taikantis į žmogų, Ž. C. išgąsdino D. R., nes pirmojo iššauto šaudmens guminėms skeveldroms kliudžius veidą, šis buvo priverstas bėgti ir gelbėtis nuo įkandin paleisto sekančio šūvio, ir taip padarė D. R. moralinę žalą.

Be to, Ž. C., 2010 m. balandžio 20 d. apie 9 val., savo namuose, Plungėje, (duomenys neskelbtini), siekdamas padidinti savo „D“ kategorijos šaunamąjį ginklą: dujiniu - garsiniu revolveriu ME 38 Compact-G Nr. 024359 įprastai naudojamų dujinių garsinių šovinių kinetinę energiją, į šio revolverio būgnelio kameras įdėjęs 5 dujinius - garsinius šovinius, o į būgnelį - 4 guminius sviedinius pagamino 4 savadarbius neunitarinius šaudmenis, kurių kinetinė energija 16 J. Kadangi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 punkte „D“ kategorijos šaudmenims nustatyta didžiausia leistina kinetinės energijos riba yra 7,5 J, Ž. C. pagaminti šaudmenys, kaip neatitinkantys „D“ kategorijos šaudmenims keliamų reikalavimų, laikytini pagamintais neturint leidimo arba draudžiamais. Revolverį ME 38 Compact-G Nr. 024359, užtaisytą ne mažiau kaip 4 paties minėtu būdu pasigamintais draudžiamais savadarbiais neunitariniais šaudmenimis Ž. C. nešiojosi su savimi iki 2010-04-20, 17.15 val. bei laikė savo namuose Plungėje (duomenys neskelbtini), kol šiais šaudmenimis užtaisytą revolverį 2010-04-20, apie 17.15 val. paėmė tyrimą dėl viešosios tvarkos sutrikdymo pradėję policijos pareigūnai.

Jei teismas pripažintų, kad Ž. C. pagrįstai nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. - pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir 2011 m. gruodžio 12 d. Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes už veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir 253 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 p., apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis 2011-02-08 Švedijos Karalystės Malmės m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010-05-24 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti 3 m. laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pripažindamas Ž. C. kaltu pagal BK 253 str. 1 d., teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apylinkės teismas, remdamasis Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimo biuro 2010-05-19 specialisto išvada ir duomenimis apie šaudmenų paėmimo aplinkybes padarė išvadą, kad Ž. C. pasigamino, laikė ir nešiojo draudžiamus - 4 savadarbius neunitarinius šaudmenis, kurių kinetinė energija po 16 J, ir tuo pažeidė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 p. reikalavimus, kad „D“ kategorijos šaudmenims nustatyta didžiausia leistina kinetinės energijos riba yra 7,5 J, todėl ši jo veika atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Pasak nuteistojo Ž. C. advokato, iš nuosprendžio dalies, kurioje aprašyta Ž. C. veika matyti, jog teismas nurodė „kadangi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 punkte „D“ kategorijos šaudmenims nustatyta didžiausia leistina kinetinės energijos riba yra 7,5 J, Ž. C. pagaminti šaudmenys, kaip neatitinkantys „D“ kategorijos šaudmenims keliamų reikalavimų, laikyti pagaminti neturint leidimo arba draudžiamais“. Advokato teigimu, iš tokio Ž. C. veikos aprašymo nėra aišku, kokiu norminiu aktu remdamasis teismas priskyrė šiuos šaudmenis draudžiamiems. Nors minėtoje 2010-05-19 specialisto išvadoje ir nurodoma, kad savadarbiai šaudmenys yra priskiriami prie draudžiamųjų ginklų kategorijos, tačiau nei veikos metų galiojusioje Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijoje, nei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2007-01-16 posėdžio protokole Nr. 5, kuriais ir rėmėsi specialistas savo išvadoje, nėra nurodoma, kad bet kuris savadarbis šaudmuo yra priskiriamas draudžiamų ginklų kategorijai (specialistas savo išvadoje taip pat nenurodė, kokiu norminiu aktu remdamasis Ž. C. pasigamintus šaudmenis priskyrė draudžiamiems). Priešingai - veikos padarymo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 22 str. 7 d. (2007-12-04 įstatymo Nr. X-1348 redakcija) numatė, kad ginklų savininkai ir valdytojai savo reikmėms šaudmenis gali gamintis patys. Pagal Ž. C., kuris buvo teisėtas šaunamojo ginklo savininkas, veikos, susijusios su disponavimu šaudmenimis, metu galiojusius norminius aktus, leidimas konkrečiu atveju buvo reikalingas ne bet kurio šaudmens gamybai, tačiau tik tokio, kurio kinetinė energija viršija 7,5 J. Todėl teismo išvada, jog Ž. C. disponavo draudžiamais šaudmenimis, yra nepagrįsta. Be to, kaip matyti iš Plungės r. apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžio, teismas, pasikliovęs minėta specialisto išvada, jog bet kurie savadarbiai šaudmenys yra draudžiami, visiškai neanalizavo Ž. C. tyčios turinio - nuosprendyje nėra jokių duomenų apie tai, kad Ž. C. būtų turėjęs tikslą pasigaminti būtent galingesnės, nei 7,5 J kinetinės energijos šaudmenis. Nusikaltimas, numatytas BK 253 str. 1 d., gali būti padaromas tik tyčiniais veiksmais, kaltininkui suprantant, kad jis pasigamins ne bet kokius šaudmenis, o būtent tokius, kurių sviedinio kinetinė energija viršys 7,5 J, kadangi šaudmenis, kurių kinetinė energija iki 7,5 J, yra leidžiama pasigaminti teisėtiems šaunamųjų ginklų savininkams, kuriuo buvo ir Ž. C. Advokato manymu, bylos duomenys tik patvirtina nuteistojo Ž. C. parodymus apie tai, kad jis nežinojo, kad tokių šovinių, kuriuos jis pagamino, negalima pasigaminti ir laikyti. Ž. C. parodė, kad jis revolverį ir dujinius garsinius šovinius bei guminius sviedinius pirko parduotuvėje, kad guminiais sviediniais šaudančių šaudmenų (tik vientisų) yra pirkti ir parduotuvėje, bet pačiam pasigaminti išeina pigiau. Tokie jo parodymai nėra paneigti jokiais kitais bylos duomenimis. Specialisto išvada, kad revolveris ME38 Compact-G yra dujinis - garsinis ginklas, skirtas šaudyti dujiniais - garsiniais šoviniais, o taip pat šoviniais su guminiu sviediniu tik patvirtina, kad Ž. C. revolveris pagal paskirtį galėjo būti naudojamas su tokio tipo šaudmenimis, kuriuos pasigamino Ž. C. Tai, kad nuteistasis neturėjo tikslo pasigaminti didesnės, nei leidžiama „D“ kategorijos šaudmenims, kinetinės energijos šovinius, patvirtina ir aplinkybės, kuriomis buvo paimti iš jo ginklas ir šoviniai - iš 2010-04-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad pats Ž. C. policijos pareigūnui pareikalavus pateikė ginklą su šoviniais ir guminiais sviediniais, kas rodo, jog jis net nemėgino slėpti šių daiktų ir tik patvirtina, kad jis nesuprato, jog sudėjus šovinius ir guminius šratus į revolverio kamerą, tokiu būdu pagamino šaudmenis su didesne, nei 7,5 J kinetine energija. Advokato įsitikinimu, bylos duomenys rodo, jog Ž. C. veiksmuose nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1 d., požymių.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog teismas, subendrindamas pagal BK 284 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu su 2010 m. gegužės 24 d. Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bei su 2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi nustatyta suderinta bausme, paskirta 2011-02-08 Švedijos Karalystės Malmės m. apylinkės teismo nuosprendžiu, netinkamai taikė BK 63 str. 4 d., ir nepagrįstai netaikė BK 63 str. 5 d. 2 p. Anot apelianto, veika, už kurią Ž. C. nuteistas Švedijos Karalystės Malmės m. apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendžiu, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už ją numatytas laisvės atėmimas nuo 3 m. iki 10 m. 2011-12-12 nuosprendžiu Ž. C. nuteistas už vieną nesunkų (už kurį numatyta griežčiausia sankcija yra laisvės atėmimas iki 2 m.) ir vieną apysunkį nusikaltimą, o 2010-05-24 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. C. taip pat teistas už nesunkų nusikaltimą (už kurį jis buvo baustas 1 m. laisvės apribojimo, o numatyta griežčiausia sankcija yra laisvės atėmimas iki 2 m.). Advokato nuomone, labai didelio narkotinių medžiagų kiekio kontrabanda yra ženkliai didesnio pavojingumo veika nei veikos, numatytos BK 164 str. ir 284 str. 1 d. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias, teismai pripažįsta, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 str. 5 d. 2 p. prasme. Jei nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms, šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (t. y. palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan.) Taigi, Plungės r. apylinkės teismas, bendrindamas bausmę, paskirtą 2011-12-12 pagal BK 284 str. 1 d., su bausmėmis, paskirtomis 2011-02-08 Švedijos Karalystės Malmės m. apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2010-05-24 Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžiu, turėjo griežčiausią (3 m. laisvės atėmimo) bausmę apimti švelnesnes bausmes. Apėmimo būdu teismas turėjo subendrinti ir bausmę, paskirtą už veiką numatytą BK 253 str. 1 d. Teismas Ž. C., už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d., paskyrė švelnesnio dydžio bausmę, nei už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., be to, ši bausmė 7,5 karto mažesnė, nei BK 253 str. 1 d. numatytos bausmės maksimumas. Tokiu būdu teismas pripažino, jog konkrečiu atveju ši veika savo pavojingumu nusileidžia net nesunkiam nusikaltimui, numatytam BK 284 str. 1 d., už kurią įstatymas numato ženkliai žemesnį laisvės atėmimo bausmės maksimumą, nei už nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d. Pasak nuteistojo gynėjo, jei ir laikyti, kad Ž. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 str. 1 d., akivaizdu, kad nusikaltimo aplinkybės (tai, kad pagaminti buvo tik 4 vnt. šaudmenų, susidedančių iš parduotuvėje pirktų šaudmenų ir jų dalių, tai, kad pasigamintų šaudmenų kinetinė energija tik dvigubai viršijo leistiną ribą, tai, kad veika truko tik keletą dienų ir šaudmenys nebuvo panaudoti, tai, kad veika nesukėlė sunkių padarinių), laikytina, jog ši Ž. C. veika buvo ženkliai besiskirianti savo pavojingumu nuo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos, už kurią jis buvo nuteistas. Dėl šių priežasčių teismas bausmę, paskirtą pagal BK 253 str. 1 d., su bausme, paskirta 2011-02-08 Švedijos Karalystės Malmės m. apylinkės teismo nuosprendžiu, taip pat turėjo bendrinti apėmimo būdu ir netinkamai netaikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatų.

Teismo posėdyje nuteistojo Ž. C. gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą dalyje dėl išteisinimo pagal BK 253 str. 1 d. atmesti, dėl bausmių subendrinimo tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 328 str. 1 p.).

Nuteistojo Ž. C. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą dėl pripažinimo kaltu pagal BK 253 str. 1 d. Teigia, jog nuteistasis nesuvokė, kad pagamino didesnės kinetinės energijos šaudmenis bei neturėjo tyčios pasigaminti tokių šaudmenų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog Ž. C. neįvykdė BK 253 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai bei pagrįstai Ž. C. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ž. C. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo gamino, laikė ir nešiojo savadarbius šaudmenis. Ž. C. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 str. 1 d., kurioje numatyta, jog pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį atsako asmuo, kuris gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaudmenis, neturėdamas tam leidimo. Teismas išvadą dėl nuteistojo kaltės padarė įvertinęs visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų ir BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė.

Ištirti teisme įrodymai patvirtina, jog nuteistasis pagamino keturis savadarbius neunitarinius šaudmenis - t. y., į dujinio – garsinio revolverio ME 38 Compact – G Nr. 024359 būgnelio kameras įdėdamas 5 dujinius – garsinius šovinius, o į būgnelį 4 guminius sviedinius, taip pagamino 4 savadarbius neunitarinius šaudmenis, kurių kinetinė energija 16 J. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodoma, jog šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų. Šaudmens dalis tai sviedinys, užtaisas, kapsulė, kapsulinė tūtelė, užtaisoma tūtelė. Ginklų, jų pagrindinių dalių, priedėlių ir šaudmenų gamyba – ginklų, jų pagrindinių dalių, priedėlių ir šaudmenų gaminimas, jų dalių surinkimas į visumą, o Ž. C. iš atskirų dalių (dujinių - garsinių šovinių ir guminių sviedinių) pagaminęs savadarbius šaudmenis, revolverio ME 38 Compact – G Nr. 024359 sviedinio kinetinę energiją padidino virš leistinos „D“ kategorijos ginklams - 7,5 J.

2010 m. gegužės 19 d. Specialisto išvadoje Nr. 40-25-IS1-0707 nurodyta, jog tirti pateiktas revolveris Nr. 024359 yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, „D“ kategorijos, tinkamas šaudymui, ME38 Compact – G dujinis – garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais – garsiniais šoviniais, o taip pat šoviniais su guminiu sviediniu. Tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, šaudymui tinkami, dujiniai – garsiniai šoviniai, skirti „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Iš tirti pateiktų šovinių ir guminių sviedinių buvo surinkti savadarbiai, neunitariniai šoviniai, kurių kinetinė energija didesnė nei 7,5 J. Specialisto išvadoje konstatuota, jog savadarbiai šaudmenys yra priskiriami prie draudžiamų ginklų kategorijos. Pateiktais šoviniais šaudyti iš tirti pateikto revolverio negalima. Pateikti šratai gali būti naudojami kaip sviediniai šaudant iš „D“ kategorijos šaunamųjų ginklų, kurie turi ne ištisinę pertvarėlę.

Taigi specialisto išvada neginčijamai patvirtina, kad iš Ž. C. paimtas revolveris buvo užtaisytas ne tik dujiniais – garsiniais šoviniais, tačiau ir guminiais sviediniais - įdėjus juos į revolverio būgnelį, taip buvo gauti savadarbiai šaudmenys. Apygardos teismas pabrėžia, jog sudėjus kelias atskiras detales, nors ir įgytas legaliai, buvo padarytas naujas šovinys. Šios nuteistojo sudėtos detalės viršijo leistiną kinetinę energiją, leidžiamą tam ginklui, kokį Ž. C. buvo įgijęs. Šių savadarbių šaudmenų iššautų sviedinių kinetinę energiją specialistas nustatė atlikęs tyrimus. Buvo nustatyta didesnė, negu nustatyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 punkte. Sviedinio kinetinė energija reiškia, kad toks šaudmuo priskiriamas ne „D“ kategorijai. „D“ kategorijos ginklui, leidžiama turėti šaudmenis iki 7,5 J. Bylos medžiaga aiškiai nustatyta, jog Ž. C. pasigamino 16 J, kurie priskiriami „C“ kategorijai, o tokiems šaudmenims būtinas leidimas. Tokio leidimo nuteistasis Ž. C. neturėjo.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas teigia, jog priešingai nei konstatuota, veikos padarymo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 22 str. 7 d. buvo numatyta, jog ginklų savininkai ir valdytojai savo reikmėms šaudmenis gali gamintis patys. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia nuteistojo gynėjo advokato pozicija. Pažymėtina, jog šio įstatymo nuostata leidžia pasigaminti tik tokius šaudmenis, kokį ginklą asmuo yra įgijęs ir atitinkamai turi tam ginklui leidimą, tuo tarpu, šiuo atveju, gaminamas šaudmuo įgytam ginklui turi atitikti tą ginklą, kuriam jis yra skirtas šaudyti, taip pat būtinas ir leidimas tuo ginklu bei šaudmenimis naudotis. Kadangi nuteistojo Ž. C. šaudmenys yra didesnės kinetinės energijos, atitinka kitos kategorijos ginklams ir šaudmenims, konstatuotina, jog jis negalėjo tokio šaudmens pasigaminti. Taigi, jai remtis šia įstatymo nuostata, tai nuteistasis būtų galėjęs šaudmenis gaminti tik savo „D“ kategorijos ginklui.

Kolegija sprendžia, jog ištirti įrodymai akivaizdžiai liudija, jog nuteistasis pasigamino, laikė ir nešiojo 4 savadarbius neunitarinius šaudmenis, kurių kinetinė energija 16 J, kai tuo tarpu nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5 p. reikalavimuose nustatyta, kad „D“ kategorijos šaudmenims nustatyta didžiausia leistina kinetinės energijos riba yra 7,5 J.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo Ž. C. tyčios turinio – nuosprendyje nėra jokių duomenų apie tai, kad Ž. C. būtų turėjęs tikslą pasigaminti būtent galingesnės, nei 7,5 J kinetinės energijos šaudmenis. Nors pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje ir nedetalizavo nuteistojo tyčios turinio, tačiau tai nereiškia, kad teismas to neįvertino. BK 253 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra padaromas tik tyčia, o pasak apelianto jis savo nusikalstamų veiksmų nesuvokė kaip pavojingų, dėl to jis nuteistas nepagrįstai. Nors Ž. C. savo kaltę ir neigia, jo veiksmai akivaizdžiai rodė, kad jis veikė sąmoningai ir kryptingai. Tą patvirtino faktas, jog jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog guminiai šratai yra dedami į būgnelį, o ant viršaus dedasi šovinys. Parodė, jog jis žino, jog sudėti kartu jie sudaro didesnę jėgą, o jis būtent tą dieną, kuomet iš jo buvo paimtas revolveris, ruošėsi su draugais važiuoti pašaudyti į taikinius. Todėl būtent taip ir sudėjo šovinius (t. 1., b. l. 42). Be to, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog guminį šratą dėjo, nes šaunant į taikinį iš garsinio šovinio nelieka žymės, o jis norėjo padidinti kinetinę šovinio energiją, jog taikinyje liktų žymė (t. 1., b. l. 141). Taigi analizuojant nuteistojo parodymus, aiškiai atsiskleidžia tyčios turinys, t. y. jog Ž. C. veikė sąmoningai ir suvokė, kad darydamas naują šaudmenį daro jį galingesnį t. y. jo kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia.

Tai, kad guminiai šratai buvo parduodami viešai, nesuteikia pagrindo nuteistąjį Ž. C. išteisinti, nepadarius jam inkriminuojamo nusikaltimo. Iš tikrųjų, guminiai šratai buvo pardavinėjami legaliai, tačiau Ž. C. nuteistas ne už guminių šratų įsigijimą ir laikymą, o už tai, kad jis neturėdamas leidimo pasigamino 4 savadarbius šaudmenis, juos laikė ir nešiojo.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog Ž. C. kaltė padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų ir teismo įvertintų bei skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma.

Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį Ž. C. pripažinęs kaltu, netinkamai subendrino paskirtas bausmes, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

BK 63 str. 5 d. reglamentuoja atvejus, kada imperatyviai taikomas bausmių apėmimo būdas. Vienas iš tokių atvejų yra, kada padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 str. Būtent padarytų nusikalstamų veikų rūšies bei kategorijos nustatymas turi svarbią reikšmę bendrinant už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.

Ž. C., Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nuteistas už dvi nusikalstamas veikas: pagal BK 284 str. 1 d. – nesunkus nusikaltimas ir pagal BK 253 str. 1 d. – apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 3, 4 d.). 2010 m. gegužės 24 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. C. buvo nuteistas pagal BK 164 str. – nesunkus nusikaltimas. 2011 m. vasario 8 d. Švedijos Karalystės Malmės miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už labai didelio narkotinių medžiagų kiekio kontrabandą Ž. C. buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi suderino su LR BK 199 str. 2 d. kvalifikacija bei nustatė suderintą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Taigi, Ž. C. įvykdytos nusikalstamos veikos pagal BK 164 str. ir pagal BK 284 str. priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal BK 253 str. 1 d. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Švedijos Karalystėje Ž. C. įvykdė sunkią nusikalstamą veiką, lyginant su veikomis, dėl kurių buvo nuteistas, t. y. BK 164 str., BK 284 str. šios veikos skiriasi savo pavojingumu ir yra priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, todėl turėjo būti taikomas bausmių apėmimo būdas. Pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes nepagrįstai jas subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino bausmes, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo Ž. C. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo bendrintos Ž. C. paskirtos bausmės, panaikinti:

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., 2011 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nustatytą suderintą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus 2011 m. vasario 8 d. Švedijos Karalystės Malmės miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, subendrinti su Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės apribojimą pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 str. 1 d. 1) p. b) pp. taisykles vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms, bei su Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyti subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatomis, prie subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2011 m. gruodžio 12 d. pagal BK 253 str. 1 d. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti 3 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.