- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- II-144-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00473-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK
dalyvaujant administracinėn atsakomybės traukiamam asmeniui M. K. ir jo atstovui advokatui M. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo D. B. 2020 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinimo ir dėl administracinio nusižengimo teisenos jo atžvilgiu nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. (toliau ir – pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato (toliau ir – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjo D. B. 2020 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį 400 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2020 m. vasario 5 d. apie 12.20 val. išvažiuodamas iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo už automobilyje paslėptas prekes, kurių vertė 35,72 Eur.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. nesutikdamas su nutarimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą (b. l. 2-5), kuriuo prašo teismo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad nutarimas priimtas pažeidžiant tiek procesines, tiek materialinės teisės normas, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo įsitikinimu, jis buvo nubaustas už administracinį nusižengimą, kurio nepadarė, ir nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra neteisėta.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad, Institucijos manymu, nuobauda paskirta pagrįstai, griežtai laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Skiriant nuobaudą taip pat buvo atsižvelgta į ANK 22 straipsnio reikalavimus, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pareiškėjas skunde abstrakčiai aptarinėja administracinių nusižengimų bylų teiseną ir deklaratyviai teigia, kad jo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas nesivadovavo administracinių nusižengimų bylų teiseną reglamentuojančiomis ANK normomis ir jį nubaudė už pažeidimą, kurio jis nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Jis papildomai paaiškino, kad įvykio dieną parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dalį prekių buvo pasiėmęs darbiniais reikalais, t. y. jas pirko savo užsakovo sąskaita, o dalį – savo reikmėms. Kadangi užsakovui turėjo pateikti prekių įsigijimo kvitą, jis iš karto planavo atskirai mokėti už užsakovui perkamas prekes ir už sau perkamas prekes. Todėl ir eidamas mokėti už prekes iš pradžių iš automobilio pasiėmė ir prie kasos nusinešė tik tas prekes, kurias pirko užsakovui, o vėliau ketino grįžti ir iš automobilio pasiimti bei nunešti prie kasos apmokėjimui sau perkamas prekes. Tačiau sau perkamų prekių pasiimti ir už jas susimokėti nespėjo, kadangi dar būnant prie kasos ir mokant už užsakovui perkamas prekes prie jo prisistatė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Nors jis aiškino „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kad nieko vogti neketino, kad nori susimokėti už automobilyje esančias prekes, tačiau šie jo nesiklausė, susimokėti neleido, prekes iš automobilio paėmė, o jį apkaltino vagyste. Prekės iš jo buvo paimtos iš karto, dar būnant prie automobilio, o jis pats buvo nuvestas į patalpą, kurioje vienas iš jį sulaikiusių vyrų ir moteris surašė byloje esantį prekių poėmio aktą. Pareiškėjas patvirtino, kad iš jo buvo paimtos būtent poėmio akte nurodytos prekės. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nors poėmio akte nurodyta, kad jį surašė UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas D. Š., tačiau iš tiesų D. Š. jis pirmą kartą pamatė teismo posėdžių salėje – nei prie automobilio, nei surašant poėmio aktą D. Š. nebuvo. Be to, nors poėmio akte nurodoma, kad jis (pareiškėjas) buvo sulaikytas išėjęs už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prekybinių kasų, tačiau realiai jis buvo sulaikytas mokėdamas už kitas prekes – jis ne tik kad nespėjo išvažiuoti pro kasas, bet net nebuvo įsėdęs į savo automobilį, t. y. jis buvo sulaikytas atsiskaitymo už prekes metu.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Š. parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas. Įvykio dieną su pareiškėju nebendravo ir su juo susitikęs nebuvo. Įvykį matė per vaizdo stebėjimo kameras – jam sukėlė įtarimų, kad į automobilį prekes susikrovęs pareiškėjas labai ilgai užtruko, kol nuvažiavo prie kasų susimokėti. Apie tai informavo savo vadovą A. G.. Per kameras matė, kaip A. G. su „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju priėjo prie pareiškėjo, kuris tuo metu buvo prie kasų ir mokėjo už prekes, taip pat matė, kaip buvo apžiūrėtas pareiškėjo automobilis. Jam A. G. sakė, kad iš pareiškėjo paimtos prekės automobilyje buvo uždengtos, t. y. buvo paslėptos. Byloje esantį poėmio aktą, kuriame nurodytas jo vardas ir pavardė, iš tiesų surašė praktikantė, o jam tą aktą vėliau padavė pasirašyti. Ir prekes iš pareiškėjo paėmė ne jis. Liudytojo teigimu, iš pareiškėjo paimtos prekės nebuvo apgadintos ir jos grąžintos į prekybą.
Į teismo posėdį skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas ir nukentėjusiuoju pripažintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką Institucijai bei nukentėjusiajam asmeniui buvo pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas E. M. 2020 m. vasario 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – administracinio nusižengimo protokolas) M. K. už tai, kad jis 2020 m. vasario 5 d. apie 12.20 val. išvažiuodamas iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo už automobilyje paslėptas prekes, kurių vertė 35,72 Eur. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tokiais veiksmais M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 1-2). 2020 m. vasario 5 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo M. K. pripažintas padaręs ANK 108 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur bauda (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 3-4).
Pagal ANK 108 straipsnį, administracinė atsakomybė kaltininkui kyla už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą tuo atveju, jei padaryta žala neviršija 3 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Už šį administracinį nusižengimą straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo devyniasdešimt iki keturių šimtų eurų. Pareiškėjas nutarimu pripažintas kaltu dėl automobilio lemputės, prekės kodas 8000692581780, 13,35 Eur vertės, ir dėl filtro oro kompresoriui, prekės kodas 5902628002266, 22,37 Eur vertės, (toliau ir – prekės) vagystės, t. y. dėl 35,72 Eur vertės prekių vagystės.
Kaip matyti, šiuo atveju, administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo M. K. neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad buvo pasiėmęs ir įsidėjęs automobilio salone prekes, kurių vagyste jis apkaltintas, t. y. automobilio lemputę, prekės kodas 8000692581780, 13,35 Eur vertės, bei filtrą oro kompresoriui, prekės kodas 5902628002266, 22,37 Eur vertės, tačiau kategoriškai nesutiko su tuo, jog šias prekes pavogė ar norėjo pavogti.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. K. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojų buvo sulaikytas prie prekybos centro kasų, nespėjęs pro jas pravažiuoti – prekės iš prie kasų stovinčio pareiškėjo automobilio salono buvo paimtos pareiškėjui būnant prie automobilio, t. y. pareiškėjas tuo metu nevažiavo ir nemėgino važiuoti. Šią aplinkybę patvirtina ne tik paties pareiškėjo paaiškinimai, bet ir liudytoju apklausto D. Š. parodymai, o taip pat teismo posėdžio metu peržiūrėti įvykio vaizdo įrašai ir 2020 m. vasario 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 6). Darytina išvada, kad prekės buvo paimtos pareiškėjui nespėjus jų pasisavinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. poėmio akte taip pat nurodyta, jog buvo paimti M. K. bandyti pasisavinti daiktai (prekės) (administracinio nusižengimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 5), t. y. ne pasisavinti, o bandyti pasisavinti daiktai.
Vagystės sudėtis yra materialioji – jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu, su svetimo turto pasisavinimu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t. y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, o gal net išmesti. Remiantis teismų praktika, valdymo teisė turėtų būti suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje, naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė – teisinės turto padėties nustatymas savininko valia (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartyje Nr. 2K-234/2006). Galimybė naudoti turtą savo nuožiūra yra būtina turto pagrobimo pasekmė.
Teismas nustatė, jog M. K. prekybos centre paėmęs prekes jas pasidėjo automobilio salone ir privažiavo automobiliu prie kasų, tačiau su prekėmis pro kasas nepravažiavo – buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo net nespėjęs įlipti į automobilį, o prekės iš automobilio salono buvo paimtos. Teismas sprendžia, kad M. K. neturėjo realios galimybės neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti prekėmis savo nuožiūra. Teismas taip pat pažymi, kad pagal teismų praktiką vagysčių baudžiamosiose bylose net ir veikos, kuomet už prekes nesusimokėjęs asmuo sulaikomas parduotuvėje jau praėjęs pro kasas, kvalifikuojamos ne kaip baigta vagystė, bet kaip pasikėsinimas padaryti vagystę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 2K-741/2007).
Teismas atkreipia dėmesį, kad vagystės priskyrimas konkrečiai teisei priešingai veikų rūšiai – nusikalstamai veikai ar administraciniam nusižengimui – iš esmės priklauso nuo pagrobto turto vertės: pagrobto turto vertei neviršijant trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos, veika kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 108 straipsnyje (smulki vagystė), o pagrobto turto vertei viršijant trijų minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą (kas iš esmės atitinka trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą) – veika kvalifikuojama kaip nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnyje (vagystė). Visi kiti nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties požymiai yra tie patys, taigi nėra jokio teisinio pagrindo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, baigtumo momentą vertinti kitaip nei nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, baigtumo momento, dėl ko nėra teisinio pagrindo M. K. veiką vertinti kaip baigtą smulkią vagystę – M. K. veika galėtų būti vertinama nebent kaip pasikėsinimas padaryti smulkią vagystę. Tačiau pažymėtina, kad ANK nėra reglamentuotos administracinių nusižengimų darymo stadijos ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo ANK straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Vadovaujantis teisės doktrina tik baigta veika turi visus įstatyme numatytus sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad M. K. veikoje nėra visų ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nesurinkta duomenų, kurie vienareikšmiškai paneigtų pareiškėjo versiją, kad jis sumokėjęs už dalį prekių, įsigytų darbiniais tikslais, ketino eiti ir iš automobilio paimti bei susimokėti už likusias prekes, planuotas įsigyti asmeninėms reikmėms.
ANK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 567 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. ANK 591 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, dėl ko skundžiamas nutarimas, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, yra naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena M. K. atžvilgiu nutrauktina, M. K. nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
M. K. skundą tenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo D. B. 2020 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.