Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas praeityje, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą iš kojos spyrė į dešinį šoną ir iš kumščio kelis kartus sudavė į veidą, ko pasėkoje praskėlė sugyventinei E. G. lūpą, po ko su ranka suėmęs už kaklo spaudė, taip smurtaudamas prieš sugyventinę E. G., sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine E. G., bendrą ūkį veda apie (duomenys neskelbtini) metus. Daugiau su jais niekas negyvena, bendrų vaikų neturi. 2020 m. rugsėjo 25 d. jis buvo namuose, kartu su juo buvo sugyventinė E. G.. Būdami namuose vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Išgertuvių metu, vakare, tikslios valandos nepasakys, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko įvyko tas žodinis konfliktas, jis pasakyti negali. Kiek jis prisimina, žodinio konflikto metu ji gulėjo ant lovos ir telefonu su kažkuo kalbėjo, tuo metu jis savo koja nestipriai spyrė jai į šoną. Smūgis tikrai nebuvo stiprus, į tai jo sugyventinė sureagavo audringai ir pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, dėl ko jis jai vieną kartą savo rankos kumščiu nestipriai sudavė į veidą. Smūgis tikrai nebuvo stiprus, tiesiog norėjo, kad ji nutiltų. Po to galimai savo kaire ranka įrėmęs į žmonos krūtinės viršų, toje vietoje kur susijungia raktikauliai, ją prispaudė prie lovos. Kadangi jo ranka buvo arti kaklo, galimai jo sugyventinei buvo sunku kvėpuoti ir ji tai įvardijo kaip smaugimą, tačiau iš tiesų jis jos nesmaugė, o tik laikė prispaudęs prie lovos. Supranta, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti savo sugyventinei fizinį skausmą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jis savo sugyventinę myli, taip atsitiko, nes buvo neblaivus ir sureagavo neadekvačiai. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 33, 37).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., 22.47 val. pranešėja D. D. kvietė pagalbą nurodydama, kad jai paskambino sesers dukra, kuri pasakė, kad jai skambino motina E. G., kuri pasakė, kad prieš ją smurtauja sugyventinis ir neišleidžia jos iš namų. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad smurtas pasitvirtino. Smurtavo R. S. prieš savo sugyventinę E. G., trenkė kumščiu į lūpą, smaugė, spyrė iš kojos į šoną. Ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 5-8)

2020 m. rugsėjo 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja E. G. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 20.00 val., jos neblaivus sugyventinis R. S. spyrė jai iš kojos į dešinį šoną, kumščiu į veidą, praskėlė lūpą, su viena ranka spaudė kaklą. Taip jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 9-12).

Nukentėjusioji E. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 20.00 val. ji su savo sugyventiniu R. S. grįžo iš parko namo. Kai buvo išėję, truputį išgėrė, grįžę namo dar truputį vartojo alkoholį. Ji per Messenger vaizdo ryšiu paskambino savo dukrai E. G., kol kalbėjo su dukra, jos sugyventinis pradėjo su ja konfliktuoti, pasidarė agresyvus. Ji jam visą laiką sakė „nusiramink“, tačiau jis į jos žodžius nereagavo ir toliau konfliktavo. Jai atsigulus ant lovos, jos sugyventinis spyrė jai iš kojos į dešinį šoną. Ji visą laiką kalbėjo su dukra. Po poros minučių vyras be jokio paaiškinimo trenkė jai į veido sritį su kumščiu, tiksliai kurios rankos, nepamena, ir prakirto lūpą. Ji išsigando sugyventinio, todėl jam nieko nesakė, dar po kalių minučių sugyventinis su viena ranka pradėjo spausti jai kaklą prie lovos, taip ją smaugė ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kol sugyventinis prieš ją smurtavo, ji nebuvo nutraukus pokalbio su dukra. Savo sugyventiniui civilinio ieškinio nereiškia, nes nei turtinė nei neturtinė žala jai nepadaryta. Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreips, nes fizinio smurto žymių ant jos kūno išskyrus, patinusią apatinę lūpą neliko. Dėl suduoto smūgio bei smaugimo jautė nestiprų fizinį skausmą. Nestiprų fizinį skausmą jautė galimai dėl to, kad buvo neblaivi. Po įvykio greitoji med. pagalba iškviesta nebuvo. Pati į medikus dėl minėto įvykio nesikreipė ir nesikreips. Nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Jos dukra E. G. šio įvykio nematė, galimai girdėjo jų konfliktą telefonu, tačiau objektyviai papasakoti apie įvykio aplinkybes negalės, nes paties įvykio nematė. Savo sugyventiniui pretenzijų neturi (b. l. 10, 24).

Byloje esančiame asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 26 d., 01.12 val. R. S. buvo nustatytas 2,33 prom. neblaivumas (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad R. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu jis koja spyrė savo sugyventinei E. G. į šoną, po to vieną kartą savo rankos kumščiu sudavė jai į veidą. Po to galimai savo kaire ranka įrėmęs į žmonos krūtinės viršų, toje vietoje kur susijungia raktikauliai, ją prispaudė prie lovos. Kadangi jo ranka buvo arti kaklo, galimai jo sugyventinei buvo sunku kvėpuoti ir ji tai įvardijo kaip smaugimą. Supranta, kad tokiais savo veiksmais galėjo sukelti savo sugyventinei fizinį skausmą. Tai, kad R. S. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę E. G., bei kad tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką bei proceso veiksmų atlikimo protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. S., 2020 m. rugsėjo 25 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,33 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą iš kojos spyrė į dešinį šoną ir iš kumščio kelis kartus sudavė į veidą, ko pasėkoje praskėlė sugyventinei E. G. lūpą, po ko su ranka suėmęs už kaklo spaudė, taip smurtaudamas prieš sugyventinę E. G., sukėlė jai fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 52-54), nukentėjusioji E. G. 2020 m. spalio 2 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo (b. l. 55), taip pat nukentėjusioji apklausos metu patvirtino, kad civilinio ieškinio dėl jai padarytos žalos nereikš, kaltinamajam pretenzijų neturi, todėl žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – dirbantis (b. l. 45), anksčiau teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, paskutinį kartą paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai), paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 10 punktu, atidėtas 2 metams, remiantis byloje esančiu ĮKNR išrašu (b. l. 47-49), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis pasibaigė 2019 m. gruodžio 9 d., todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, laikytina, kad teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka tris kartus už mažai pavojingos veikos padarymą (važiavimas viešuoju transportu be bilieto), paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 50-51).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas lygus įstatyme numatytam šios bausmės maksimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis), neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant jam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, R. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis R. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., 23.15 val. iki 2020 m. rugsėjo 26 d., 16.47 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

R. S. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, padaryta prieš šeimos narį – sugyventinį, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40), paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. S. paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į R. S. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugsėjo 25 d., 23.15 val. iki 2020 m. rugsėjo 26 d., 16.47 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti R. S. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti - panaikinti.

Išaiškinti R. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti R. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.