- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- 2-1639/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saločiai ir partneriai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Telšių autobusų parkas“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saločiai ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-796-71/2011, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saločiai ir partneriai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių autobusų parkas“ dėl įpareigojimo pakeisti supaprastinto atviro konkurso sąlygas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Saločiai ir partneriai“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą pakeisti neteisėtas supaprastinto atviro konkurso „Naujų transporto priemonių (autobusų) pirkimas” (pirkimo Nr. 101284) 79.5. p. 14.8. p. sąlygas, panaikinant garantinio ir techninio aptarnavimo paslaugų teikimo teritorinius apribojimus bei 4 priedo „Techninė specifikacija“ 2.3. ir 3.5., sąlygas, panaikinant autobuso modeliui INDCAR Wing Iveco 65C17FR/P EEV pritaikytus bendrosios masės ir aukščio apribojimus, užtikrinant galimybes konkurse siūlyti ir kitus autobusų modelius bei iš atsakovo priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui vykdyti tolesnes konkurso procedūras iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - uždraudė atsakovui UAB „Telšių autobusų parkas“ vykdyti tolesnes konkurso „Naujų transporto priemonių (autobusų) pirkimas“ (pirkimo Nr. 101284) procedūras iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovui UAB „Telšių autobusų parkas“ pateikus atskirąjį skundą bei teismui įvertinus jo argumentus, Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skyrė nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2011 m. balandžio 19 d.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Saločiai ir partneriai“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį ir atsakovo atskirąjį skundą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi ieškovo UAB „Saločiai ir partneriai“ atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartį galima apskųsti atskiruoju skundu tik CPK numatytais atvejais bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta kelio tolesnei bylos eigai. CPK nenumato galimybės skųsti teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pats panaikina savo ankščiau priimtą nutartį. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis, kuria teismas panaikino byloje 2011 m. kovo 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skyrė nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka, negali būti apeliacijos objektu, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nėra išspręstas ir tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis 2 punktas), todėl dėl jos negali būti paduotas atskirasis skundas (CPK 315 straipsnio 2 dalis 3 punktas, 338 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas UAB „Saločiai ir partneriai“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti, ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo skundžiama, nes priešingai, nei nurodė teismas 2011 m. kovo 29 d. ir 2011 m. balandžio 7 d. nutartyse, užkerta kelią tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnis 1 dalis 2 punktas). Tokiai nutarčiai įsiteisėjus, nustotų galioti draudimas atsakovui tęsti konkurso procedūras, t.y. atsakovas galėtų nedelsiant atplėšti vokus, ir vertinti pateiktus pasiūlymus pagal sąlygas, kurios, pagal ieškinyje išdėstytus argumentus jį diskriminuoja ir nepagrįstai riboja konkurenciją. Todėl skundžiama nutartimi panaikinus šiuo metu galiojantį draudimą vykdyti tolesnes konkurso procedūras, jos įvyktų ir būtų užkirstas kelias tolesnei bylos eigai.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis neskundžiama, nes neužkerta kelio bylos nagrinėjimui, t.y. taikė CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą. LR CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas aiškiai nurodo, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skundžiama ir kitais CPK numatytais atvejais. Būtent toks atvejis numatytas LR CPK 151 straipsnio 1 dalyje, kad dėl visų pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas ir tokio skundo padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, o to paties straipsnio 4 dalis numato, jog atskirasis skundas gali būti duodamas dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo ir tokiu atveju atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba jas pakeisti kitomis, sustabdo tos nutarties vykdymą.
3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo išspręstas pagal ieškovo prašymą, pateiktą kartu su ieškiniu, pagal kurį teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Daugiau prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalys nepateikė, todėl pagrindo skirti pakartotinį laikinųjų apsaugos priemonių svarstymo klausimą, prieš tai, tam pačiam teismui panaikinus savo nutartį, nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, 2011 m. kovo 29 d. nutartimi naikindamas savo paties 2011 m. kovo 18 d. nutartį nurodė, jog atsakovas pateikė pakankamai argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo (t.y. nepagrįstumo), o tai reiškia išankstinę teismo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prieštarauja CPK 3 straipsnio 1 dalies nustatytam teisingumo principui, 12 straipsnio nustatytam rungimosi principui, 17 straipsnio nustatytam šalių lygiateisiškumo principui, ir principo „niekas negali būti teisėju savo paties byloje” pažeidimą, kadangi teismas, ieškovo prašymu, 2011 m. kovo 18 d. nutartimi išsiaiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybes ir pritaikė laikiną draudimą atsakovo atžvilgiu, o skundžiama nutartimi jau įvertino atsakovo atskirojo skundo motyvus.
Šalies argumentai
5. Apelianto nuomone, jeigu teismas norėjo paskirti naują prašymo nagrinėjimo datą, tai jis iki paskirto nagrinėjimo neturėjo teisės panaikinti 2011 m. kovo 18 d. nutarties, nes tik išnagrinėjęs prašymą jis gali įvertinti jo pagrįstumą. Jeigu teismo nuomone nutartis yra naikintina, vadinasi 2010 m. kovo 29 d. nutartyje išdėstyta jo galutinė nuomonė, kuri be abejonės yra skundžiama atskiruoju skundu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Telšių autobusų parkas” atsiliepimu prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. ir 2011 m. balandžio 7 d. nutartis palikti nepakeistas, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos neišklausius atsakovo pozicijos ir skubiai. Atsakovas, pasinaudojęs jam suteikta galimybe, išdėstė savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo atskirąjame skunde ir pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs atsakovo argumentus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir šalių lygiateisiškumo principais, pagrįstai sprendė, kad yra poreikis laikinųjų apsaugos priemonių klausimą svarstyti iš naujo žodinio proceso tvarka, išklausant abiejų šalių nuomones ir argumentus. Tokiu būdu niekaip nebuvo pažeistos ieškovo teisės ir interesai.
2. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad nutartis yra neskundžiama tik formaliai pažeidė įstatymą, nes teismas tuo pačiu suteikė galimybę ieškovui savo poziciją išdėstyti iš naujo, išsamiau žodiniame teismo posėdyje.
3. Šiuo metu nebėra aktualus šio atskirojo skundo nagrinėjimas, nes Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi išnagrinėjo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš naujo, įvertinant abiejų šalių argumentus. Teismas konstatavo, kad atsakovas teikia viešojo transporto paslaugas, jo turimų autobusų būklė itin bloga, todėl viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas neribotam laikui neatitinka viešojo intereso, be to, kyla grėsmė, jog atsakovas praras finansavimą autobusų parko atnaujinimui, patirs didelių nuostolių ir galimai bankrutuos. Remdamasis šiais ir kitais motyvais, teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas pažymėjo, kad praėjus net 20 dienų nuo 2011 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo, ieškovas nepateikė atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarties.
4. Patenkinus ieškovo atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis liktų galioti, kas sukurtų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situaciją, neatitiktų teisingumo, protingumo, proceso nuoseklumo, koncentracijos principų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „Saločiai ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi pagal ieškovo prašymą pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - uždraudė atsakovui UAB „Telšių autobusų parkas“ vykdyti tolesnes konkurso „Naujų transporto priemonių (autobusų) pirkimas“ (pirkimo Nr. 101284) procedūras iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas, nesutikdamas su teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, padavė atskirąjį skundą, prašydamas minėtą teismo nutartį panaikinti. CPK 334 straipsnio 2 dalis 1 punktas suteikia pirmosios instancijos teismui teisę pačiam panaikinti skundžiamą nutartį, jeigu teismas sutinka su atskirąjame skunde nurodytais argumentais. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi panaikino savo 2011 m. kovo 18 d. priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iš Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarties matyti, kad teismas šią nutartį priėmė sutikdamas su tuo, kad atsakovo atskirąjame skunde išdėstyti argumentai gali įtakoti teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas šia nutartimi nekonstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tikrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybes, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikino, o klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė nagrinėti iš naujo viešame teismo posėdyje, dalyvaujant šalims. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nors ir panaikinęs nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paties klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo neišsprendė, o tik atidėjo šio klausimo sprendimą vėlesniam laikui, suteikiant šalims galimybę dalyvauti šio klausimo nagrinėjime ir pateikti savo argumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teismas, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje byloje iš naujo sprendė 2011 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, padaryta išvada, kad teismo nutartis, kuria klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra išspręstas, o tik nurodoma, jog ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių bus svarstomas iš naujo, nėra skundžiama paduodant atskirąjį skundą.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog teismas panaikindamas savo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir neišsprendęs klausimo iš esmės, o atidėjęs šio klausimo sprendimą vėlesniam laikui, formaliai pažeidė CPK 334 striapsnio 2 d. nuostatas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra išspręstas Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi, o CPK 328 straipsnis draudžia naikinti teismo sprendimus ir nutartis formaliais pagrindais, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.