Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-1022/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-28
Bylos Nr.
1-90-1022/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Auksė Balkaitienė
Nukentėjusysis
mažametės G
Kaltinamasis
M. P.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 28 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Auksė Balkaitienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Genovaitei Šetkauskienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei L. M.,

nukentėjusiosios mažametės G. N. įgaliotai atstovei advokatei J. P.,kaltinamajam M. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, anksčiau teistas 2 kartus:

1) 2002 m. kovo 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)118 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.1) laisvės atėmimu 5 metams. 2003 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota pagal galiojančio BK 149 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams;

2) 2008 m. birželio 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 d., ir 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, laisvės atėmimu 8 metams; bausmę atlikęs 2016 m. birželio 23 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. P. dėl nusikalstamo nerūpestingumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis 2018 m. liepos 26 d., apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, nenumatydamas, kad dėl jo neatsargių veiksmų gali kilti sunkūs padariniai mažametės G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėdamas ir turėdamas tai numatyti, 300 ml talpos puodelyje verdančiu vandeniu užplikęs kavą, elgdamasis neatsargiai, puodelį su karštu skysčiu padėjo ant valgomojo stalo ir neįsitikinęs, kad jo nepasieks patalpoje esanti mažametė G. N., neįspėjęs greta buvusių suaugusiųjų, palikdamas puodelį su karštu skysčiu be priežiūros, išėjo iš virtuvės, ko pasekoje mažametė G. N. pati imdama puodelį nuo stalo ant savęs užsipylė apie 300 ml aukštesnės nei 60 C laipsnių temperatūros skysčio ir dėl to patyrė galvos, veido, kaklo, krūtinės, pilvo, nugaros, abiejų pečių sąnarių, tarpvietės, gaktos, abiejų žastų ir dilbių, abiejų plaštakų, abiejų blauzdų, kairės pėdos IIA-IIB laipsnio (56 proc.) nudegimus, hipovoleminį šoką, kairės pėdos flegmoną, taip dėl nusikalstamo nerūpestingumo sunkiai sutrikdė G. N. sveikatą, nes pagal specialisto išvadą IIA-IIB nudegimai, apimantys pusę kūno paviršiaus, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais neatsargiais veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje M. P. pripažino kaltę visiškai padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl neatsargumo, pripažino, kad dėl neatsargumo buvo sunkiai sužalota mažametė mergaitė, nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio. Kaltinime nurodytu laiku gyveno (duomenys neskelbtini), tą dieną centro bendro naudojimo virtuvėje pasidarė kavos, kavą užpylęs karštu vandeniu, padėjo puodelį ant stalo ir nuėjo į kambarį, tuo metu virtuvėje buvo kitos centro gyventojos, tai mažametės G. mama L. ir R., taip pat virtuvėje bėgiojo L. vaikai. Būnant kambaryje išgirdo vaiko klyksmą. Atėjęs į virtuvę pamatė mažametės mergaitės mamą L., kuri mergaitę laikė ant rankų, mergaitė verkė, suprato, kad ji apsipylė kava, nes matė, kad kava buvo išsipylusi lyg ant stalo, ant žemės ir ant kėdžių. Dėl to įvykio jautėsi nepatogiai, pasisiūlė nueiti į vaistinę nupirkti vaistų, tačiau ką pirko, nepamena. Kokia buvo mergaitės būklė, nelabai gali pasakyti, iš pradžių ji verkė, bet vėliau nurimo. Tą pačią dieną mergaitės mama greitosios pagalbos nekvietė, vėliau visi ėjo maudytis į tvenkinį, tik kitą dieną mergaitei iškvietė greitąją pagalbą, nes mergaitės veidas raudonas ir su pūslėmis. Gailisi, kad taip nutiko, gailisi dėl neatsargių savo veiksmų, jog matydamas virtuvėje bėgiojantį vaiką, neįspėjęs mamos, kad prižiūrėtų mergaitę, palikęs puodelį su karšta kava, jeigu būtų žinojęs, kad taip nutiks, aišku puodelio nebūtų palikęs ant stalo. Su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl mergaitės gydymo ir jo dydžiu sutinka, tačiau neturi finansinių galimybių atlyginti, nes nedirba, registruojasi darbo biržoje, yra neįgalus, nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, gauna tik 120 Eur neįgalumo išmoką, kurios beveik didžiąją dalį sumoka už gyvenimą centre. (detalesni kaltinamojo parodymai užfiksuoti 2019 m. sausio 22 d. teisiamojo posėdžio protokole).

Atsižvelgiant į tai, jog paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis M. P. prisipažino esąs kaltas, davė išsamius parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, be to jis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorui ir kaltinamajam sutikus šioje baudžiamojoje byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Kaltinamajam M. P. inkriminuoto neatsargaus nusikaltimo padarymas yra įrodytas ne tik paties kaltinamojo M. P. savo kaltės visišku pripažinimu, tačiau ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. apklausiama įtariamąja (L. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktas) parodė, kad ji pripažįsta tai, jog kažkuriuo momentu nesužiūrėjo dukros G., dėl ko ji užsipylė karštos kavos puodeliu, jį paėmusi nuo stalo, tačiau tai buvo labai trumpas laiko tarpas, ji nematė, kaip tai įvyko. Patikslina, jog viskas įvyko 2018 m. liepos 26 d., ketvirtadienį, tačiau mergaitės būklei pablogėjus, medikams galėjo pasakyti ir kitą, tai yra liepos 27 dienos datą, tiesiog medikams užduodant klusimus pergyveno dėl dukrytės ir būdama susijaudinusi galėjo suklysti. Su dukra G. N., gim. 2017 m. bei sūnumi J. N., gim. 2014 m. nuo 2018 m. birželio 15 d. iš Raseinių persikėlė gyventi į šį (duomenys neskelbtini). Persikėlė dėl to, kad tuometinis draugas pakėlė prieš save ranką ir po jo mirties su vaikais neturėjo kur gyventi, sprendėsi ir dėl vaikų buvimo kartu klausimas. Krizių centre gyvena ir kiti asmenys, gyvena skirtinguose kambariuose, tačiau virtuvės patalpa naudojasi visi bendrai. Centre yra nustatytos tam tikros taisyklės, pusryčiai, pietūs ir vakarienė yra nustatytu laiku, kavą ir arbatą galima gerti 11 val. ir 16 val. 30 min. 2018 m. liepos 26 d., apie 11 val., bendro naudojimo virtuvėje buvo ji ir gyventoja R.. Ji prie dujinės viryklės virė agurkams marinatą. Rasa lyg sėdėjo ant kėdės šalia stalo ir skuto bulves. G. su broliu vaikščiojo ir po virtuvę, ir po kambarį, ir lauke. Iš lauko grįžo centro gyventojas M. P., kuris ant dujinės uždėjo virdulį su vandeniu bei užsivirino vandens. Matė, kad jis pasidarė su nuosėdomis kavos į savo puodelį ir užsipylė vandeniu. Kur jis kavos puodelį padėjo toliau, ar jis liko virtuvėje, ar išėjo, nematė, nes ji stovėjo nugara nuo stalo atsisukusi į viryklę. Kaip ir sakė, ji prie dujinės virino marinatą, M. užsipylus kavą, iš salono į virtuvę parėjo G. ir ji girdėjo, kaip G. ėjo per virtuvę, po to G. suklykė, tada ji atsisuko į klyksmo pusę ir pamatė, kad G. stovi kitame stalo gale bei ant savęs yra užsipylusi, kaip ji suprato, M.o užsiplikytą ir paliktą kavą. Laiko tarpas nuo to, kada M. užsipylė verdančiu vandeniu kavą iki kol ją užsipylė ant savęs G., buvo kelios sekundės, viskas įvyko momentaliai. Kavos puodelis buvo nukritęs ant žemės. G. verkė. G. buvo apsirengusi plona ilgomis rankovėmis suknele, kakliukas apvalus, bet ne prie pat kaklo, ilgis - aukščiau kelių, ji avėjo basutes, buvo be kojinių. Suknelė buvo ištepta ant kairės rankos ir pilvo srityje, bet nedaug. Kiek matė ir atsimena ant stalo ir kėdžių kavos gėrimo nesimatė, matėsi tik aplink puodelį ant žemės, kuris buvo nukritęs šalia stalo ant žemės, kur G. ir nusiplikė. G. nunešė į vonią, nurengė suknelę, ją išmetė lauk, nes kava sunkiai išsiplauna. (Ant G. kūno matomus nudegimus L. P. pažymėjo ant atskiro lapo.) Iš karto ant kairės rankos, kur ir suknelė buvo ištepta kavos gėrimu, iškilo pūslė, o kitos pažymėtos dėmelės ant kaklo, kairio peties, pilvo, dešinės kojos kelio buvo tik paraudusios. Ant veido visiškai nieko nebuvo. G. greitai nusiramino, neverkė, M., galbūt jausdamas, kad dėl jo paliktos kavos G. nusiplikė, pasisiūlė nueiti iki vaistinės, kur jam pasiūlė šaltalankių aliejaus. Nei ji M. nurodė, kokį tepalą pirkti, nei jis žinojo. G. jautėsi gerai, į medikus tikrai nebuvo dėl ko kreiptis. Sūnus J. yra anksčiau buvęs petį nusideginęs prisiliesdamas prie šašlykinės, tuomet taip pat nereikėjo kreiptis į medikus, kažkokiu tepalu tepė, viskas praėjo gerai. Kitą dieną, tai yra 2018 m. liepos 27 d. oras buvo geras, karšta, gal apie 17 val., tiksliai nepamena, jis su vaikais, centro gyventojai M. ir A. ėjo prie (duomenys neskelbtini) esančio tvenkinio. Tvenkinyje maudėsi visi, vaikai taip pat. G. buvo užmovusi plonus ilgom rankovėm marškinėlius ir kelnaites, kad nesušlaptų tos rankytės su pūsle, tačiau vis tiek sušlapo. G. vandenyje žaidė, taškėsi, prabuvo pakrantėje, kur nėra gilu, nebuvo įlipusi taip, kad visas kūnelis būtų vandenyje nei viena, nei su ja. G. vandenyje leido būti apie 10 minučių, nenorėjo, kad sušaltų. Marškinėliai sušlapo, paraudimai taip pat. Grįžus viskas buvo gerai, G. nesijautė blogai ir penktadienį, ir šeštadienį, ji šaltalankių aliejui pūslę ant rankos ir kitus paraudimus tepė tris kartus per dieną. Tepamos vietos nesikeitė, nedidėjo, neryškėjo, daugiau pūslelių neatsirado, buvusi viena ant rankos, taip pat nekito, atrodė, kad net pagražėjo. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, liepos 29, G. miegodama buvo nerami, nudegimų nežiūrėjo ar pakito, bet, kadangi miegojo kartu, pajuto, kad ji yra šiltesnė negu įprastai. Gal apie 1 val. nakties, pamatavo temperatūrą, buvo 37 laipsniai. Žvakutės dar nenaudojo, bet G. ir toliau blaškėsi, ji neverkė, nešaukė, tiesiog nuo vieno šono, ant kito sukosi, kažkas jai neleido ramiai miegoti, bet nepasirodė, kad dėl skausmo. Gal apie 5 val. ryte vėl pamatavo temperatūrą, buvo 38 laipsniai, tuomet į išeinamąją angą per užpakalį, sukišo greičiausiai „Vibrocol“ žvakutę nuo temperatūros. Gal po pusvalandžio nuo žvakutės sukišimo, G. nurimo, užmigo, bet po poros valandų pabudo, buvo irzli, norėjo ant rankų. Jai prabudus pamatė, kad ant kūno yra atsiradusių daugiau pūslelių, kurias pažymi ant atskiro lapo su žmogaus siluetu. Atsirado daugiau ant pilvo, žemiau pilvo, kitos rankos ir veido, pūslelės buvo nedidelės, žirnio didumo, kelios didesnės nei žirnio dydis. Žandai buvo tolygiai paraudę, ant veido dvi pūslelės žirnio dydžio. Sekmadienį temperatūra G. "šokinėjo" nuo 37 iki 38 laipsnių, buvo nerami, norėjo liesti vietas su pūslelėmis, bet nesakė, kad skauda. Dieną žvakutės nenaudojo, pūsleles tepė įprastai šaltalankių aliejumi. G. leidosi. Žvakutę nuo temperatūros panaudojo einant miegoti apie 21 val. Kadangi G. temperatūra nebuvo labai aukšta, tą dieną dar į medikus nesikreipė, galvojo, kad praeis, bet suprato, kad temperatūra ir jos irzlumas yra nuo patirto nusideginimo kava. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį G. dar prasčiau miegojo, bet temperatūra aukščiau 38 laipsnių nebuvo sukilusi, todėl nenaudojo naktį ir žvakutės. Pirmadienį, tai yra 2018 m. liepos 30 d., atsikėlus apie 7 val. 30 min. G. kūnas buvo dar blogesnės būklės. Atsirado ant viso kūno priekyje ir ant nugaros vandeningos pūslės. Didumą pažymėjo ant atskiro lapo, vietas taip pat. Kūnas aplinkui pūsles buvo paraudęs, veidas buvo ištinęs. Netrukus į centrą atėjo socialinės darbuotojos padėjėja D. K., kuriai ji pasakė, kad reikia kviesti greitąją ir vežti G. į ligoninę bei G. jai parodė. Netrukus ji išsikvietė medikus ir su vaiku išvažiavo į ligoninę. Mano, jeigu būtų iš karto medikams parodžiusi G., galbūt būtų išvengusi tokių pasekmių, labai gailisi, kad nesikreipė į medikus iš karto. Šiai dienai G. yra viskas gerai. Pamoką turi visam gyvenimui. G. tėtis R. N., gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), apie nelaimingą įvykį žino, vieną dieną su G. buvo ir ligoninėje. Su seneliais tiek iš jos tėčio pusės, tiek ir jos pusės, nebendrauja. Apie G. sužalojimus žino tik R. mama. Kas matė G. paraudimus, pūsles iš centro darbuotojų iki išvažiuojant į ligoninę, tiksliai negali įvardinti, bet kai maudėsi dėmes galėjo matyti M. ir A., o pačiame centre nelabai kas matė, nelabai kas ir domėjosi, visi čia gyvenantys turi savo problemų. Šaltalankių aliejaus, kuriuo tepė G., nebeturi. (2 t., b. l. 55-62)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. K. parodė, kad ji yra paramos ir prieglobsčio fondo, padalinio (duomenys neskelbtini) vadovė. Padalinys (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) ji ateina pasižiūrėti vieną, du kartus per savaitę. Daugiausia laiko praleidžia esančiame paramos fonde esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena savarankiški gyventojai, todėl jiems priežiūra minimali. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) aštuoni asmenys, t. y. du mažamečiai vaikai ir šeši suaugę asmenys. (duomenys neskelbtini) yra trys kambariai ir bendra virtuvė. 2018 m. birželio 15 d. į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atvyko L. P. su dviem mažamečiais vaikais - G. N., gim. 2017 m. ir J. N., gim. 2014 m. Jiems (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas atskiras kambarys. Kiek jai žinoma, L. P. su vaikais atvyko, nes pasikorė jos sugyventinis ir jai buvo sunku būti bute. Socialinė darbuotoja iš (duomenys neskelbtini) minėjo, kad L. P. buvo pasiūlyta vykti į jų (duomenys neskelbtini), o jei ne, tai bus paimti iš jos vaikai. Kodėl taip minėjo socialinė darbuotoja ir kokį gyvenimo būdą vedė L. P., ji nežino. (duomenys neskelbtini) L. P. gyveno tvarkingai, prižiūrėdavo vaikus, gal šiek tiek jai trūko socialinių įgūdžių higienoje, švaros palaikyme. 2018 m. liepos 27 d. apie 13.00 val. ji atėjo į (duomenys neskelbtini) ir iš L. P. sužinojo, kad prieš dieną jos dukra G. apsipylė kava, bet G. nieko baisaus nenutiko, tik apsiplikė petį. Mergaitę matė vaikštančią po kambarį, ji elgėsi normaliai, neverkė, nieko įtartino nepastebėjo. Mergaitė buvo su suknele, kojinėmis. Ant veido matėsi du raudoni milimetro dydžio taškai. Paklausus, L. P. paaiškino, kad tai dėmės nuo prakaito. Tą dieną ji išėjo iš (duomenys neskelbtini). Sekantį kartą į (duomenys neskelbtini) atėjo 2018 m. liepos 30 d. apie 09 val. ir nuėjo į savo kambarį. Iš paskos atėjo L., kuri pasisakė, kad G. po pietų kvies greitąją pagalbą. Paprašė parodyti G. Nuėjusi į L. kambarį, lovoje pamatė gulinčią G.. Pamačiusi G. išsigando. G. veidas buvo ištinęs, G. buvo šiltai aprengta flaneliniais drabužiais. Laurai pasakė, kad nelauktų ir iš karto kviestų greitąją pagalbą. L. išsikvietė greitąją pagalbą. Ji buvo (duomenys neskelbtini) kol atvyko gydytojai, kurie mažametę G. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kartu išvažiavo L. P. ir jos sūnus J.. (1 t. b. l. 60-61)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2018 m. sausio 2 d. Laura su dviem vaikais į centrą atvyko 2018 m. birželio mėnesį. Jie gyvena skirtinguose kambariuose, apie L. nieko blogo pasakyti negali, atrodo, kad ji su vaikais elgiasi gerai, juos prižiūri. Šių metų, galbūt liepos mėnesį, kada tiksliau pasakyti negali, centro gyventoja pasakė, kad L. mergaitė G. apsipylė kava, kurią buvo pasidaręs M., o smulkiau nepasakojo, jis ir neklausinėjo. Kitą dieną po įvykio, kartu su L., jos vaikais bei M., ėjo maudytis į tvenkinį. G. braidė, taškėsi pakrantėje, ji buvo apsirengusi balta maikute, ilgom rankovėm. Kad G. elgtųsi kitaip, kad būtų irzli, verktų daugiau nei įprastai, nepastebėjo. Su ja atrodė viskas gerai, kažkokių nusideginimo požymių nepastebėjo. Tik po kelių dienų, ar dienos, datos negali pasakyti tiksliai, L. iškvietė greitąją, nes G. ištino veidas, jis buvo paraudęs, labai tiksliai įvardinti matytų požymių ant veido negali, nes nežiūrėjo. Jie gyveno skirtingose patalpose, su L. mažai bendrauja. (1 t., b. l. 67-68)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K. parodė, kad 2018 m. sausio 2 d. atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Birželio mėnesį į (duomenys neskelbtini) atvyko gyventi L. su dviem mažamečiais vaikais – G. ir J.. Laura gyveno normaliai, tvarkėsi, vaikais rūpinosi, nieko įtartino nepastebėjo. 2018 m. liepos 27 d. apie 11 val. ji buvo virtuvėje. Kartu virtuvėje buvo L. ir M.. Po kambarį ir virtuvę lakstė L. dukra G.. M. pasidarė kavos, užsiplikė ją verdančiu vandeniu. Ji tuo metu buvo prie kriauklės, tvarkė bulves, šalia jos prie dujinės viryklės stovėjo L., ant stiklainiuose sudėtų agurkų pylė karštą marinatą. Stovint prie kriauklės, išgirdo klykiant G.. Atsisukusi pamatė, kad G. ant savęs užsipylė puoduką kavos. Kur stovėjo puodukas, nematė, nes buvo nusisukusi. L. pribėgusi nuo G. nurengė drabužius ir nunešė į vonią. Po to L. G. nusinešė į kambarį. Ta pačią dieną L. G. žaizdas tepė su veido kremu. Matė, kad sekančią dieną G. prie akies yra patinimas. Po to G. visą laiką būdavo aprengta, žaizdų ant jos kūno nesimatė. Sekančias dienas G. daugiau būdavo savo kambaryje, ji girdėjo, kad vaikas dažnai verkė. Ji pas L. į kambarį neidavo. L. sakė, kad kviestų greitąją pagalbą, sakė, kad jos tepalai gali netikti nudegimams gydyti, bet L. neklausė, gydytojų nekvietė, sakė, kad J. irgi buvo nusideginęs ir ji pati išgydė. Tik 2018 m. liepos 30 d. atėjus vadovei buvo iškviesta greitoji pagalba. Greitąją pagalbą išsikvietė pati L.. (1 t., b. l. 70-71)

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja R. K. paaiškino, kad ji patikslinti aplinkybių ir paties įvykio eigos negali, nes įvykis įvyko daugiau nei prieš du mėnesius. Atsakydama į užduotus klausimus, parodė, kad virtuvės patalpa yra bendro naudojimo, per virtuvę gyventojai vaikšto į savo kambarius, todėl virtuvėje nuolat kas nors yra, ruošia maistą. Įvykio dieną ji prie stalo atsisėdusi skuto bulves, paskui plovė kriauklėje, L. prie dujinės viryklės virino marinatą agurkams. Taip pat po virtuvę lakstė L. vaikai, tai įeidavo, tai išeidavo. Joms su L. darbuojantis virtuvėje, atėjo centro gyventojas M., jis užsivirino vandens ir pasidarė kavos, netrukus po to ji išgirdo Ga. šaukimą ir verkimą. Viskas įvyko momentaliai. Suprato, kad G. apsipylė su kava. Kur M. buvo padėjęs puodelį su kavą, negali pasakyti, to nematė, taip pat ji nematė, kur jis pats tuo metu, kai G. užsipylė kavą, buvo. Žino, kad L. buvo nusisukusi į dujinę, o ji tuo metu plovė arba skuto bulves, tiksliai įvardinti negali. Kaip ir minėjo aukščiau, virtuvėje nuolat vyksta judesys, todėl tiksliai nurodyti, kas, kur buvo ir ką darė tuo metu, kai G. nusiplikė kava, negali, tiesiog neįsidėmėjo. Kiek ant G. kūno buvo paraudimų ar pūslių, nematė ir nesidomėjo. Yra iš tų žmonių, kuriems bendravimo nereikia ir ji prie nieko neprisiriša. Matė tik, kad G. viena akis buvo šiek tiek patinusi, toks kaip taškelis matėsi, tik po kuria akim pasakyti negali. G. pirmą dieną jautėsi lyg ir gerai, negirdėjo centre, kad ji būtų verkusi daugiau nei įprastai. Ji gyvena kitame kambaryje ir žino, kad po kelių dienų Ga. pablogėjo, po ko jos išvažiavo į ligoninę. G. matė, kai išvežė greitoji, tuomet ji atrodė baisiai, veidas ištinęs, paraudęs, nusėtas pūslėmis. Žino, kad M. vaistinėje pirko kažkokio tepalo, kokio, negali pasakyti. Pirmą dieną po apsipylimo kava G., jos nuomone, jautėsi gerai, o kada jai pradėjo blogėti, nežino. Žino, kad kitą dieną po įvykio, L. su vaikais, Mi. ir A. ėjo maudytis į tvenkinį. Ji neturi vaikų, bet savo vaiko po apsipylimo karštu vandeniu, tikrai nevestų maudytis. L. sakė, kad galbūt reiktų vaiką nuvežti medikams, bet ji mergaitės iš karto pas gydytoją nevežė. Ar G. reikėjo vežti pas medikus, nežino. (1 t., b. l. 72-74)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. N. parodė, kad nuo 2018 m. sausio mėnesio, su savo buvusia sugyventine L. P. nepalaiko jokių ryšių, su L. P. bendrauja tik dėl jų dukros G. N., gim. 2017 m. sausio mėnesį, bei jos sūnaus J. N., kuris nėra jo sūnus, tik yra davęs savo pavardę, auklėjimo. 2018 m. vasarą, tikslaus laiko nurodyti negali, nes neprisimena, į mobiliojo ryšio telefoną paskambino L., kuri pasakė, kad G. guli ligoninėje, nes ją kava "apiplikino" ne vietoje padėjęs kavos puodelį krizių centro, kuriame gyvena L. su vaikais, gyventojas. Telefoninio pokalbio metu L. pasakė, jog G. išveža į Kauno klinikas, bei ji neturi kam palikti J., todėl G. į klinikas išveža vieną. Kitą dieną jis nuvažiavo į klinikas, G. buvo gydoma intensyvios priežiūros palatoje, todėl 5 dienas jis važinėjo tik aplankyti dukros, o 6 dieną, kai G. buvo perkelta į palatą, jis liko su dukra. Perkėlus dukrą į palatą, ji buvo sutvarstyta tvarsčiais, o slaugytojai juos keičiant, jis pamatė ant dukros kūnelio nudegusias vietas, t. y. abi rankas, krūtinės sritį, galvą ir nugarą. Jei gerai prisimena, gydytojai minėjo, jog G. nustatytas II laipsnio nudegimas, bei nudegusio kūno yra 58 procentai. Praėjus vienai dienai, į klinikas atvažiavo L. su kuria kalbėjo, ji sakė, kad kažkoks asmuo, kuris taip pat gyvena tame pačiame krizių centre, ant stalo buvo pasidėjęs ką tik užplikytos kavos puodelį, kurį G. užkliudė, puodelis nuvirto, bei kava užbėgo ant G.. Jam kilo įtarimas dėl L. papasakotos versijos, kadangi ant G. kūnelio buvo tikrai nemažas nudegimų plotas, tačiau jis apie tai nieko nesakė. Daugiau jokių smulkesnių įvykių aplinkybių L. nepasakojo, todėl nieko nežino. Pasibaigus G. gydymui, t. y. maždaug po mėnesio laiko, jis dukrą buvo parsivežęs į savo namus, ją apžiūrėjo ir matė, kad nudegimai jau buvo sugiję, jokių randų nebuvo likę. (1 t., b. l. 90-93)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja O. N. parodė, kad 2018 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, sūnus R. N., būdamas labai susijaudinęs atėjo į jos namus ir pasakė, kad jos anūkė, t. y. jo dukra G., guli ligoninėje. Sūnus R. minėjo, kad G. nusiplikė karšta kava, tačiau kaip tiksliai viskas įvyko, nepasakė. Ji suprato, kad sūnus pats tiksliai nieko nežinojo. Anūkė G. gyvena kartu su buvusia sūnaus sugyventine L. P., kažkokiame krizių centre, tačiau, kur yra minėtas krizių centras nežino, nes niekada jame nebuvo, su L. P. visiškai nebendrauja. Su L. jos sūnus R. negyvena panašiai nuo šių metų pavasario, tikslios datos nežino, nes kol sūnus dirbo Švedijoje, L. susirado kitą vyrą, todėl po R. sugrįžimo jie išsiskyrė. Jos žiniomis R. su L. bendrauja tik dėl su jų dukra susijusių reikalų. Sužinojusi, kas atsitiko anūkei, bei, kad G. gydoma Kauno klinikose, ji su sūnumi kitą dieną nuvažiavo anūkės aplankyti. Nuvažiavusi į klinikas, pamatė, kad anūkei prijungtos lašinės, apibintuota galvytė, rankytės, kojytės, krūtinės sritis, todėl suprato, kad būtent tos vietos yra nudegintos. Kokiose vietose buvo nudegimai, nematė, nes kai jai buvo keičiami tvarsčiai, palatoje nebuvo. Sūnus kalbėjosi su gydytojais, tačiau ką jie sakė, neprisimena, ji labai išsigando pamačiusi, kaip atrodė jos anūkė. L. klinikose nebuvo, todėl G. rūpinosi ir ją slaugė sūnus. Jos žiniomis L. atvažiavo gerokai vėliau, kai jau buvo nuimti tvarsčiai, o iki to ligoninėje kartu su G. buvo sūnus. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota anūkė G., nežino, todėl nieko papasakoti negali. (1 t., b. l. 96-99)

2018 m. liepos 30 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-36448-18 pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad 2018 m. liepos 26 d., apie 11.00 val. labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ant savęs užsipylusi karštos kavos nusiplikė mažametė G. N., gimusi 2017 m.. Medikai sužalotai G. N. iškviesti 2018 m. liepos 30 d., 09.00 val. G. N. dėl kūno nudegimų išvežta gydyti į VšĮ Kauno klinikas. (1 t., b. l. 1-2)

2018 m. spalio 10 d. tarnybiniu pranešimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-36448-18 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 163 straipsnio 1 dalį. (1 t., b. l. 81-1)

2018 m. gruodžio 11 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnio 1 dalį, nutrauktas. (1 t., b. l. 12-16)

2018 m. liepos 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini), gatvės pietinėje pusėje. Įėjimas į namą iš Šiaurės pusės. Įėjus į namą yra prieškambaris, toliau dėvėtų drabužių parduotuvė. Perėjus parduotuvę, kairėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į kambarį. Kambaryje stovi stalas, sofa lova, fotelis, spintos. Iš kambario tiesiai yra durys pro kurias patenkama į virtuvę. Virtuvėje stovi stalas, kėdės, kriauklė, viryklė, spintelės. Iš virtuvės tiesiai ir kairėje durys į kambarius. Daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, įvykio vietos apžiūros metu neužfiksuota. (1 tomas, b. l. 36-43)

2018 m. spalio 11 d.-10-11 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuotas apžiūrimas bendro naudojimo virtuvėje esantis stalas, esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo padėtas puodelis su karšta kava. Stalas stovi virtuvės centre, aplink stalą sudėtos šešios kėdės, kurių sėdimoji dalis yra pakišta po stalu. Stalo aukštis yra 72 cm, ilgis - 140 cm, plotis - 85 cm (Foto Nr. 3). Stalas yra stačiakampio formos. Stalo viršus apdengtas polietilenine staltiese, ant stalo matome sudėtus stalo valgomuosius įrankius bei lėkštę su maistu. Kitų objektų įvykio vietos apžiūros metu neužfiksuota. (1 t., b. l. 44-51)

2018 m. spalio 112 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu įtariamasis M. P. pateikė puodelį, kuriame, jo teigimu, 2018 m. liepos 26 d. buvo užsiplikęs kavą, kai ja apsipylusi nusiplikė mažametė G. N.. (1 t., b. l. 127-129)

2018 m. spalio 21 d. daiktų apžiūros protokolu ir priedu (fotolentele) užfiksuota M. P. pateikto puodelio apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad puodelis yra keramikinis, baltos spalvos su ornamentais išorinėje jo sienos dalyje. Puodelio aukštis yra 10,4 cm, skersmuo - 8 cm, puodelyje telpa 300 ml skysčio (įpylus skysčio 1 cm iki puodelio viršaus). (1 t., b.. 133-140)

2018 m. rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje Nr. G1566/2018(03) nurodyta, kad G. N. buvo nustatyti sužalojimai: galvos, veido, kaklo, krūtinės, pilvo, nugaros, abiejų pečių sąnarių, tarpvietės, gaktos, abiejų žastų ir dilbių, abiejų plaštakų, abiejų blauzdų, kairės pėdos IIA-IIB laipsnio (56 proc.) nudegimas, hipovoleminis šokas, kairės pėdos flegmona. Nustatytą kūno nudegimą G. N. patyrė paveikus nurodytas kūno vietas aukštos temperatūros skysčiu. Įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodo į tai, kad nudegimai G. N. padaryti 2018-07-27. Tiksliau pasisakyti nėra galimybės. G. N. sužalojimas - nudegimas IIA-IIB laipsnio, apimantis pusę kūno paviršiaus, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.16. punktas). (1 t., b. l. 181-182)

2018 m. lapkričio 22 d. specialisto išvadoje Nr. pG 1950/2018(03) nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose (VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ligos istorijos kopija) aprašytus nudegimų požymius tiksliai pasisakyti, ar jie padaryti 2018 m. liepos 26 d., ar 2018 m. liepos 27 d. - nėra galimybės. G. N. gydymas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bei LSMUL Kauno klinikose buvo adekvatus nustatytai terminio pakenkimo apimčiai. Delsimas kreipimosi į medicininę įstaigą po nudegimų patyrimo įtakos nustatytų sužalojimų apimčiai ir jų išplitimui neturėjo ir nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas nebūtų pasikeitęs. Tikėtina, kad uždelstas kreipimasis į medicininę įstaigą prailgino nudegimų gijimo procesą. G. N. diagnozuoti IIA-IIB laipsnio nudegimai gavosi paveikus jos kūną aukštesnei nei 60 C laipsnių temperatūrai. Mažametės kūno oda yra žymiai plonesnė nei suaugusio žmogaus, tad ir terminis poveikis buvo ryškesnis. Apie 300 ml aukštos temperatūros skysčio pakako, kad nudegimų plotas apimtų pusę kūno paviršiaus. Nustatyti IIA-IIB laipsnio nudegimai gavosi paveikus G. N. kūną aukštos temperatūros skysčiu. Tikėtina, kad nustatytus terminius sužalojimus (nudegimus) G. N. galėjo patirti M. P. bei L. P. nurodytomis aplinkybėmis, t. y. G. N. pačiai nuo stalo paėmus ir ant savęs užsipylus puodelį užplikytos kavos. G. N. kūne nustatytų sužalojimų apimčiai, jų išplitimui, maudymas atvirame vandens telkinyje, buvimas saulėje reikšmingos įtakos neturėjo, tad ir šie pašaliniai veiksniai jos sveikatos sutrikdymo mastui įtakos neturėjo. (2 t., b. l. 25-29)

2018 m. gruodžio 17 d. daiktų apžiūros protokole, apžiūrėtas iš BPC išreikalautas skaitmeninis garso įrašas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. liepos 30 d., 09 val.10 min. bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas L. P. pranešimas iš telefono (duomenys neskelbtini), dėl mažamečio vaiko (1 m. 5 mėn.) (duomenys neskelbtini), patirtų nudegimų. Pokalbio eigoje pranešėja nurodo, kad mergaitė nusiplikė penktadienyje, per savaitgalį vaikui ant viso kūno, veido iškilo pūslės (išėjo pūslėmis). (1 t., b. l. 33; 34-35).

2018 m. spalio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje metu M. P. parodymai patikrinti juos susiejus su G. N. sužalojimo aplinkybėmis ir patvirtinti su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, kurių metu M. P. parodė, kad viskas įvyko būnant tuo pačiu adresu - (duomenys neskelbtini), centro bendro naudojimo virtuvėje. Įtariamasis M. P. atsistojo šalia stalo ir parodė vietą (ant stalo), kur jis pasidėjo kavos puodelį bei trumpam nuėjo į savo kambarį (Foto Nr. 1). Parodytos puodelio padėjimo vietos matmenys išmatuojami iki stalo kraštų - 6 cm. (iki ilgosios stalo dalies) ir 21 cm. (iki trumposios stalo dalies). Toliau buvo paprašyta parodyti vietas ir kokiose pozicijose stovėjo bei buvo centro gyventojos L. ir R., tačiau įtariamasis to nurodyti negalėjo. (2 t., b. l. 110-115)

2018 m. spalio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje metu L. P. parodymai patikrinti juos susiejus su G. N. sužalojimo aplinkybėmis ir patvirtinti su ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais, kurių metu L. P. parodė, kad įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje, kur atėjus, įtariamoji L. P. atsistoja veidu į dujinę viryklę (nugara į stalą) bei paaiškina, kad tuo metu, kai išgirdo G. N. šauksmą apsipylus puodeliu su kava, ji stovėjo būtent čia tokioje pozicijoje (Foto Nr. 1). Toliau L. P. atitraukia po stalu (kėdės atlošo nugarinė dalis yra į sieną su langu, kairėje nuo kėdės - praustuvė ir dujinė viryklė, kėdė - pirmoji po ilgąja stalo dalimi) buvusią kėdę bei ją atsukus sėdimąja dalimi į praustuvės ir viryklės pusę, ant jo atsisėda bei paaiškina, kad R. K. galimai sėdėjo ant kėdės tokioje pozicijoje ir skuto bulves tuo metu, kai išgirdo G. N. šauksmą apsipylus karšta kava (Foto Nr. 2). Toliau įtariamoji L. P., apėjusi stalą, atsistoja šalia stalo bei paaiškina, kad toje vietoje pamatė stovinčią ir šaukiančią G. po to, kai išgirdo jos šauksmą ir atsisuko į ją (Foto Nr. 3). Toliau įtariamoji L. P. būdama toje pačioje vietoje pirštu parodo į grindis bei paaiškina, kad maždaug toje vietoje buvo nukritęs puodelis, kurį imdama (jame buvusia karšta kava) apsipylė G. N. (Foto Nr. 4). (2 t., b. l. 64-71)

2018 m. spalio 12 d. parodymų patikrinimo vietoje metu R. K. parodymai patikrinti juos susiejus su G. N. sužalojimo aplinkybėmis ir patvirtinti su ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais, kurių metu R. K. parodė, jog įvykis įvyko centro bendro naudojimo virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). R. K. virtuvėje atsistoja priekiu į praustuvę ir paaiškina, kad ji stovėjo čia (Foto Nr. 1) arba sėdėjo šalia stalo ant kėdės ir skuto bulves (Foto Nr. 2), kai G. N. nusiplikė apsipylusi puodeliu karštos kavos puodeliu. Toliau R. K. parodo vietą šalia praustuvės prie dujinės viryklės, kur įvykio metu stovėjo L. bei gamino agurkams marinatą (Foto Nr. 3). Kur tuo metu buvo M. P., teigė nemačiusi. (1 tomas, b. l. 75-81).

Visais jau minėtais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis bei įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pasitvirtino visiškai, dėl to byloje nėra ginčo, todėl teismas plačiau dėl įrodymų ir kvalifikacijos nepasisako.

Taigi teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis M. P., kaltinime nurodytu laiku, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, jo asmenines savybes ir turimą patirtį, turėjo ir galėjo numatyti, jog palikdamas puodelį su karštu skysčiu be priežiūros, neįsitikinęs, kad jo nepasieks patalpoje esanti mažametė G. N., neįspėjęs greta buvusių suaugusiųjų, išėjo iš virtuvės, nors ir nenumatė, t. y. turėjo suvokti, kad dėl jo veiksmų galėjo kilti pavojingi padariniai, tačiau veikos padarymo metu nepaisė elementaraus atsargumo – nesilaikė bendrųjų atsargumo taisyklių, dėl ko mažametė G. N. pati imdama puodelį užsipylė ant savęs ir patyrė viso kūno IIA-IIB laipsnio nudegimus, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes M. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, kaip padaryta nusikalstamo nerūpestingumo kaltės forma.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas kaltinamajam M. P. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad M. P. padarė BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurio padarymą baudžiamasis įstatymas numato areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Teismas įvertina tai, kad šį nusikaltimą kaltinamasis padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), nusikaltimas baigtas. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumą, bet ir į konkrečius šio nusikaltimo padarinius, o būtent į tai, kad dėl M. P. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo mažametė nukentėjusioji G. N. buvo 14 dienų hospitalizuota, duomenų apie liekamuosius reiškinius jos sveikatai byloje nėra.

Taip pat teismas, skirdamas kaltinamajam M. P. bausmę atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – teistas du kartus už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 3 d., 150 straipsnio 4 d., 22 straipsnio 1 d., 149 straipsnio 4 d., teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 87-89), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 86), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, (2 t., b. l. 85). Kaltinamojo M. P. teigimu yra neįgalus, jam nustatytas 35 procentų neįgalumas, mokama 120 Eur neįgalumo išmoka. M. P. psichikos sveikatos centro įskaitose neregistruotas, duomenų apie priklausomybių ligų gydymą, nėra (t.2, b. l. 74-77). M. P. nevedęs, išlaikytinių neturi.

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmę – areštą, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam M. P. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. P. kardomoji priemonė nepaskirta.

IV. Civilinio ieškinio išsprendimas

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 1043,10 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajai G. N. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t 2., b. l. 109-110).

Žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 straipsnio 1dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punkte ir 31 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma jau nustatyta, jog kaltinamasis M. P. neatsargiais veiksmais padarė nukentėjusiajai G. N. sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Todėl kaltinamojo M. P. veiksmai padarė Šiaulių teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (t. 2., b. l. 112-114). Teismas pripažįsta, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu jos patirtu sužalojimu. CK 6.263 straipsnyje numatytos civilinės atsakomybės taisyklės pareigą kaltam asmeniui atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą nustato nepriklausomai nuo jo kaltės formos (t. y. ir tyčios, ir neatsargumo atvejais) (kasacinė byla Nr. 2K-378/2010). Atsižvelgiant į tai, Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo M. P. priteista 1043,10 Eur nukentėjusiosios G. N. gydymosi išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

V. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti;

– puodelis (paketas Nr.42601), 2018 m. spalio 11 d. paimtas iš M. P., perduotas saugojimui į Telšių AVPK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 141-142), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas jo savininkui – M. P.;

- kompaktinė plokštelė su garso įrašu, saugoma voke, pridėta prie baudžiamosios bylos (vokas prisegtas prie 2 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje.

VI. Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė teismui pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už mažametės nukentėjusiosios G. N. atstovavimą teisme priteisimą (3 t., b. l. 26).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, nukentėjusiosios mažametės įgaliotojo atstovo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje pripažintas būtinu ir Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 9 d. nutartimi mažametės nukentėjusiosios įgaliotąja atstove paskirta advokatė J. P. (3 t., b. l. 16-17).

Iš byloje pateiktos 2019 m. sausio 21 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai G. N. šioje baudžiamojoje byloje yra 140,41 Eur (3 t., b. l. 26) kurios, pripažinus kaltinamąjį M. P. kaltu, priteistinos iš jo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P. galutinę bausmę – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. P. sulaikymo įsiteisėjus nuosprendžiui dienos.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo M. P. 1043,10 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt tris eurus 10 ct) nukentėjusiosios G. N. gydymosi išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pripažinti 140,41 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 41 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas patirtas atstovaujant nukentėjusiąją G. N. proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo M. P. priteisti į valstybės biudžetą 140,41 Eur (vieną šimtą keturiasdešimties eurų 41 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą - 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– puodelį (paketas Nr.42601), saugomą Telšių AVPK daiktų, grąžinti jo savininkui – M. P.;

- kompaktinę plokštelę su garso įrašu, saugomą voke prie baudžiamosios bylos medžiagos (vokas prisegtas prie 2 tomo galinio viršelio), palikti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Auksė Balkaitienė