- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-765-212/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Jaros sauga“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Jaros sauga“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal A. L. ieškinį atsakovei UAB „Jaros sauga“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos priteisimo, kitų išmokų priteisimo ir neturtinės žalos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 836,81 Lt neišmokėto darbo užmokesčio su išeitine kompensacija, bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką, kuris 3 296,32 Lt sumoje iki 2010-05-01; priteisti 419,07 Lt neteisėtai išskaičiuoto mokesčio už ryšio paslaugas iš ieškovės atlyginimo, vieną vidutinį atlyginimą 1 030,10 Lt sumoje neturtinės žalos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2008-12-26 dirbo pas atsakovę pagal darbo sutartį apsaugos darbuotoja. 2010-01-26 darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį, nes atsakovė ieškovei nemokėjo atlyginimo daugiau kaip du mėnesius. Atleidimo dieną atsakovė su ieškove neatsiskaitė, nesumokėjo neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2010-08-27 sprendimu priteisė iš atsakovės 2 836,81 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, 949,85 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 419,07 Lt neteisėtai išskaičiuoto mokesčio iš ieškovės atlyginimo, 3 296,32Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-01-26 iki 2010-05-05, o iš viso - 7 502,05 Lt. Priteisė iš atsakovės už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-05-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kas mėnesį 371,35 Lt vidutinio darbo užmokesčio ir 736,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei 1 210 Lt advokato išlaidų; 225,06 Lt žyminio mokesčio ir 25 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Nustatė, jog ieškovė darbo sutarties Nr. 143 pagrindu 2008-12-26, buvo priimta pas atsakovę į darbą apsaugos darbuotoja. Pagal darbo sutartį jai buvo mokamas Vyriausybės nutarimu nustatytas minimalus valandinis atlygis pagal faktiškai išdirbtą laiką. 2008-12-17 ieškovė ir atsakovė pasirašė mobilaus ryšio telefono numerio nuomos sutartį Nr. 291, kurios pagrindu atsakovė ieškovei išnuomojo bendrovei priklausantį mobiliojo ryšio telefoną aparatą ir mobiliojo ryšio abonento numerį. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo mokėti ryšio tiekėjo suteiktas paslaugas, mobiliojo ryšio aparato bei mobiliojo ryšio abonento numerio nuomą 3,00 litus (tame tarpe PVM). Taip pat ieškovė tą pačią dieną pasirašė sutikimą, kuriuo ji sutiko, jog priskaičiuota suma už telefono pokalbius kas mėnesį būtų išskaičiuota iš jos darbo užmokesčio. Ieškovei eilę mėnesių nebuvo sumokamas visas jai priklausantis darbo užmokestis, todėl ji 2010-01-26 su atsakovu nutraukė darbo sutartį pagal Darbo kodekso 128 straipsnio 1 dalį. Atleidimo dieną atsakovė su ja neatsiskaitė ir nesumokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius atlikęs pas atsakovą patikrinimą, surašė atsakovei reikalavimą visiškai atsiskaityti su ieškove iki 2010-04-30. Atsakovė 2010-05-04 ieškovei sumokėjo 1 200 Lt, o 2010-05-05 išmokėjo 5 517,67 Lt nesumokėto darbo užmokesčio. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų priteisimo ieškovei, atsakovė šių sumų neginčijo ir sutiko, jog bendrovė yra skolinga, todėl ši suma ir kompensacija už nepanaudotas atostogas 949,85 Lt priteistini ieškovei iš atsakovo.
Atsakovė atleidimo dieną su ieškove visiškai neatsiskaitė. Dalį darbo užmokesčio -6 717,67Lt sumokėjo tik 2010 m. gegužės 4-5 dienomis. Iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs su ieškove ir jai nesumokėjo dalies darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, viso 3 786,66 Lt. Šio reikalavimo atsakovė neginčijo ir pripažino, jog bendrovė ieškovei šios sumos iki šiol nesumokėjo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog ieškovė yra kalta dėl uždelsimo su ja atsiskaityti, todėl atsakovei priklauso mokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Atsakovė ieškovės paskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio neginčijo, todėl teismas priteisdamas iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, vadovavosi ieškovės pateiktu apskaičiuotu vidutiniu darbo užmokesčiu, t. y. 1 030,10 Lt. Kadangi atleidimo dieną su ieškove nebuvo visiškai atsiskaityta, todėl už laikotarpį nuo 2010-01-26 iki 2010-05-1 ieškovei iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laiką 3 296,32 Lt (3mėn. x 1 030,10 Lt ir 206,02 Lt už sausio mėnesį). Remiantis DK 141 str. 3 d., teismas nurodė, kad jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausančių sumų, tada taikomos sankcijos dydis sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis proporcinga neišmokėtoms sumoms. Ieškovei išmokėta 6 717,67 Lt, o nuo 2010-05-05 liko neišmokėtų dalis išmokų, kurias sudaro 36,05 procentus neišmokėtų sumų, todėl ieškovei už uždelsimo laiką nuo 2010-05-05 priklauso ne visas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, o 36,05 procentai, kas sudaro 371,35 Lt vidutinio darbo užmokesčio (36,05 procentai x 1030,10Lt :100 procentų – 371,35 Lt).
Iš atsakovo pateiktų atsiskaitymo lapelių, PVM sąskaitų faktūrų, teismas nustatė, kad atsakovė turėjo sudariusi sutartis tarp bendrovės ir UAB „Omnitel“ dėl mobiliojo ryšio paslaugų. Ieškovei buvo išduotas abonentas ir mokėjimo planai - „Verslas 1“, vėliaus „Asmenis“ ir mokestis atitinka abonentinį mokestį. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė telefoną naudojo asmeniniams pokalbiams, o ne tarnyboje. PVM sąskaitos - faktūros patvirtino, jog buvo mokamas tik abonentinis mokestis. Be to, iš pateikto 2010 m. sausio mėnesio atsiskaitymo lapelio matyti, jog iš ieškovės atlyginimo buvo išskaičiuota 82,76 Lt už ryšio paslaugas, kai iš to pačio mėnesio pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, jog mokesčio suma tik 41,37 Lt. Atsakovė teismui nepateikė sutarčių su UAB „Omnitel“, nepateikė minimalaus mokesčio dydžio ir mokėjimo plano duomenų, nepateikė ieškovės pokalbių išklotinių, todėl teismas laikė, kad aplinkybė, jog ieškovė mobiliojo ryšio telefonu kalbėjo asmeniniais tikslais, neįrodyta. Atsakovė nepagrįstai iš ieškovės atlyginimo išskaičiuodavo mokesčius už pokalbius mobiliojo ryšio telefonu, todėl išskaičiuotą 419, 07 Lt sumą priteisė ieškovei.
Šalies argumentai
Ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, teismui nepateikė įrodymų, jog darbo užmokestis, gaunamas iš atsakovės, buvo vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, jog dėl to ji skurdo ir gyveno iš skolintų pinigų. Teismas įvertino ir atsakovės blogą turtinę padėtį, todėl vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo netenkino. Remiantis CPK 93 ir 96 straipsnių nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės į valstybės pajamas priteisė žyminį mokestį, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą ir teismo turėtas pašto išlaidas.
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2010-08-27 sprendimo dalį dėl 419,07 Lt neteisėtai išskaičiuoto mokesčio iš ieškovės atlyginimo ir 371,35 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-05-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmai instancijai iš naujo arba priimti naują sprendimą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad sprendimas šioje dalyje neteisėtas, nes teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas ir vertindamas įrodymus padarė klaidingas išvadas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra naikintinas. Teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė ne dėl visų byloje esančių pateiktų šalių įrodymų, t. y. nepasisakė dėl sudarytos su ieškove 2008-12-17 mobilaus ryšio telefono numerio nuomos sutarties Nr. 291, dėl UAB „Omnitel“ 2010-08-13 pažymos, kurioje konstatuojama, kad 2009 m. atsakovės vardu registruoti abonentai tarpusavyje kalbėjosi 0 cnt tarifu. Todėl jei ir tenkinus ieškovės reikalavimą dėl neteisėto atskaitymo už pokalbius, teismas galėjo priteisti tik atskaitymus, kurie buvo atlikti 2010 metais. Ieškovė nuomos sutarties mokėjimo sąlygų neginčijo ir darbo sutarties laike, nuomos sutarties nutraukti ar pakeisti taip pat nepageidavo ir prašymų dėl to nereiškė. Teismas savo sprendimą grindė bylos aplinkybėmis ir duomenimis, kurias nurodė tik ieškovė, kas neatitinka LAT Teisėjų Senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 2.2 p. nuostatų, CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p. reikalavimų. Teismas negali vienus įrodymus vertinti, o dėl kitų iš viso nepasisakyti. Ši sprendimo dalis pripažintina nemotyvuota ir dėl to yra neteisėta, nes pažeistos CPK 263, 265, 270 str. 4 d. nuostatos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vienareikšmiškai nurodo, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė. Nutrūkus darbuotojo ir darbdavio darbo santykiams, turi būti taikomos Civilinio kodekso VI knygos normos, kurios gina kreditoriaus turtinius interesus. Šiuo atveju teismas turėjo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo tuo momentu esančios skolos sumos, kalendorinių dienų dydžiu iki visiško prievolės įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas; vadovaujantis CPK 320 str. viršyti apeliacinio skundo ribas ir pakeisti priimtą teismo sprendimą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ir priteisti iš atsakovės po vieną vidutinį mėnesinį atlyginimą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovės vieną vidutinį atlyginimą 1 030,10 Lt sumoje neturtinės žalos ieškinyje nurodytais pagrindais. Apeliantė elgiasi nesąžiningai ir siekia paneigti teismo sprendimą dalyje, kur ji darbo teisės normų reguliavimo srityje sudarė civilinę sutartį. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė išnuomojo ieškovei darbo priemonę. Mano, kad atsakovė šiurkščiai pažeidė DK 219 str. 1 d. ir teismas tai patvirtino, nes darbo sutarties sudarymo dieną privertė sudaryti Mobilaus ryšio telefono numerio nuomos sutartį, t.y. darbdavys ieškovei išnuomojo darbui skirtą priemonę, o pasibaigus darbo santykiams jos teko atsisakyti. Iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad iš ieškovės atlyginimo būdavo išskaičiuojama vienodo dydžio suma, kuri atitiktų abonentinio mokesčio dydį arba minimaliai prakalbamos sumos dydį. Paneigiančių tai įrodymų atsakovė nepateikė. Mano, kad apelianto argumentai dėl CK normų taikymo pažeistų viešąją tvarką, nes silpnesnioji darbo santykio šalis būtų priversta CK normų pagrindu įrodinėti sandorio negaliojimo faktą darbo santykių metu, nors tai ir aiškiai sureguliuota DK. Mano, kad apeliacinio skundo motyvas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą uždelstą laikotarpį yra visiškai nepagrįstas, o šiuos argumentus paneigia DK 11 str. 2 d. Byloje nustatyta, jog atsakovė nesilaikė DK 141 str. reikalavimų. Todėl jei yra nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė įstatyme jam nustatytą pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat kai dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo laiką. Pažymi, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. DK 141 str. 3 d. nustatytas konkretus išmokos dydis, kuris negali būti koreguojamas, nes priešingu atveju be įstatyminio pagrindo yra paneigiamas teisės normos turinys. Teisės normos, kuriose įtvirtinta sankcija, nesuteikia teismui teisės ją mažinti, kai tai nėra atskirai aptarta įstatyme. Mano, kad vadovaujantis CPK 417, 302, 320 straipsniais teismas turi teisę ginti viešąjį interesą, neesant darbuotojo apeliaciniam skundui, ištaisyti teisės taikymo klaidas ir priteisti ieškovei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už visą atsiskaitymo uždelsimo laikotarpį, jo nemažinant procentaliai, t. y. taikyti darbdaviui įstatymo numatytą sankciją. Tais pačiais pagrindais teismas turėtų priteisti iš atsakovės ir ieškiniu prašytos neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė dirbo UAB „Jaro sauga“ apsaugos darbuotoja nuo 2008-12-26 iki 2010-01-25 (b. l. 29). Įstatymas įpareigoja darbdavį, visiškai atsiskaityti su iš darbo atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, t. y. darbdavys privalo išmokėti darbuotojui visas jam priklausančias pinigų sumas pagal DK 206 str. taisykles (DK 141 str.). Įstatymas nenumato, kad darbdavys atleidimo dieną turi sumokėti darbuotojui tik darbo užmokestį, o įsakmiai įpareigoja visiškai atsiskaityti su juo, išmokėti visas priklausančias išmokas. Įstatymo leidėjas šią prievolę susieja su kita darbdaviui atsirandančia prievole: neatsiskaičius su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo diena, atsiranda pavėluoto atsiskaitymo su darbuotoju teisiniai padariniai, numatyti DK 141, 207 straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atleidžiant iš darbo ieškovę, atsakovė su ja neatsiskaitė ir 2010-01-25 neišmokėjo 10 504,33 Lt darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovė šios aplinkybės neneigė. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, ieškovei 2010-05-04 išmokėta 1 200 Lt, o 2010-05-05 – 5 517,67 Lt (b. l. 97-98). Pirmosios instancijos teismas priteisė 3 786,66 Lt neišmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, 419,07 Lt neteisėtai išskaičiuoto mokesčio iš ieškovės darbo užmokesčio už ryšio paslaugas, 3 296,32 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-01-26 iki 2010-05-05 ir 371,35 Lt vidutinį darbo užmokestį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka dalyje dėl 419,07 Lt neteisėtai išskaičiuoto mokesčio iš ieškovės darbo užmokesčio už ryšio paslaugas ir dėl 371,35 Lt vidutinio darbo užmokesčio, priteisto nuo 2010-05-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantės manymu byloje esanti mobilaus ryšio telefono aparato ir numerio nuomos sutartis patvirtina ieškovės pareigą sumokėti už telefono nuomą ir suteiktas ryšio paslaugas. Teismas neįvertino pateiktos pažymos, kad visi abonentai, registruoti atsakovės vardu, tarpusavyje kalbėjo nuliniu tarifu. Taip pat teigia, kad teismas turėjo taikyti CK 6. 210 ir 6. 261 straipsnių nuostatas ir priteisti tik 5 proc. palūkanas nuo skolos sumos, nes darbo santykiai su ieškove nutraukti.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais ir sutinka su ieškovės argumentu, kad pagal DK 219 straipsnio nuostatas darbdavys (atsakovė) įpareigotas nemokamai aprūpinti darbuotojus darbui reikalingais įrankiais, prietaisais, specialiais drabužiais.
Iš bylos duomenų matyti, kad mobilaus ryšio telefono numerio nuomos sutartis sudaryta su ieškove 2008-12-17, priimant ją į darbą ir kad šis telefono abonentas registruotas atsakovės vardu (b. l. 10, 16-18, 120-161). Atsakovė yra išdavusi ieškovei asmenines apsaugines priemones, tame tarpe ir telefoną „Motorola“ (b. l. 17). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad telefonas buvo naudojamas kaip darbo įrankis. Be to, iš UAB „Omnitel“ sąskaitų faktūrų matyti, kad didžiąją mokesčio dalį sudaro abonentinis mokestis ir PVM. Atsakovės pateikta UAB „Omnitel“ pažyma, kad 2009 metais UAB „Jaros sauga“ vardu registruoti abonentai tarpusavyje kalbėjosi nuliniu tarifu (b. l. 167) nepakeičia nustatytų aplinkybių, nes sąskaitose faktūrose yra atskira grafa „vietinio ryšio“ mokestis, kuris priskaičiuotas tik kelis kartus. Ieškovė neprivalo apmokėti atsakovo vardu registruoto telefono abonento, nes jis naudojamas kaip darbo įrankis. Atsakovė nepateikė pagrįstų įrodymų, kad ieškovė telefoną naudojo asmeniniams pokalbiams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės 419,07 Lt išskaičiuotų mokesčių iš ieškovės atlyginimo.
Nežiūrint į tai, kad ieškovė iš darbo atleista, ginčas dėl neišmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, yra nagrinėjamas pagal Darbo kodekso normas. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas turi priteisti tik 5 proc. palūkanas nuo skolos sumos pagal CK 6. 210 ir 6. 261 straipsnių nuostatas. CK 6. 210 ir 6. 261 straipsniai taikomi kuomet sutarties šalys nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilęs iš darbo santykių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Darbo kodekso normas.
Įstatymas reglamentuoja, jog nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, taikomos DK 141 str. 3 d. nustatytos pasekmes: darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Pirmosios instancijos teismas 2010-08-27 sprendime argumentuotai, pagrįstai ir teisingai paskaičiavo ieškovės vidutinį darbo užmokestį, kurį atsakovė turi mokėti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad vidutinį darbo užmokestį atsakovė turi mokėti nuo 2010-05-05, nes tą dieną sumokėjo ieškovei priskaičiuotą darbo užmokestį, tačiau rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė datą, nuo 2010-05-01. Ši klaida vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida ir taisytina.
Atsiliepimas
Nepagrįstas ieškovės prašymas atsiliepime į apeliacinį skundą pakeisti teismo sprendimą ir priteisti jai 1 030,10 Lt neturtinei žalai atlyginti ir po vieną vidutinį mėnesinį atlyginimą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti mėnesį. Šiuos ieškovės reikalavimus teismas netenkino ir tokį sprendimą pagrindė. Ieškovė teismo sprendimo neskundė, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais remiantis reikalavimai nepatenkinti, todėl keisti sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui visas svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., b. l. 186).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą sprendimo rezoliucinėje dalyje: ...„priteisti A. L. iš UAB „Jaros sauga“ už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-05-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo kas mėnesį 371,35 Lt vidutinio darbo užmokesčio.“
Priteisti iš UAB „Jaros sauga“, įm. k. (duomenys neskelbtini), 6 Lt (šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.