- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- ATP-213-211/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18105-015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- C. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens C. S. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo jis nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, nustatė :
Aprašomoji dalis
C. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2015-11-29 apie 02.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,72 promilės po paklaidos) neblaivumo laipsnis. Šiais veiksmais C. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas C. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nutarimą, o Vilniaus AVPK prašymą skirti administracinę nuobaudą – atmesti bei administracinę bylą nutraukti, įpareigojant Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybą grąžinti vairuotojo teisių pažymėjimą. Nurodo pareigūnui aiškinęs, kad nėra apsvaigęs, alkoholinių gėrimų kiekio, kuris sukeltų girtumą, užtraukiantį administracinę atsakomybę, nevartojęs. Mano, kad jo paaiškinimai dėl kalbos barjero buvo nesuprasti, tačiau Kelių policijos patalpose, suradus vertėją, mokantį italų kalbą, buvo išverstas pastarojo paaiškinimas: „nesutinku su alkoholio kiekio nustatymo sistema“.
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad mažiausiai du alkotesteriai turėjo būti panaudoti nustatinėjant jo blaivumo būseną bei sudaryta galimybė dar ir medikams ištirti. Išvados buvo padarytos pagal kvapą, nors jis negalėjo būti ryškus, nes alaus kiekį, apeliantas nurodo, tą vakarą ribojęs. Teigia, kad panaudotas alkotesteris nebuvo sertifikuotas Lietuvos metrologijos inspekcijos, todėl, nesant teisėto patikros sertifikato, kuris patvirtintų, jog alkotesteris atitinka visus reikalavimus, o tuo pačiu – jo rodmenys teisingi, negalima daryti išvados dėl girtumo, o taip pat jo laipsnio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis LR ATPK 248, 257 ir 284 str. 1 d. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal LR ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo paaiškinimus, bylos medžiagą, C. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.
Apeliantas su apylinkės teismo sprendimu dėl jo kaltės, padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka, nurodydamas, kad tokio kieko alkoholio, kuris užtrauktų administracinę atsakomybę, nevartojo.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rėmėsi jo duotais parodymais, nurodydamas, kad C. S. pripažino pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį neblaivus, dėl pažeidimo gailėjosi. Matyti, kad nagrinėjant apelianto bylą taip pat dalyvavo ir jo atstovas adv. K. R. bei vertėjas, tačiau byloje nėra posėdžio protokolo ir posėdžio garso įrašo.
Pažymėtina, kad nors LR ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme, kai tai daro teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (LR ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant apylinkės teismo posėdžio protokolo, negalima patikrinti apylinkės teisme atlikto įrodymų vertinimo, nes nutarime įrodymai tik abstrakčiai išvardinti, nepasisakyta dėl kiekvieno įrodymo galios bei priešingai, nei teigia apeliantas, konstatuota, jog jis pripažįsta savo kaltę, nors apeliacinio skundo duomenimis, jis savo kaltę, t. y., kad vairavo automobilį neblaivus, neigia.
Atsižvelgiant į tai, ypač kai asmuo apeliaciniame skunde dėsto priešingą poziciją ir savo kaltę neigia, apygardos teismas neturi galimybės patikrinti kokius parodymus apeliantas davė apylinkės teisme ir, ar skundžiamu nutarimu C. S. pagrįstai pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.
Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vien tik rašytiniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir policijos pareigūnų paaiškinimai negali būti prilyginami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymams (LR ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pažymėtina, jog apeliantui neigiant kaltę, turi būti apklausti ir liudytojai (pareigūnai), kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai.
Be to, teismas priimame procesiniame sprendime privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę, todėl darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas nėra pakankamai motyvuotas.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes; teismas nesilaikė LR ATPK 284 str. reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes; neapklausė bylos dalyvių; nėra nei teismo posėdžio protokolo, nei posėdžio garso įrašo.
Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Šiame nutarime paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinus nagrinėti šią bylą apylinkės teismui visos bylos aplinkybės bus tiriamos ir vertinamos iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylos esmės nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, nutarė :
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo C. S. nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.