Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-376-81-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-03
Bylos Nr.
1A-376-81-2009
Teisminio proceso Nr.
72-1-00153-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Arvydas Stankus, Jonas Furmanavičius
Nukentėjusysis
R. B.
Nuteistasis
A. D.
Advokatai
Eugenijus Senovaitis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-376-81/2009

Teisėja A. Vailionienė Proceso Nr. 72-1-00153-08
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.6
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2009m. rugsėjo 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei., dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajam R. B., nuteistajam A. D. ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. bei nukentėjusiojo R. B. apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau- LR BK /135 str. 1 d. padarymą 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Iš A. D. priteista 1883,35 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt trys litai 35 centai) gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. už nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 1 d. padarymą nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2008 m. balandžio 5 d. apie 20.30 val. Lazdijų r. (duomenys neskelbtini), R. B. gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto metu, iš asmeninių paskatų įspirdamas ir smūgiuodamas ranka ne mažiau devynių smūgių R. B. į galvos sritį, padarė kairės akies obuolio sumušimą, odenos plyšimą, krumplyno iškritimą, kraujo išsiliejimą į priekinę akies kamerą, kraują akyje, trauminį kairės akies ragenos uždegimą, ir taip tyčia jį sunkiai sužalojo, nes dėl regėjimo kaire akimi netekimo bei potrauminės kairės akies atrofijos (sunykimo) nukentėjusysis R. B. prarado 45 procentus bendro darbingumo.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis R. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nuosprendį, paskirti A. D. švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę - laisvės apribojimą, nes A. D. kaltę pripažino, atsiprašė, nuosekliais ir teisingais parodymais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui greitai ir pilnai ištirti bylos aplinkybes, atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nurodo, kad dėl to jog atsirado sunkios pasekmės, dalinai kaltas ir jis/nukentėjusysis/, nes laiku nesikreipė dėl medicininės pagalbos.

Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę - laisvės apribojimą, nes jis prisipažino, nuosekliais ir teisingais parodymais padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui išaiškinti nusikaltimą, visapusiškai ištirti visas bylos aplinkybes, gailisi. Jis susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą -3 000 litų, atsiprašė. Apie nusikaltimą iš karto nepranešė policijai, nes nežinojo ir negalvojo, kad sunkiai sužalojo nukentėjusįjį, nusikaltimą padarė atsitiktinai, pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai. Teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į sunkias ir sudėtingas jo gyvenimo sąlygas.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nukentėjusiojo, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių skundus patenkinti dėl juose išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka tikrina pirmosios instancijos priimto nuosprendžio, dėl kurio paduoti apeliaciniai skundai, teisėtumą ir pagrįstumą. Nei nuteistasis, nei nukentėjusysis kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau- LR BPK/ 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Paskirtoji bausmė turi būti adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, pavojingumui, o kartu ir nuteistojo pavojingumui bei pakankama įgyvendinti bausmės tikslus, realizuoti teisingumo principą, t.y. nuteistajam turi būti paskirta teisinga bausmė.

Teismas, skirdamas nuteistajam A. D. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie sunkių-LR BK 11 str.5d., nusikaltimas sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes nukentėjusiajam, jis prarado 45 procentus darbingumo. Teismas A. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad A. D. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai, jis geranoriškai atlygino nukentėjusiojo patirtą žalą.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, nuteisė A. D. pagal LR BK 135 str. 1 d. Šio straipsnio sankcijoje nurodytas laisvės atėmimo bausmės terminas iki 10 (dešimties) metų. Siekiant apskaičiuoti šios bausmės vidurkį, teismas vadovaujasi LR BK 50 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 (trijų) mėnesių. Vadinasi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pagal kurį teismas orientuojasi individualizuodamas kiekvienu konkrečiu atveju bausmę nuteistajam, pagal LR 135 str. 1 d. – 5 (penkeri) metai 1 (vienas) mėnuo ir 15 (penkiolika) dienų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas paskirtosios bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54str. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. D. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, neteistas, atsižvelgė į lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visas aukščiau minėtas aplinkybes bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir skyrė A. D. laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams. Ši bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. D. paskirtoji bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos bei paties nuteistojo pavojingumą, į neatstatomas pasekmes nukentėjusiajam nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus.

Atmetamas nuteistojo A. D. apeliacinio skundo teiginys, kad visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis turėtų būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę A. D. pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi bei į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino dar ir tai, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, nusikalstamą veiką padarė spontaniškai, todėl apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai negali būti pagrindu švelninti teismo paskirtą bausmę. Įvertinus šias aplinkybes atmetamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė reikšmė.

Tiek nuteistasis A. D., tiek nukentėjusysis R. B. apeliaciniuose skunduose prašo paskirti A. D. švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę - laisvės apribojimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BPK 54 str. 3 d. ir 62 str. reglamentuojama, kada galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Teisinio pagrindo taikyti LR BK 62 str. ir 54 str. 3 d. šioje baudžiamojoje byloje nėra. Pažymėtina, kad LR BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vadovaudamasis LR BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nustatytos LR BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse. Tačiau net ir esant visoms šiame straipsnyje (BK 62) numatytoms sąlygoms, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę teismas gali, bet neprivalo /LAT 2007-01-30 nutartis Nr. 2K-197/2007/. Sprendimą taikyti LR BK 62 str. 1 ar 2 d. teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad yra pagrindas taikyti LR BK 62 straipsnį. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatytos sąlygos, būtinos švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada sutinka, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad LR BK 62 straipsnio nustatytų būtinų sąlygų visumos, kuriai esant teismas gali paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę šioje byloje nėra. Nusikaltimas baigtas, byloje nėra duomenų, kad A. D. pats savo noru atvyko ar pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką/tai nurodo ir apeliaciniame skunde/, nėra kitų straipsnyje numatytų sąlygų. Skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, teismas turi ne tik išvardyti nustatytas BK 62 straipsnio atitinkamos dalies sąlygas bet ir pagrįsti, kokios kitos bylos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę. Nustatydamas kitas bylos aplinkybes, leidžiančias švelninti bausmę, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tokias baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios mažina kaltininko asmenybės arba padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, rodo tokios veikos atsitiktinį pobūdį ar pan. Kaip jau nurodyta aukščiau, šioje baudžiamojoje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimui. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai apie sunkias ir sudėtingas gyvenimo sąlygas nepagrįsti jokiais duomenimis, jų apeliantas nenurodė ir apeliacinio proceso metu, yra deklaratyvaus pobūdžio, ir nelemia būtinybės bei pagrindo švelninti bausmę.

Teismas gali skirti švelnesnę bausmę taip pat vadovaujantis LR BK 54 str. 3d. Paskirti švelnesnę bausmę už sankcijoje numatytąją galima tada, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nors Baudžiamasis kodeksas ir neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas /LAT 2008-04-08 nutartis Nr. 2K-22/2008/. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. LR BK 54 str. 3 d. taikymas negali būti suprastas kaip išimtis, kuriai negalioja LR BK 41 str. 2 d. ir 54 str. 2 d. nuostatos. Teismas LR BK 54 str. 3 d.. taiko tik tada, kai byloje nustatomos išskirtinės aplinkybės, iš esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Aplinkybės, kad A. D. neteistas, prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, nėra pripažintinos išimtinėmis.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. D. paskirtoji bausmė, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Teisinio pagrindo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu nėra.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, teisinių pagrindų jį keisti dėl paskirtosios bausmės nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo R. B. bei nuteistojo A. D. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai Jonas FurmanavičiusArvydas Stankus