- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- AS-396-552/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00091-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- E. M., K. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. K., V. M.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. M., K. M., tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K. ir V. M. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. ŽM-704 „Dėl žemės sklypo įrašų patikslinimo, nekilnojamojo turto registre atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus" (toliau tekste – ir Įsakymas) bei įrašą VĮ Registrų centro duomenyse, priimtą remiantis Įsakymu. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas 2015 m. rugsėjo 16 d., tačiau pasirašytinai jam nutarimas nutraukti tyrimą nebuvo įteiktas. Informaciją apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą pareiškėjas sužinojo 2015 m. lapkričio mėn. pradžioje, tuomet jo atstovas advokatas R. B. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai 2015 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga. 2015 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių su prašymu pateikti visą Nuosavybės teisės atkūrimo bylą. Ją gavus buvo teismui parengtas ir pateiktas skundas dėl Įsakymo panaikinimo. Pareiškimo parengimas užtruko ir dėl tuo metu buvusių Kalėdų bei Naujųjų metų švenčių, kurių metu buvo daug nedarbo dienų.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi neatnaujino pareiškėjui skundo padavimo termino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pabrėžė, kad teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. ŽM-704 „Dėl žemės sklypo įrašų patikslinimo, nekilnojamojo turto registre atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus" jam įteiktas nebuvo, o apie minėtą įsakymą pareiškėjas sužinojo 2015 metų gruodžio mėnesį, susipažinęs su nuosavybės teisės atkūrimo byla.
Teismas vadovavosi ABTĮ 34 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyriaus Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. sausio 27 d. pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 01-1-16796-15 matyti, jog 2015 m. kovo 12 d. pareiškėjas V. B. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje, nustatyti kaltus asmenis bei juos nubausti. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyrius 2015 m. kovo 23 d. raštu Nr. 64-S-19986 informavo pareiškėją dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, nurodė pareiškėjo teises, numatytas Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje (viena iš teisių – ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla).
Teismas nustatė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 23 d. nutarimu pareiškėjas V. B. buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir dar kartą jam buvo išaiškintos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatytos nukentėjusiojo teisės, pareiškėjas nutarimą pripažinti nukentėjusiuoju pasirašė asmeniškai, t. y. patvirtino, jog Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatytos nukentėjusiojo teisės jam išaiškintos. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyriui 2015 m. gegužės 19 d. Marijampolės apskrities archyvas pateikė Įsakymą. 2015 m. rugpjūčio 25 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyrius gavo Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 20SD-4307-(14.20.7.), kuriame nurodyta, jog pil. V. K. (pareiškėjo skunde nurodytas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo) atvykęs į Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių 2015 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu perdavė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, kuri nebuvo perduota saugoti po atliktų kadastrinių matavimų. Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius su minėtu raštu į baudžiamą bylą Nr. 01-1-16796-15 pateikė ir pareiškėjo ginčijamąjį aktą.
Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, susipažinęs su Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatytomis nukentėjusiojo teisėmis ir sąžiningai jomis naudodamasis, apie Įsakymo turinį ir šiuo aktu nustatytas teises ir pareigas anksčiausiai turėjo ir galėjo sužinoti 2015 m. gegužės mėnesį, vėliausiai – 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau skundą teismui pareiškėjas pateikė tik 2016 m. sausio 21 dieną.
Teismas pripažino, kad V. B. skunde nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su jo valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą, o ne su priežastimis, objektyviai kliudžiusiomis per įstatymo nustatytą terminą paduoti skundą, todėl nepripažino jų svarbiomis. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Todėl pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, taigi turėjo visas galimybes nustatyta tvarka pateikti teismui skundą ABTĮ nustatytu terminu. Tai, kad pareiškėjas neveikė rūpestingai, ir tai lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Teismas konstatavo, kad tokie pareiškėjo veiksmai yra jo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ši aplinkybė objektyviai netrukdė jam laiku kreiptis į teismą. Teismas darė išvadą, kad terminas skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti, o prašymas nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 34 str. 3 d.).
Netenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas V. B. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos nutartį panaikinti ir atnaujinti jo skundo padavimo terminą.
Pareiškėjas nurodo, kad nors ir turėdamas jam įstatymo nustatytas teises, jis turėjo pagrindo manyti ir tikėtis, kad jo teises ir teisėtus interesus užtikrins valstybinės institucijos, kurių tiesioginė pareiga yra ginti įstatymo saugomas vertybes. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Tarnybą dėl išvados pateikimo. Pareiškėjo teigimu, tik šios Tarnybos 2015 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. 1SD-2463-(9.3.) aiškiai bei neginčytinai davė pagrindo teigti, kad buvo pažeistas įstatymas ir būtent šio rašto pasekoje prokuroras priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą išaiškinus padarytą pažeidimą bei suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui. Pareiškėjas paaiškina, kad, neturėdamas nei konkrečių duomenų, nei valstybės įgaliotų institucijų išvadų apie atliktų veiksmų teisėtumą, iniciavo baudžiamąjį procesą, pagrįstai tikėdamasis jo pagalba savo pažeistų teisių teisingo bei objektyvaus gynimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pačioms ikiteisminį tyrimą vykdančioms bei jas kuruojančioms institucijoms nebuvo aišku, ar teisės aktai yra pažeisti, kol nebuvo gautas Tarnybos 2015 m. rugsėjo 8 d. raštas Nr. 1SD-2463-(9.3.), kuriame, pareiškėjo teigimu, aiškiai ir nedviprasmiškai buvo konstatuotas tiek pats pažeidimas, tiek ir teisės aktas, kuris neteisėtais veiksmais buvo pažeistas. Pareiškėjas nurodo, kad jis tinkamai bei laiku apie priimtą sprendimą informuotas nebuvo, pradėjus domėtis tyrimo eiga, sužinojo, kad tyrimas buvo nutrauktas. Tokia informacija buvo gauta 2015 m. lapkričio mėn. pradžioje, dėl ko jo atstovo advokato R. B. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrai buvo pateiktas 2015 m. lapkričio 9 d. prašymas dėl leidimo susipažinti su bylos medžiaga. Tuo pačiu metu buvo kreiptasi į Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių su prašymu pateikti visą Nuosavybės teisės atkūrimo bylą. 2015 m. gruodžio 22 d. gavus Nuosavybės teisių atkūrimo bylą teismui buvo parengtas bei pateiktas pareiškimas su prašymu panaikinti Įsakymą bei jo pagrindu atliktus įrašus VĮ Registrų centras duomenų bazėje. Pareiškėjo manymu, savo pareigos tinkamai atstovauti tiek valstybės, tiek ir jos piliečių interesus neįvykdė ir prokuroras, kadangi nesikreipė į teismą su prašymu apginti viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą dėl to, kad, jo teigimu, VĮ Registrų centras yra pateiktas suklastotas žemės sklypo, unikalus Nr. 5160-0004-0292, planas. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2015 m. rugsėjo 16 d., tačiau pareiškėjas tokio prokuratūros nutarimo neskundė, į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo iniciavimo nesikreipė, ikiteisminis tyrimas vyko tik dėl kadastrinių matavimų teisėtumo. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neneigia, kad jam apie ginčo įsakymą tapo žinoma jau 2015 m. gegužės 5 dieną.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodydamas, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintą terminą, ir nenustatęs pagrindų praleistą terminą atnaujinti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas skundui pateikti nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Tokios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi administracinių teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006).
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. ŽM-704 (b. l. 20, įsakyme nurodyta 2006 m. jo priėmimo data – neištaisyta techninė klaida), kuriame nurodyta valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui patikslinti žemės sklypo registro įrašus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie skundžiamą įsakymą turėjo ir galėjo sužinoti 2015 m. gegužės mėnesį, o vėliausiai – 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas šias datas siejo su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Marijampolės kriminalinės policijos skyriuje pradėtu ikiteisminiu tyrimu, kuriame pareiškėjas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. kovo 23 d. nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat buvo supažindintas su Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatytomis nukentėjusiojo teisėmis, tarp jų ir – ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui buvo pateiktas 2015 m. gegužės 19 dieną. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. rugpjūčio mėnesį, kaip sužinojimo apie skundžiamą įsakymą datą, siejo su nustatyta faktine aplinkybe, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2015 m. rugpjūčio 25 d. gavo Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. 20SD-4307-(14.20.7.), kuriame nurodyta, jog V. K. (šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo), atvykęs į Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių 2015 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu perdavė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, kuri nebuvo perduota saugoti po atliktų kadastrinių matavimų. Su šiuo raštu dar kartą buvo pateiktas ir pareiškėjo šioje administracinėje byloje ginčijamas aktas.
Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta pareiškėjo sužinojimo apie Įsakymo panaikinimo pradžios data. Nors pareiškėjas atskirajame skunde neneigia, jog jau 2015 m. gegužės mėn., kai minėtoje ikiteisminio tyrimo byloje buvo pateiktas pareiškėjo skundžiamas Įsakymas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, turėjo galimybę susipažinti su skundžiamu aktu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pripažinimas ikiteisminio tyrimo byloje nukentėjusiuoju nesukelia jam pareigos naudotis savo teise ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su byla. Todėl, nesant kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo sužinojimą apie ginčijamą aktą ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas apie skundžiamą Įsakymą turėjo ir galėjo sužinoti baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16796-15 gavus ginčijamą aktą.
Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip nurodyta pareiškėjo skunde, trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje V. K., kaip UAB „Euroseka“ savininkas ir direktorius, kreipėsi su ieškiniu į Marijampolės rajono apylinkės teismą, prašydamas nustatyti servitutą pareiškėjui priklausančiame sklype. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. posėdžio garso įrašas civilinėje byloje Nr. 2-24-374/2015 patvirtina, kad pareiškėją V. B. kaip ir šioje administracinėje byloje atstovavęs advokatas R. B. bendrosios kompetencijos teismui nurodė būtent šioje administracinėje byloje siekiamą panaikinti Marijampolės apskrities viršininko įsakymą. Tai patvirtina, kad jau Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. posėdžio metu pareiškėjui bei jo atstovui buvo žinoma apie šioje administracinėje byloje ginčijamą įsakymą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skundas teismui 2016 m. sausio 21 d. pateiktas akivaizdžiai praleidus vieno mėnesio terminą nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą turi būti nurodytos ir pagrįstos termino praleidimo priežastys iki skundo pateikimo dienos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo veiksmų seką, nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi prieš kreipiantis į teismą jo atstovas advokatas kreipėsi į Tarnybos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių. Šiuo aspektu pažymėtina, jog toks kreipimasis į kitas institucijas savaime nelaikytina objektyvia aplinkybe, nes pareiškėjo nesilaikymas įstatymais nustatytos aktų apskundimo tvarkos, o apsisprendimas savo teises ginti kitais būdais, nesikreipiant į teismą, nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą administraciniam teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1063/2014). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė svarbių aplinkybių nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. sausio 21 d. (skundo padavimo diena).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pateiktus argumentus pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra susijusios su valiniu jo elgesiu, nėra pagrindo pareiškėjo nurodomas aplinkybes vertinti kaip nepriklausiusias nuo jo valios. Teisėjų kolegija pastebi, jog ABTĮ 5 straipsnyje nurodyta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Šios konkrečios situacijos kontekste galima teigti, kad pareiškėjas neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, t. y. kad jo skundą dėl įvardintų reikalavimų yra atsisakoma priimti. Toks pareiškėjo pasirinktas elgesio būdas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka kreipimosi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo sąžiningumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartų.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. ŽM-704 bei įrašą VĮ Registrų centro duomenyse, priimtą remiantis šiuo įsakymu, paduoti bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.