Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-08-23 · Civilinė byla Nr. 2YT-34774-734/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-23
Bylos Nr.
2YT-34774-734/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27974-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Pareiškėjas
Valstybinės įmonės Turto bankas
Suinteresuotas asmuo
AB „Elektros skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-34774-734/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27974-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.4.11(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuoti asmenys AB „Elektros skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinė įmonė Turto bankas (toliau – pareiškėjas) pateiktu skundu prašo panaikinti antstolės Irenos Beliačic (toliau - antstolė) 2016-06-28 raginimą įvykdyti sprendimą nr. S-16-11-7756, dalyje dėl reikalavimo sumokėti iki G. Š. mirties susidariusį 424,68 Eur įsiskolinimą bei 5 procentus palūkanų, skaičiuojant jas nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2016-02-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 41,00 Eur vykdymo išlaidų, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 sprendimą, kuriuo iš pareiškėjo, išieškotojo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai priteista 525,27 Eur įsiskolinimas, 5 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, kad priteistas įsiskolinimas susidaro iš dviejų dalių: 424,68 Eur įsiskolinimas, kuris susidarė per laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-01-07 už butui, esančiam R. K. g. 137-113, Kaune, ir tuo metu priklausiusiam G. Š., mirusiam 2014-01-07, tiektą elektros energiją, ir 99,56 Eur įsiskolinimas, kuris susidarė jau po G. Š. mirties už laikotarpį nuo 2014-01-08 iki 2016-01-20. Valstybei nuosavybės teisė, pagal 2015-09-10 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. MS-3872, į minėtą butą, po G. Š. mirties, perėjo tik nuo 2014-01-08. Pareiškėjas pažymi aplinkybę, kad valstybė už palikėjo skolas (nuo 2012-02-01 iki 2014-01-07) atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės.

Pareiškėjas, 2016-05-03 teismo sprendimą dalyje, dėl 99,56 Eur įsiskolinimo, susidariusio nuo G. Š. mirties momento, t.y. nuo 2014-01-08 iki 2016-01-20, įvykdė, 2016-07-20 pavedimu Nr. 1879, pervesdama į antstolės depozitine sąskaitą 99,56 Eur įsiskolinimą bei nuo šios sumos paskaičiuotas 5 procentų metines palūkanas (12,20 Eur) už laikotarpį nuo 2016-02-02 iki 2016-07-20 bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad likusi skola, kuri kartu su paveldėtu turtu perėjo valstybei, bus dengiama realizavus valstybės paveldėtą mirusiojo turtą, t.y. butą, esantį R. K. g. 137-113, Kaune, šiuo metu administruojamą pareiškėjo, taip pat nukreipus išieškojimą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamas paveldėtas mirusiojo G. Š. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose. Pareiškėjas pažymi, kad paveldėtas turtas yra areštuotas keturių antstolių. Todėl, nuo 2015-03-20 pradėtose valstybės paveldėto turto realizavimo procedūrose, tais atvejais, kai valstybės paveldėtas turtas yra areštuotas, jį realizuoti, gali tik antstolis, nes LR CPK 691 str. 2 d. tokios teisės pareiškėjui nenumato. Areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymo nustatyta tvarka turi teisę realizuoti antstolis. Tad įvykdyti antstolės patvarkymą ir padengti mirusiojo G. Š. įsiskolinimą, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, pareiškėjas galėtų tik tuo atveju, jei turėtų įgaliojimus šį turtą parduoti. Kadangi pareiškėjas, neturi įgaliojimų realizuoti valstybės paveldėtą skolininko G. Š. turtą, mano, kad antstolė nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos vykdydama išieškojimą (b.l. 5-8).

Antstolė vadovaudamasi CPK 510 str. 2 d., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė 2016-07-29 patvarkymą, kuriuo atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė skundą nagrinėti teismui. Antstolė patvarkyme nesutikdama su pareiškėjo skundu, nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, c.b. Nr. e2-9543-809/2016. Nurodė, kad vykdomasis raštas buvo priimtas kaip tinkamas vykdymui. Galiojantys teisės aktai nesuteikia antstolei galimybės tikrinti pateikto vykdomojo rašto teisėtumo bei atsisakyti vykdyti tinkamą bei tinkamai pateiktą vykdomąjį dokumentą. Pažymėjo, kad vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, patvirtinta LR teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 „ Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“. Pareiškėjas raginimą įvykdė tik iš dalies, todėl prašo pareiškėjo skundo netenkinti (b.l. 2-4).

Pareiškėjas Valstybinė įmonė Turto bankas, suinteresuoti asmenys AB „Elektros skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Irena Beliačic, apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl antstolės veiksmų tenkintinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-03 sprendimu konstatuota, kad Valstybė priėmė G. Š. palikimą, todėl jai atsirado pareiga atsakyti už palikėjo įsiskolinimus už tiektą elektros energiją butui R. K. g. 137-113, Kaune, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą, išduotą 2016-05-03 teismo sprendimo pagrindu, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9543-809/2016 (v.b.l.11,12). 2016-06-28 antstolė, išsiuntė pareiškėjui raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-16-11-7756. Pareiškėjas raginimą įvykdė iš dalies, sumokėdamas į antstolės depozitinę sąskaitą - 99,56 Eur solą ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (v.b.l. 69).

Pareiškėjas įvykdyti antstolės patvarkymą ir padengti mirusiojo G. Š. įsiskolinimą, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, galėtų tik tuo atveju, jei turėtų įgaliojimus šį turtą parduoti. Tačiau, nuo 2015-03-20 pradėtose valstybės paveldėto turto realizavimo procedūrose, tais atvejais, kai valstybės paveldėtas turtas yra areštuotas, jį realizuoti, gali tik antstolis, kadangi pagal CPK 691 str. 2 d. pareiškėjui tokia teisė nesuteikta. Pažymėtina, kad antstolė dėl pareiškėjo argumento, kad, iki 2015-03-20 visą valstybės paveldėtą turtą parduodavo Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, o po 2015-03-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 259 įsigaliojimo valstybės paveldėtus žemės sklypus be statinių, perima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau parduoti valstybės paveldėtą turtą, kai jis yra areštuotas, šiai įstaigai teisė nesuteikta, Valstybinės mokesčių inspekcijos nuo minėto nutarimo įsigaliojimo taip pat nebeturi teisės pardavinėti valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą, patvarkyme nepasisakė visiškai.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Įstatymas nenustato jokių išimčių, kai paveldėtojas yra Valstybė, išskyrus tai, kad Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Butą esantį adresu R. K. g. 137-113, Kaune, patikėjimo teise valdo pareiškėjas. Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 (toliau Taisyklės). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-03-13 nutarimu Nr. 259 (Nr. 2015-03963) pakeitė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėtino turto apskaitymą. Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-13 nutarimo Nr. 259 įsigaliojimo valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus, perima valstybės įmonė Turto bankas, tačiau akcentuotina, kad parduoti valstybės paveldėtą turtą, kai jis yra areštuotas, įmonei teisė nesuteikta, Valstybinės mokesčių inspekcijos nuo minėto nutarimo įsigaliojimo taip pat nebeturi teisės pardavinėti valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas esantis adresu R. K. g. 137-113, Kaune, yra areštuotas (b.l.22). Todėl, iš šio darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra taikoma CPK 691 str. 2 d. nuostata, jog areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis. Todėl, sutiktina su pareiškėjo skundu, jog antstolė, priimdama 2016-06-28 raginimą nesivadovavo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, LR CPK (kiek šis teisės aktas reglamentuoja areštuoto turto realizavimą) bei Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, kurios , reglamentuoja valstybės paveldėtino turto apskaitymą, turto realizavimą ir gautų lėšų paskirstymą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas yra valstybinė įmonė, todėl išieškojimas, vykdomas iš valstybės, gali būti nukreipiamas tik į valstybei priklausančias lėšas (CPK 668 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 428-695/2015, spręsdamas klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš hipoteka įkeisto valstybės paveldėto turto, aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad išiekojimą iš hipoteka įkeisto turto vykdo antstolis, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija. Nepaisant to, kad ši nutartis priimta dėl turto išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, tačiau šis faktas teisinio situacijos vertinimo nekeičia, nes nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kokiu pagrindu turtas perėjo valstybei. Hipoteka yra tik prievolės įvykdymo užtikrinimas, kuris iš esmės vykdymo tvarkos nekeičia. Dėl to ši teismo nutartis aktuali ir tais atvejais, kai išieškojimas vykdomas ir ne iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto.

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, darytina išvada, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus bei priimdama pareiškėjo skundžiamą 2016-06-28 raginimą įvykdyti sprendimą, padarė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus, tai yra pažeidė Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, kurios reglamentuoja, jog parduoti valstybės paveldėtą turtą, kai jis yra areštuotas, Turto bankui teisė nesuteikta, atitinkamai VMI nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-13 nutarimo Nr. 259 įsigaliojimo taip pat neturi teisės pardavinėti valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą, o norint vykdyti išieškojimą iš Valstybės, toks išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į valstybei priklausančias lėšas, todėl antstolė norint vykdyti išieškojimą, privalo vadovautis CPK 691 str. 2 d. nuostatomis. Remiantis šiais argumentais antstolės 2016-06-28 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-16-11-7756 pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 str., 513 str., teismas

nutaria:

pareiškėjo Valstybinės įmonės Turto bankas skundą, dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, patenkinti.

Panaikinti antstolės Irenos Beliačic 2016-06-28 raginimą įvykdyti sprendimą nr. S-16-11-7756, dalyje dėl reikalavimo sumokėti iki G. Š. mirties susidariusį 424,68 Eur įsiskolinimą bei 5 procentus palūkanų, skaičiuojant jas nuo šios sumos už laikotarpį nuo 2016-02-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 41,00 Eur vykdymo išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė