Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Žukausko, Albino Bielskio,

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus prašymas dėl kaltinamajam R. P. kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento paėmimo panaikinimo, užstato perleidimo valstybei ir kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su D. B., Ž. N., R. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 39¹ str., D. P., R. T. ir I. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ str., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda, t. y. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., padarymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. nustatyta tvarka R. P. buvo sulaikytas 2013 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartimi įtariamajam R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2013 m. liepos 2 d., kurio terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo tęsiamas.

Vilniaus apygardos teisme 2016 m. gegužės 11 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus prašymas dėl kaltinamajam R. P. paskirtų kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento paėmimo panaikinimo, užstato perleidimo valstybei ir kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo.

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai sulygino prokuroro prašymo nagrinėjimo aplinkybes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ir prokuroro prašymo nagrinėjimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14983-16 aplinkybes. Kauno apylinkės teisme kardomosios priemonės skirtos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus tame ikiteisminiame tyrime, o nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prašymas griežtinti kardomąją priemonę pateiktas būtent dėl BPK 119 straipsnio įpareigojimo - nedaryti naujų nusikalstamų veikų, pažeidimo. Prokuroras mano, kad pranešimas apie įtarimą laikytinas pakankamu pagrindu griežtinti kardomąją priemonę Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kadangi būtent joje paskirti įpareigojimai ir buvo pažeisti. Prokuroras pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertintos visos R. P. galimą polinkį nusikalsti patvirtinančios aplinkybės, tokios kaip nusikaltimų skaičius, jų kategorija, jo vaidmuo padarant šiuos nusikaltimus ir pan. Pasak prokuroro, R. P. inkriminuotų veikų sunkumas iš esmės parodo, jog jis yra abejingas visuomenėje galiojančioms pripažintoms elgesio taisyklėms bei vertybėms, o jį saistantys socialiniai ir darbiniai ryšiai bei paskirtos švelnios kardomosios priemonės neatlieka pakankamos prevencijos, todėl manytina, kad tik griežtesnė kardomoji priemonė gali užtikrinti BPK 119 str. tikslus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti, kaltinamasis R. P. ir jo gynėja prašė prokuroro skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos skundas netenkinamas.

Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatomis, niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Pagal BPK 122 str. 7 d., suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsiant jos terminą, nepakanka nustatyti vien tik šios kardomosios priemonės taikymo formalų pagrindą. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti paskirta tik tuo atveju, kai egzistuoja ir šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindas ir sąlygos. Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo, įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Todėl pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikoma tik preciziškai įvertinus byloje surinktus duomenis ir padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir prokuroro skunde išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi pagrįstai atmetė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus prašymą dėl kaltinamajam R. P. paskirtų kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento paėmimo panaikinimo, užstato perleidimo valstybei ir kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo.

Prokuroras skunde prašo kaltinamajam R. P. paskirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Prokuroras pažymi, kad kaltinamąjį R. P. paleidus iš suėmimo ir paskyrus jam keletą švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių, jam buvo išaiškinta pareiga laikytis paskirtų kardomųjų priemonių įpareigojimų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Būtent minėtą įpareigojimą R. P. galimai ir pažeidė, dėl ko 2016-03-30 pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame surinkta pakankamai duomenų pateikti R. P. pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., padarymo. Šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 str., nėra užtikrinami kaltinamajam R. P. paskirtomis kardomosiomis priemonėmis - rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, dokumento paėmimu ir užstatu. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. P. dalyvauja teismo posėdžiuose ir netrukdo baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesui. Duomenų apie jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų pažeidimą nepateikta. Nors R. P. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14983-16 buvo pareikštas įtarimas padarius labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad kardomųjų priemonių tikslai, numatyti BPK 119 str., šioje baudžiamojoje byloje gali būti pasiekti tik kaltinamajam paskyrus griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi taipogi buvo netenkintas prokuroro prašymas ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-14983-16 R. P. paskirti kardomąją priemonę - suėmimą ir jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės - namų areštas 6 mėnesiams, 5000 Eur užstatas ir dokumento - asmens tapatybės kortelės paėmimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 121 str. 4 d. įpareigoja, jog teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės, sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Šiuo atveju R. P. yra siejamas tvirtais socialiniais ryšiais Lietuvoje – turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, augina tris vaikus, vienas iš kurių yra mažametis, teistas už nusikalstamas veikas, nesusijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kaltinamasis dirba ir gauna uždarbį, kuris yra nuolatinis pajamų šaltinis jo šeimai.

Pažymėtina, kad Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia kardomoji priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti BPK 119 straipsnio tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės yra adekvačios jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo asmenybei, todėl kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti keliomis kaltinamajam paskirtomis tarpusavyje suderintomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nei pačia griežčiausia - suėmimo (BPK 119 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi atmesdamas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Rolando Jurkevičiaus prašymą dėl kaltinamajam R. P. paskirtų kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento paėmimo panaikinimo, užstato perleidimo valstybei ir kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos skundą ir atsisakyti kaltinamajam R. P. skirti suėmimą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.