Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-26 · Byla Nr. N1-156-455/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-26
Bylos Nr.
N1-156-455/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gytis Stasevičius
Nukentėjusysis
A. K.
Civilinis atsakovas
V. J., Teisiamajame
Kaltinamasis
Š. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-42-455/2014Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00729-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.11.11; 1.2.26.2.1; 2.3.4; 2.3.6.4.6 (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 26 d.
Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui R. Ž., nukentėjusiajam A. K., jo atstovui advokatei N. G., kaltinamojo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei V. J.,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, moksleivis, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. A. pažeidė viešąją tvarką.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: Š. A. 2014 m. gegužės 30 d. apie 20.20 val., Vyžuonos parkelyje, Aušros gatvėje prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, Utenos mieste, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus sudavė A. K. į veidą, kuris nuo smūgio pargriuvo ant žemės, po to A. K. atsistojus ne mažiau kaip du kartus kumščiu sudavė A. K. į veidą, po smūgio jam pargriuvus ir atsistojus jis ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, tuo nukentėjusiajam A. K. dėl apatinės lūpos, apatinio žandikaulio kairės pusės, viršugalvio, pakaušio kairės pusės, dešinio žasto, dešinio klubo sąnario kraujosruvų, dešinio kelio sąnario srities nubrozdinimo, apatinio dešinio antro kandžio sumušimo ir viršutinio kairio pirmo kandžio išmušimo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei dėl nuolatinio kairio pirmo kandžio išmušimo (trauminės amputacijos) nukentėjusysis neteko 5 procentų bendro darbingumo, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasi kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014 m. gegužės pabaigoje, datos tiksliai nepamena, apie 20 val. buvo kartu su draugais. Susirašinėjo su drauge I. B.. Susirašinėjimo metu paskambino R. G.. Pradėjo grasinti, kvietė ateiti prie Maximos. Vėliau paskambino A. K.. Jis taip pat pradėjo grasinti, įžeidinėti, sakė, kad išmuš dantis, kvietė susitikti. Jis kartu su L. M., I. J., I. A., J. S., apie 20-21 val. nuėjo prie parko, esančio Aušros gatvėje, šalia Maximas prekybos centro. Nukentėjusysis taip pat atėjo, su juo buvo apie 15-17 jo draugų. Kai atėjo, tai A. K. su R. G. išėjo į priekį ir kvietė ateiti prie jo visų draugų. Vėliau jis pradėjo kalbėtis su A. K.. Bekalbant su nukentėjusiuoju, jis griebė už kaklo, lenkė žemyn. Jis tada numušė jo ranką, du kartus sudavė į veidą. Nukentėjusysis pargriuvo, atsistojo, pakėlė rankas, ėjo link jo, tada jam 2-3 kartus vėl sudavė į veidą. Nukentėjusysis pasiraukė. Kai nukentėjusysis buvo parkritęs jam nespyrė.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad datos tiksliai nepamena, žino, kad buvo penktadienis, apie 21 val. Kaltinamasis telefonu įžeidinėjo R. G.. tada jis paėmė telefoną ir pradėjo kalbėti su kaltinamuoju. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis paskambino kaltinamajam ir pasiūlė susitikti. Susitarė, kad susitiks prie Maximos prekybos centro esančio parko. Jis buvo su savo draugais, kai atėjo kaltinamasis u savo draugais. Siūlė kaltinamajam pasikalbėti normaliai. Uždėjo jam ranką ant peties ir norėjo jį į į šoną patraukti. Kaltinamasis tuo metu išsisuko, išsilenkė ir trenkė į veidą ne vieną smūgį. Nugriuvus, jis vėl atsistojo, vėl kaltinamasis jam sudavė smūgį. Jis buvo pargriuvęs tris kartus.

Liudytojai I. A., J. S., L. M., R. J. nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir kaltinamasis.

Liudytojas M. G., M. Ž., G. T. davė tokius pačius parodymus kaip ir nukentėjusysis ir nepatvirtino, kad kaltinamasis spardė nukentėjusįjį..

Iš 2014-06-03 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. padaryti sužalojimai: apatinės lūpos, apatinio žandikaulio kairės pusės, viršugalvio, pakaušio kairės pusės, dešinio žasto, dešinio klubo sąnario srities kraujosruvos; dešinio kelio sąnario srities nubrozdinimas; apatinio dešinio antro kandžio sumušimas; viršutinio kairio pirmo kandžio išmušimas (trauminė amputacija). Padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Dėl nuolatinio kairio pirmo kandžio išmušimo (trauminės amputacijos) nukentėjęs neteko 5 procentų bendro darbingumo (b.l. 10).

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta - yra viešoji vieta. Viešoji vieta - tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo, liudytojų parodymų kaltinamasis parke, esančiame šalia Maximos prekybos centro, t.y. vietoje, į kurią gali netrukdomai patekti kiti žmonės, matant kitiems asmenims, panaudojo fizinį smurtą, t.y. sudavė smūgius ranka nukentėjusiajam ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias aplinkybes pripažino ir kaltinamasis bei patvirtino ir teismo medicinos specialisto išvada. Tokie kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs. Nors konfliktas kilo dėl asmeninių nesutarimų, tačiau kaltinamasis suvokė, kad viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Tai, kad viešoji tvarka buvo sutrukdyta, patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai: jie matė smūgius, kraują. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir kad tokiais veiksmais pažeis visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą ir jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis, nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, gulinčiam ne mažiau kaip du kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Nei nukentėjusysis, nei teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai I. A., J. S., L. M., R. J., M. G., M. Ž., G. T. šių aplinkybių nepatvirtino. Todėl iš kaltinimo šalinama, kad kaltinamasis gulinčiam nukentėjusiajam spyrė koja kelis kartus.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b.l. 46), į psichiatro ir priklausomybių įskaitą neįrašytas (b.l. 50), neteistas (b.l. 47), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 57), padarė nesunkų nusikaltimą būdamas nepilnamečiu. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą (BK 93 str. 1 d., 3 p., 2 dalis ).

Dėl civilinių ieškinių ir išlaidų

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 108-100).

Nukentėjusysis ieškinį dėl nusikalstama padarytos neturtinės žalos atlyginimo palaikė ir paaiškino, kad jam buvo išmuštas dantis, jis kentė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, buvo sumuštas draugų akivaizdoje.

Kaltinamasis ir civilinė atsakovė ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad dėl konflikto kaltas pats nukentėjusysis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš 2014-06-03 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. padaryti sužalojimai: apatinės lūpos, apatinio žandikaulio kairės pusės, viršugalvio, pakaušio kairės pusės, dešinio žasto, dešinio klubo sąnario srities kraujosruvos; dešinio kelio sąnario srities nubrozdinimas; apatinio dešinio antro kandžio sumušimas; viršutinio kairio pirmo kandžio išmušimas (trauminė amputacija). Padaryti sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo. Dėl nuolatinio kairio pirmo kandžio išmušimo (trauminės amputacijos) nukentėjęs neteko 5 procentų bendro darbingumo (b. l. 10)

Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tiesioginis šios veikos objektas yra viešoji tvarka. Be tiesioginio objekto šiuo konkrečiu atveju yra ir fakultatyvinis – žmogaus garbė ir orumas. Kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, be viešosios tvarkos pažeidė ir nukentėjusiojo garbę ir orumą. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė, įskaitant ir baudžiamąją teisę. Teisė į garbės ir orumo gynimą garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsnyje. Be baudžiamosios teisės, asmens garbę ir orumą gina ir civilinė teisė. Kaltinamasis tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrukdymą, sukėlė fizinį skausmą, bei kitų asmenų akivaizdoje jį pažemino. Tai yra aplinkybės, dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, jį pažeminio kitų asmenų akivaizdoje. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera, jis yra moksleivis, mokosi, neturi savarankiško uždarbio, civilinė atsakovė gauna nedidelį darbo užmokestį, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius yra tokie, kurie neleidžia daryti išvadą, kad netolimoje ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Nors nukentėjusiajam padaryta turtinė žala yra didesnė, nei reikalaujamos neturtinės žalos dydis, tačiau teismo nuomone, dėl to negali esmingai keistis neturtinės žalos dydis, nes nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, taip pat nėra duomenų, kad ateityje būtinos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Taip pat teismas, įvertina tai, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas, kurį aštrino abi konflikto pusės: apsižodžiavimas telefonu, reikalavimas susitikti ir pan., susitikimas ir pan. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 1000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo, o jam neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti iš - civilinės atsakovės V. J. (CK 6.276 str. 2 d., 6.283 str. 1 d. ).

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7560 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 108-100).

Kaltinamasis ir civilinė atsakovė ieškinio nepripažino ir paaiškino, kad reikalaujama suma yra per didelė, nukentėjusysis galėjo susitaisyti dantis pigiau.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusysis gydėsi L. P. individualioje gydymo - protezavimo įmonėje ir jam buvo protezuotas išmuštas dantis. Tai patvirtina pateikta medicininė dokumentacija bei mokėjimo kvitai (b.l. 27-28, 110-111). Kaltinamojo ir civilinės atsakovės pateikti duomenys apie tai, kad gydymas galėjo būti pigesnis, negali būti pagrindu ieškinį mažinti. Kadangi dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis turėjo išlaidų, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo, o jam neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti - iš civilinės atsakovės V. J. (CK 6.276 str. 2 d., 6.263 str. 2 d.).

Šioje byloje nukentėjusysis turėjo 1500 Lt (b. l. 26, 112) išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši suma priteistina iš kaltinamojo, o jam neturint turto ar uždarbio pakankamo išlaidoms atlyginti - iš civilinės atsakovės V. J., nes atstovė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu reiškė ieškinius, atstovavo nukentėjusįjį, teikė papildomus dokumentus, atstovavo jį teisiamuosiuose posėdžiuose (BPK 106 str. 2 d.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Š. A., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir bylą nutraukti. Skirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą ir įpareigoti šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš Š. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti - iš civilinio atsakovo V. J. iki Š. A. pilnametystės vieną tūkstantį litų (1000 Lt) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui A. K. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš Š. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti - iš civilinio atsakovo V. J. iki Š. A. pilnametystės septynis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt litų (7560 Lt) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui A. K. naudai.

Priteisti iš Š. A., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo išlaidoms atlyginti - iš civilinio atsakovo V. J. vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1500 Lt) iki Š. A. pilnametystės turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiojo A. K. naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Gytis Stasevičius