- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- 2SA-30-467/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- R. Z.
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui R. Z. dėl skolos už šilumą ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. Z. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006 m. liepos 4 d. sprendimu priteisė iš atsakovo R. Z. ieškovui UAB „Vilniaus energija“ 5373,99 Lt skolos už šildymą, tiektą laikotarpiu nuo 2001-11-01 iki 2006-01-31, 349,23 Lt delspinigių, taip pat 184,70 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-756-8/2012 nustatyta, kad statybos teisinius santykius, įskaitant šildymo būdo keitimo statybos darbus, Lietuvos Respublikoje reguliuoja tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, o ne koliziniu pripažintas Šilumos ūkio įstatymas ir (arba) jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai, todėl būtina atnaujinti procesą ir įvertinti atsakovo veiksmų teisėtumą, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos atsakovui bylos nagrinėjimo metu, patvirtinant atsakovo atliktų šildymo būdo pakeitimo paprastojo remonto statybos darbų teisėtumą, kas sudarytų pagrindą ieškinį atmesti.
UAB „Vilniaus energija“ prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurios bylos nagrinėjimo metu neegzistavo, o atsirado jau priėmus sprendimą, be to įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai taipogi negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, todėl proceso atnaujinimas pareiškėjo nurodytu pagrindu nėra galimas. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, todėl negalima neteisėtus veiksmus, kurie buvo tuo metu atlikti nesilaikant teisės aktų, galiojusių jų padarymo metu, laikyti teisėtais. Priešingu atveju, įstatymas netektų autoriteto ir tai kliudytų nustatyti stabilią teisinę tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškėjo R. Z. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5300-727/2006. Nurodė, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas 5 metų naikinamasis terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 2006-12-28, kai Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka ir priėmė nutartį sprendimą palikti nepakeistą, ir baigėsi 2011-12-28. Kadangi prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas išsiuntė 2012-06-18, o teisme jis gautas 2012-06-19, akivaizdu, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėjo daugiau kaip penkeri metai. Kadangi nustatytas terminas naikinamasis, šiam terminui pasibaigus asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir bylą grąžinti į pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti dėl proceso atnaujinimo. Jei teismas nuspręstų, kad 5 metų terminas yra praleistas, prašo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti į pirmos instancijos teismą iš naujo spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimą, pasiūlant pareiškėjui pašalinti prašymo trūkumą – pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą, o atnaujinus terminą – priimti atitinkamą procesinį sprendimą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5300-727/2006 dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė 5 metų termino pradžią, nes civilinė byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo užbaigta tik ją išnagrinėjus kasacine tvarka 2007 m. spalio 24 d., todėl teismas netinkamai aiškino CPK 368 straipsnio 2 dalies turinį. Apeliantas mano, kad 5 metų terminas negali būti atnaujinamas visais atvejais, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2006 nurodė atvejus ir sąlygas, kada šis terminas gali būti pratęstas. Kolegija sprendė, kad vien CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimo pagrindu atsisakius tikrinti argumentuotai pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstus pareiškėjo argumentus, būtų pagrindas pripažinti, kad jo, kaip vartotojo, teisės neginamos, tiksliau, formaliais procesinio pobūdžio argumentais atsisakoma net tikrinti jo nurodomą teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo sprendime iš esmės konstatuota, kad atsakovas atliko šildymo būdo pakeitimo statybos darbus, nesilaikydamas Šilumos ūkio įstatyme ir jį detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Nors kasacinis teismas nurodė, kad atsakovas pažeidė statybos darbų nuostatas, tačiau iš naujai paaiškėjusių esminių šiai bylai aplinkybių akivaizdu, kad atsakovas teisėtai atliko šildymo būdo pakeitimo paprastojo remonto statybos darbus, nes, priešingai, nei teigia kasacinis teismas, statybos teisinius santykius reguliuojantis įstatymas yra Statybos įstatymas, o ne Šilumos ūkio įstatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-756-8/2012). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme teismų sprendimai yra laikomi ne tik naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, bet ir sudaro atskirą proceso atnaujinimo pagrindą CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.
Apeliantas papildomai pateikė naują įrodymą, kurio neturėjo atskirojo skundo pateikimo metu – Kauno miesto apylinkės teismo nutartį, kuria atnaujintas procesas paaiškėjus analogiškoms aplinkybėms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Vilniaus energija“ prašo atskirojo skundo netenkinti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas suėjus naikinamajam terminui, vadinasi, išnykus teisei tokį prašymą pateikti, ir teismai šio termino atnaujinti negali. Prašymas atnaujinti procesą pateiktas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. birželio 4 d. sprendimo, kuris liko galioti po Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarties, kai tuo tarpu Statybos techninio reglamento pataisos dėl inžinerinių sistemų keitimo priskyrimo paprastajam remontui įsigaliojo nuo 2010-10-01. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatos, teisės normų aiškinimai, nes taikomo byloje įstatymo nuostatų turinio žinojimas yra reikalavimas, skirtas teismui, bet ne įrodinėtina aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, ir Statybos techninio reglamento pataisa teismų praktikoje pripažįstama ne įrodinėtina aplinkybe, todėl neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. Pareiškėjas nepateikė jokių esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, kurių nustatymas turėtų pakeisti priimtu ir įsitesėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinę kvalifikaciją. Pareiškėjo atskirajame skunde naujai nurodytas civilinės bylos atnaujinimo pagrindas CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punktas nepagrįstas, nes nebuvo panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas joks teismo sprendimas arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kaip pagrindas minėtam sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, pirmiausiai turi būti nustatyta tokio prašymo pateikimo galimybė, kurią įstatymas sieja su prašymo pateikimo terminu (CPK 368 str.), nustatydamas, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Šis terminas yra naikinamasis, t.y. jam pasibaigus, asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir nurodyto termino teismai negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario mėn. 22 d. Teismų praktikos, taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose, aktualūs klausimai Nr.1-2007, Teismų praktika Nr.26). Bylos duomenys tvirtina, kad sprendimas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-5300-727/2006 priimtas 2006 m. liepos 4 d. (t.1, b.l. 71-73, 76), įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2006 m. gruodžio 28 d. nutartimi palikus jį nepakeistu (t.1. b.l. 120-123). Nors ši nutartis buvo apskųsta kasacine tvarka, tačiau nei šio skundo padavimas, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 29 d. nutarties, kuria Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-07-04 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2006-12-28 nutarties vykdymas buvo sustabdytas, priėmimas kaip ir priėmimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarties, kuria byla išnagrinėta, nepaneigia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimas įsiteisėjo 2006-12-28. Aplinkybė, kad tam tikrą terminą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2006-12-28 nutarties vykdymas buvo sustabdytas, rodo laikotarpiu nuo 2007-03-29 iki 2007-10-24 galiojusį šių procesinių dokumentų draudimą vykdyti, tačiau nepaneigia šių teismo dokumentų įsiteisėjimo 2006-12-28. Apelianto argumentas, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo kaip reiškiančio bylos baigtį, atmestinas, nes apelianto nurodoma CPK 365 straipsnio 1 dalis bylos baigtį sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu, o ne ginčo išnagrinėjimu kasacine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas, pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo 2012-06-19, praleido CPK 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis jo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, yra pagrįsta ir teisėta, ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Nustačius, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje negali būti pateikiamas, nes nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, visos kitos apelianto skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų ir atitinkamai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų konkrečių pagrindų įrodinėjimu, apeliacinės instancijos teismo pripažįstamos teisiškai nereikšmingomis, nebegalinčiomis turėti reikšmės proceso atnaujinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Nors apeliantas pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, kuria, kaip jis nurodė, atnaujintas procesas analogiškoje byloje paaiškėjus analogiškoms aplinkybėms, tačiau šioje nutartyje nebuvo konstatuotas naikinamojo termino prašymui dėl proceso atnaujinimo praleidimas. Todėl, atsižvelgiant į tai, teismas vertino pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes kaip proceso atnaujinimo pagrindą ir nusprendė, kad pagrindas atnaujinti procesą yra. Nagrinėjamu atveju šia nutartimi vadovautis negalima, nes konstatuotas naikinamojo termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas, kurį atnaujinti nėra galimybės.
Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas praleido naikinamąjį 5 metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, netenkina apelianto prašymo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimą, pasiūlant pareiškėjui pašalinti prašymo trūkumą – pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą, nes, naikinamieji terminai neatnaujinami (CK 1.117 str. 6 d.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindu panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329, 330, 338 str.), todėl atskirąjį skundą atmeta, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį palieka nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
nutari a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.