Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „OP Finance“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas P. M. 2011 m. su UAB „Radžiūnų agrofirma“ sudarė žodinę sutartį dėl galvijų – 50 karvių ir telyčių pirkimo – pardavimo, kas buvo nustatyta civilinėje byloje Nr. 2-483-732/2013. Galvijai tuo metu priklausė UAB „Radžiūnų agrofirma“, ir už šiai bendrovei suteiktą kreditą buvo įkeisti UAB „Pohjola Finance“, kurios pavadinimas dabar UAB „OP Finance“. P. M. už perkamus gyvulius sumokėjo ne UAB „Radžiūnų agrofirma“, o UAB „Pohjola Finance“, t.y. 2011-03-30 mokėjimo nurodymu pervedė UAB „Pohjola Finance“ 60 000 Lt (17 377,20 Eur) ir 2011-05-04 mokėjimo nurodymu pervedė UAB „Pohjola Finance“ 15 000 Lt (4 344,30 Eur). Mokėjimų paskirtyje nurodyta – apmokėjimas už gyvulius už UAB „Radžiūnų agrofirma“ (I tomas, 8, 9 b.l.). Tačiau UAB „Radžiūnų agrofirma“ PVM sąskaitą – faktūrą už 50 vnt. karvių ir telyčių 75 000 Lt sumai ūkininkui P. M. išrašė tik 2011-11-11. Sąskaitą pasirašė R. M. – ieškovo P. M. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-483-732/2013, 13 b.l.).

Vilniaus apygardos teismas 2012-02-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2221-661/2012 iškėlė UAB „Radžiūnų agrofirma“ bankroto bylą, bankroto administratore teismas paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė“.

UAB „Radžiūnų agrofirma“ bankroto administratorė pareiškė ieškinį dėl ūkininko P. M. ir UAB „Radžiūnų agrofirma“ sudaryto sandorio dėl 50 vnt. galvijų perleidimo už 75 000 Lt (21 721,50 Eur) pripažinimo negaliojančiu ir toje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dalyvavo UAB „Pohjola Finance“ (dabar UAB „OP Finance“). Molėtų rajono apylinkės teismas 2013-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-483-732/2013 nusprendė ieškinį tenkinti. Teismas pripažino ūkininko P. M. ir UAB „Radžiūnų agrofirma“ sudarytą sandorio dėl 50 vnt. galvijų perleidimo už 75 000 Lt negaliojančiu ir taikė vienašalę restituciją – nusprendė grąžinti UAB „Radžiūnų agrofirma“ 50 vnt. galvijų (karvių ir telyčių). Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-02-07 nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-10-15 sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalį, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką jos yra tokios: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

Ieškovas nurodė, kad BUAB „Radžiūnų agrofirma“ pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-10-15 sprendimą 2015-08-04 išrašė ūkininkui P. M. PVM sąskaitą faktūrą 29 00 Eur sumai už 50 vnt. galvijų, kurią P. M. 2015-09-02 apmokėjo ir UAB „Radžiūnų agrofirma“ bankroto administratorė UAB „Karaliaučiaus grupė“ patvirtino, jog pretenzijų P. M. neturi ( I tomas, 34 – 36 b.l.).

Ieškovas P. M. nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-483-732/2013 jis, būdamas atsakovu iš esmės gynėsi nuo reikalavimo taikyti vienašalę restituciją ir, ieškovo nuomone, civilinėje byloje Nr. 2-483-732/2013 nustatytos aplinkybės neturi reikšmės šiam ginčui. Teismas su tuo sutikti neturi pagrindo.

Molėtų rajono apylinkės teismas 2013-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-483-732/2013 konstatavo, jog atsakovas P. M., sudarydamas sandorį su šalimi, kurią atstovavo P. M. (duomenys neskelbtini) R. J. M., buvo nesąžiningas. Molėtų rajono apylinkės teismas 2013-10-15 sprendime nurodė, kad atsakovas ginčijo bei parodė, kad sandoris, atsakovo teigimu, buvo teisėtas ir pervesti per kelis kartus pinigai užtikrino UAB „Pohjola Finance”, kaip kreditoriaus reikalavimo teisę.

Teismas atkreipia dėmesį, kad P. M. atsiliepime (3 lape) į bankroto administratorės UAB „Karaliaučiaus grupė“ pareikštą ieškinį nurodė argumentus dėl vienašalės taikymo nepagrįstumo, t.y. kad „<...jis sąžiningai vykdydamas sandorio susitarimą sumokėjo visus pinigus už pirktus galvijus, todėl galvijų grąžinimas UAB „Radžiūnų agrofirma“ nepagrįstai pablogintų atsakovo finansinę padėtį, ko pasekoje jis patirtų dvigubus nuostolius. Bendrovės kreditoriai įgytų perdėtą pranašumą, nes dalį kreditorinių reikalavimų atsakovas įvykdė sumokėdamas už bendrovę skolą UAB „Pohjola Finance” (dabar UAB „OP Finance“)...>, t.y. atsakovei šioje byloje. Dar P. M. atsiliepime nurodė, kad „<... dabar dar kartą mėginama išieškoti kreditorių naudai iš prašomų grąžinti galvijų.>“ (civilinė byla Nr. 2-483-732/2013, 53 b.l.). P. M. apeliaciniame skunde dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-10-15 sprendimo nurodė, kad R. J. M. sandoris su (duomenys neskelbtini) (P. M.) buvo sudarytas, nes reikėjo skubaus sprendimo, kaip sumokėti kreditoriui (UAB „Pohjola Finance”) įsiskolinimą ir kreditoriaus UAB „Pohjola Finance” reikalavimų patenkinimas (apmokėjus už galvijus) laikytinas BUAB „Radžiūnų agrofirma“ prievolių įvykdymu, t.y. naudos gavimu atitinkamai atsakovo sumokėtai 75 000 Lt sumai (I tomas, 135, 136 b.l., civilinė byla Nr. 2-483-732/2013, 150, 151 b.l.).

Civilinės bylos Nr. 2-483-732/2013 nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju R. J. M. (ieškovo (duomenys neskelbtini)) parodė, kad 2008 m. iš UAB „Pohjola Finance” paėmė paskolą, o paskolos grąžinimui užtikrinti įkeitė 50 gyvulių, nors bendrovės finansinė padėtis negerėjo, tačiau kreditorius pradėjo spausti greičiau sumokėti, nes kitaip grasino varžytinėmis. R. J. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (P. M.) gavo išmokas už deklaruotas pievas ir (duomenys neskelbtini) padengė 75 tūkst. kredito kaip už perkamus gyvulius. Atsakydamas į atsakovo P. M. atstovės klausimą R. J. M. nurodė, jog nauda agrofirmai buvo tokia, kad buvo atsiskaityta su kreditoriumi (civilinė byla Nr. 2-483-732/2013, 134 b.l.).

Molėtų rajono apylinkės teismas 2013-10-15 sprendime pažymėjo, kad nors liudytojas R. J. M. nurodė, kad kreditą grąžinti reikėjo, dėl ko P. M. pervedė 75 000 Lt UAB „Pohjola Finance” kreditui padengti, nurodydamas, kad neva tai už perkamus gyvulius, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų atliktas minėtas sandoris.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-02-07 nutartyje nurodė, kad yra labiau tikėtina, kad 2011-11-11 sąskaitos-faktūros dėl galvijų pirkimo-pardavimo išrašymu atsakovas ir ieškovė, kuriai atstovavo atsakovo (duomenys neskelbtini), siekė, kad atsakovas (P. M.) spėtų patenkinti savo 75 000 Lt kreditorinį reikalavimą bendrovei arba jį gautų pirmiau už kitus kreditorius, tame tarpe – pirmiau ir įkaito turėtojų, pirmosios ir antrosios eilės kreditorių reikalavimus. Kolegija pažymėjo, jog kadangi pinigai už parduotus gyvulius nebuvo sumokėti, tai atsakovui (P. M.) iš bendrovės (UAB „Radžiūnų agrofirma“) restitucijos pagrindu nėra ką priteisti, taip pat nurodė, kad byloje neįrodyta, kad 2011-03-30 ir/ar 2011-05-04 dienomis atlikti mokėjimai buvo atlikti vykdant apmokėjimą pagal po 9-11 mėnesių išrašytą minėtą sąskaitą faktūrą (2014-02-07 nutarties 6 lapas).

Dėl nurodyto teigtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-483-732/2013 įsiteisėjusiais teismų sprendimai yra konstatuota, kad 2011-03-30 ir 2011-05-04 atlikti mokėjimai už 75 000 Lt nėra susiję su 50 vnt. galvijų pirkimo pardavimo sandoriu, nors atsakovas toje byloje P. M. rėmėsi tokiu argumentu, bet jo neįrodė.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-02-07 nutartyje pažymėjo, jog įstatymas nedraudžia vienam asmeniui apmokėti už kito asmens neįvykdytą prievolę, o kreditoriui tokį apmokėjimą priimti kaip tinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.50 straipsnis). 2014-02-07 nutartyje nurodyta, kad UAB „Radžiūnų agrofirma“ vadovai ir akcininkai buvo susiję giminystės ryšiais su P. M. asmenys (I tomas, 140 – 146 b.l.). Nuginčytas 50 vnt. galvijų pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas neužilgo iki bankroto bylos UAB „Radžiūnų agrofirma“ iškėlimo, kai t.y. kai UAB „Radžiūnų agrofirma“ faktiškai buvo nemoki. Todėl tuometiniam UAB „Radžiūnų agrofirma“ (duomenys neskelbtini) R. J. M. (ieškovo (duomenys neskelbtini)) ir P. M. turėjo būti aišku, kokių tikslų jie siekė sudarydami sandorį dėl galvijų pirkimo, t.y. R. J. M. civilinėje byloje Nr. 2-483-732/2013 teigė, kad siekė atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Pohjola Finance”, tačiau tikėtina ir tai, kad kartu buvo siekta, jog UAB „Radžiūnų agrofirma“ neliktų turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Ieškovas P. M. šioje byloje teigė, kad suklydo sumokėdamas UAB „Pohjola Finance” 75 000 Lt sumą už perkamus galvijus. Tačiau teismas pažymi, kad šis suklydimas P. M. paaiškėjo tik po to, kai Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-02-07 nutartimi paliko nepakeistą Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-10-15 sprendimą. Ieškovas P. M. neginčijo aplinkybės, kad būdamas UAB „Radžiūnų agrofirma“ (duomenys neskelbtini) 2008-11-13 sudarė su UAB „Pohjola Finance” Sutartį dėl paskolos suteikimo Nr. 2026434, kuria UAB „Radžiūnų agrofirma“ buvo 60 mėn. laikotarpiui suteikta 41 471,59 Eur paskola ir kurios užtikrinimui buvo įkeisti UAB „Radžiūnų agrofirma“ galvijai (I tomas 115 – 125 b.l.). Civilinėje byloje Nr. 2-483-732/2013 yra duomenys, kad UAB „Radžiūnų agrofirma“ galvijus buvo įkeitusi ir AB DnB Nord bankui (civilinė byla Nr. 2-483-732/2013, 15 - 24 b.l.), tačiau mokėjimus P. M. atliko būtent UAB „Pohjola Finance”. Pripažintina, kad P. M. turėjo būti suderinęs savo 2011-03-30 ir 2011-05-04 mokėjimus su UAB „Radžiūnų agrofirma“ tuometiniu (duomenys neskelbtini) R. J. M. (ieškovo (duomenys neskelbtini)), todėl teigti apie ieškovui tik šiuo metu paaiškėjusį suklydimą sumokant 21 721,50 Eur sumą UAB „Pohjola Finance”, nėra pagrindo. Tokiu būdu 21 721,50 Eur suma buvo sumažintas UAB „Radžiūnų agrofirma“ buvęs įsiskolinimas UAB „Pohjola Finance”, ir, kad kreditorė reikalavo jį padengti, nurodė liudytojas H. V.. Ieškovo toks prievolės įvykdymas įstatymų reikalavimams neprieštaravo (CK 6.50 straipsnis). Teigtina, kad įstatymas nenumato imperatyvių papildomų veiksmų įvykdant prievolę už trečiąjį asmenį (pvz įskaitymo ar pan.). Civilinėje byloje Nr. 2-483-732/2013 buvo nustatyta, kad UAB „Pohjola Finance” nebuvo pagrindo manyti, kad yra parduoti būtent jos prievolės užtikrinimui įkeisti gyvuliai, todėl kreditorė neturėjo pagrindo reikšti prieštaravimus. Teismas pažymi, kad civilinėje byloje Nr. 2-483-732/2013 galėjo būti sprendžiamas dvišalės restitucijos klausimas, t.y. 2011-03-30 ir 2011-05-04 sumokėtų sumų P. M. grąžinimas, tačiau Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-02-07 nutartyje pripažino, jos pagrįstai buvo taikyta vienašalė restitucija. Vertindamas aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį, todėl jis atmestinas.

Netenkinant pagrindinio reikalavimo, netenkinamas ir ieškovės reikalavimas, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 210 straipsnio 1 dalies nuostatomis priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl, atmetant ieškinį, iš ieškovo atsakovei priteistinos patirtos išlaidos advokatės pagalbai apmokėti, kurios neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėje bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą pagalbą maksimalaus dydžio“ nurodytų maksimalių sumų. (II tomas, 90 - 94 b.l.). Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 420 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „OP Finance“, įmonės kodas 302247917, naudai.

Priteisti iš ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.