- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-23
- Bylos Nr.
- A-469-1073-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- L.S.
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Trečiasis asmuo
- R.A., uždarajai akcinei bendrovei „Gimtoji žemė“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos atstovui V.K.
atsakovo atstovei Ž.K.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L.S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L.S. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R.A. ir uždarajai akcinei bendrovei „Gimtoji žemė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. S-447 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos skundą dėl 2006 m. sausio 31 d. laikraštyje „Gimtoji žemė" išspausdintame straipsnyje „Kaltinamoji posėdžio metu nualpo" paskleistos informacijos atitikimo teisės aktų reikalavimams. Pareiškėja nurodė, kad 2006 m. sausio 31 d. Ukmergės rajono laikraštis „Gimtoji žemė" (Nr. 12 (9101)) išspausdino straipsnį „ Kaltinamoji posėdžio metu nualpo", kuriame paskelbė duomenis apie jos sveikatos būklę, nurodydamas, jog „teisiamoji, baigiantis posėdžiui, teisėjo kabinete nualpo. Sąmonės netekusią ir ant grindų nukritusią kaltinamąją Greitosios pagalbos medikai išvežė į ligoninę"; „bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, kad L.S. teismui pateikė gydytojų pažymą, kurioje nurodoma, jog teisiamoji posėdyje negali dalyvauti ilgiau kaip dvi valandas". Pareiškėja paaiškino 2006 m. liepos 28 d. kreipusis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su skundu dėl laikraštyje išspausdintos jos teises pažeidžiančios informacijos. Išnagrinėjęs skundą, Žurnalistų etikos inspektorius nusprendė, kad laikraščio „Gimtoji žemė" redakcija nepažeidė pagrindinių visuomenės informavimo principų bei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų. Pareiškėjos teigimu, atsakovas netinkamai išnagrinėjo jos skundą, paviešindamas informaciją apie jos sveikatos būklę be jos sutikimo, laikraštis pažeidė teisę į privatų gyvenimą bei jo slaptumą, nesilaikė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias „pacientų privatus gyvenimas yra neliečiamas". Pareiškėjos manymu, šie pažeidimai yra tuo pačiu ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normų pažeidimas, nes šio kodekso 53 straipsnyje įtvirtinta, jog „gerbdamas asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti informacijos apie asmens sveikatos būklę, gydymą, prognozes, taip pat kitos sveikatos informacijos be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo." Be to, kodekso 48 straipsnis numato, jog „draudžiama skelbti informaciją apie asmenį, taip pat nufilmuotus ir nufotografuotus vaizdus su šiuo asmeniu, kai viešojoje informacijoje tas asmuo atvaizduojamas afekto būsenoje arba mirties akivaizdoje". Pareiškėja nurodė, jog duomenis apie jos sveikatą žiniasklaidos priemonės atstovai gavo ne teisėjo kabinete vykusio teismo posėdžio metu, o kitais būdais. Žurnalistų etikos inspektorius neįvertino fakto, kad netekusi sąmonės, ji pateko į afekto būseną, o Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 48 straipsnio nuostatos draudžia skelbti informaciją apie asmenį, atvaizduotą afekto būsenoje. Pareiškėjos manymu, Žurnalistų etikos inspektorius nepagrįstai susiaurino neleistinos skelbti informacijos apie asmens sveikatą ratą, nurodydamas, kad tokia informacija gali būti laikomi tik „duomenys apie asmens sveikatos būklę, kurie gauti tiriant, nustatant asmens sveikatos diagnozę ir gydant, informacija esanti dokumentuose, kuriuose įrašyti tyrimo rezultatai <...>, ligos istorija, taip pat kita informacija apie asmens sveikatą."
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.1. 17-21) jis teigė, kad pareiškėjos skundas išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, buvo atsižvelgta į jame išdėstytus argumentus bei imperatyvias teisės aktų nuostatas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos absoliučiu žmogaus teisės į privatų gyvenimą aiškinimu. Atsakovo teigimu, pareiškėja skunde neteisingai aiškina žmogaus teisės į privatumą turinį. Siekdamas išsamaus ir objektyvaus tyrimo, inspektorius nurodo kreipęsis į Ukmergės rajono apylinkės teismą, prašydamas pateikti informaciją apie pareiškėjos asmens duomenų paviešinimą bylos nagrinėjimo metu. Teisėjo R. Adamonio pateikta išsami informacija paneigė pareiškėjos privataus gyvenimo pažeidimo galimybę. Atsakovo manymu, pareiškėja klaidingai vertina teisėjo pranešime išdėstytas faktines aplinkybes, pateikia konteksto neatitinkančias citatas, neatsižvelgia į viešą bylos nagrinėjimo procesą. Atsakovas pažymėjo, jog viešo bylų nagrinėjimo principas (išskyrus įstatyme numatytas išimtis) suteikia kiekvienam asmeniui teisę dalyvauti viešame bylos nagrinėjime ir susipažinti su viešai nagrinėtos bylos medžiaga. Atsakovo manymu, pareiškėjos argumentai dėl informacijos apie teismui pateiktos gydytojų pažymos neteisėtą paviešinimą yra nepagrįsti, nes pareiškėja remiasi prielaidomis ir abejonėmis. Atsakovas pažymėjo, jog afekto būseną teisės aktų nustatyta tvarka diagnozuoja teismo paskirta psichologinė - psichiatrinė ekspertizė, pareiškėja teigdama, kad nualpdama buvo patekusi į afekto būseną, nepateikė tai įrodančių ekspertizės išvadų. Atsakovo teigimu, paskelbta informacija, jog „teisiamoji, baigiantis posėdžiui, teisėjo kabinete nualpo <...>" yra objektyvus įvykių, užfiksuotų viešo bylos nagrinėjimo metu, pateikimas.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Gimtoji žemė" prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 30-31) jis paaiškino, kad straipsnyje tiesiog buvo paminėtas faktas, kaip baigėsi teismo posėdis (pareiškėja nualpo teismo salėje), įvykio priežastys ar kiti su pareiškėjos sveikatos būkle susiję klausimai nebuvo nagrinėjami. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad apie pareiškėjos sveikatos būklę buvo rašoma ir ankstesniuose straipsniuose, nuo pat teisminio proceso pradžios - viešuose teismo posėdžiuose arba prieš juos tai pabrėžė pareiškėjos advokatas. Pareiškėjos kaltinimai, kad "Gimtosios žemės" redakcija, išspausdinusi 2006 m. sausio 31 d. dienos laikraštyje straipsnį "Kaltinamoji posėdžio metu nualpo", pažeidė teisės aktų reikalavimus, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, neturi pagrindo.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepime į skundą (b.l. 39) paaiškino, kad esant dideliam visuomenės susidomėjimui viešai nagrinėjama baudžiamąja byla, po 2006 m. sausio 30 d. įvykusio eilinio teismo posėdžio, kuris buvo aprašytas publikacijoje, laikraščio "Gimtoji žemė" žurnalistė, jau turėdama informaciją apie nelaimingą įvykį teismo posėdžio metu, telefonu tik papildomai pasidomėjo, dėl ko buvo atidėtas teismo posėdis. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, jog apie pareiškėjos ribotą galėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose žiniasklaidos atstovai galėjo žinoti jau iš anksčiau įvykusių teismo posėdžių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymo (publikacijos paskelbimo metu galiojo 2000 m. spalio 1 d. redakcija) 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, to paties straipsnio 2, 4 dalimis, 3 straipsniu, 55 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 38 straipsniais. Teismo konstatavimu, atsakovas pagal savo kompetenciją išnagrinėjo jam pateiktą skundą, atliko Visuomenės informavimo įstatyme numatytas procedūras, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas. Kaip nepagrįstas įvertintas pareiškėjos argumentas, kad inspektorius susiaurino neleistiną skelbti informaciją apie asmens sveikatą. Šiuo klausimu pažymėta, jog inspektorius, įgyvendindamas Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje ir 50 straipsnyje numatytas funkcijas, vadovaujasi galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, tačiau neaiškina teisės aktų nuostatų. Teismas nusprendė, jog pareiškėjos skundo nagrinėjimo atveju inspektorius vadovavosi publikacijos paskelbimo metu galiojusiomis Visuomenės informavimo įstatymo bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis. Pareiškėjos argumentas, kad nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, numatančią, jog paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus, įvertintas kaip nepagrįstas, nes paciento interesai bei žmogaus teisė į privatų gyvenimą nėra absoliutūs. Konstatuota, jog viešosios informacijos rengėja - laikraščio „Gimtoji žemė" redakcija - vykdydama savo, kaip visuomenės informavimo priemonės, funkcijas, siekdama informuoti visuomenę, paskelbė objektyvią ir nešališką informaciją, sužinotą atviro bylos nagrinėjimo metu. Pažymėta, jog visuomenės informavimo priemonių atstovai, žurnalistai turi teisę dalyvauti atviruose teismo posėdžiuose, teismui leidus, užfiksuoti bylos nagrinėjimo eigą ir pateikti informaciją apie tai visuomenei.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjos teigimu, 2006 m. sausio 31 d. Ukmergės rajono laikraštyje „Gimtoji žemė" Nr. 12 (9101) išspausdintame straipsnyje ,,Kaltinamoji posėdžio metu nualpo" paskelbiant duomenis apie jos sveikatos būklę, buvo pažeista tiek jos teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, tiek ir teisės aktų imperatyvūs reikalavimai. Apeliantės manymu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas tinkamai neišnagrinėjo visų jos nurodytų aplinkybių, klaidingai jas interpretavo, neteisingai išaiškino bei pritaikė materialines ir procesines teisės normas.
Apeliantė pažymi, kad teismas neištyrė jos nurodytos aplinkybės, jog Žurnalistų etikos inspektorius, tirdamas jos 2006 m. liepos 28 d. skundą, nepasinaudojo teise gauti informaciją, reikalingą teisingo, objektyvaus, teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui, o teismui sprendimo priėmimui užteko tik kreipimosi į visuomenės informavimo priemonės rengėją su paklausimu, ar laikraštyje „Gimtoji žemė" išspausdintame straipsnyje „Kaltinamoji posėdžio metu nualpo" pateikta informacija atitinka tikrovę, yra pagrįsta bei teisinga. Nurodoma, jog Žurnalistų etikos inspektorius su paklausimais galėjo kreiptis į greitosios pagalbos medikus, suteikusius medicininę pagalbą, jai nualpus, teismas neįvertino Žurnalistų etikos inspektoriaus rašytiniuose paaiškinimuose iškeltos versijos, jog informacija apie jos sveikatos būklę galėjo būti paviešinta greitosios pagalbos medikų. Kartu nurodoma, jog pagal R. A. pranešimą Žurnalistų etikos inspektoriui informaciją apie kaltinamosios ribotą galėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose žiniasklaida galėjo gauti dar pirmuose teismo posėdžiuose, dalyvaujant kaltinamosios gynėjui (advokatui R. Andrikiui), todėl Žurnalistų etikos inspektorius, nagrinėdamas jos skundą, galėjo kreiptis ir advokatą R. Andrikį su paklausimu pateikti tyrimui reikalingą informaciją.
Apeliantės teigimu, jos skunde, rašytiniuose paaiškinimuose, Žurnalistų etikos inspektoriaus bei Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo R. Adamonio paaiškinimuose nurodytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad duomenys apie jos sveikatos būseną visuomenės informavimo priemonės atstovams buvo paviešintos ne bylos nagrinėjimo teisme metu (pirmųjų teismo posėdžių metu pažyma apie tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ji gali dalyvauti ne ilgiau kaip dvi valandas, dar nebuvo išduota). Apeliantė pažymi, jog teismo posėdyje, kuriame ji nualpo, tokiu būdu patekdama į afekto būseną, pašalinių asmenų, tame tarpe visuomenės informavimo priemonių atstovų, nebuvo, posėdyje dalyvavo tik teisėjas, teismo posėdžių sekretorė, prokuroras bei gynėja R. Šaltinienė, todėl visuomenės informavimo priemonės atstovai negalėjo sužinoti apie jos nualpimą bei apie tai, kad posėdyje ji gali dalyvauti ne ilgiau kaip dvi valandas (nors byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, tik viename iš teismo posėdžių dalyvavo visuomenės informavimo priemonių atstovai). Apeliantė akcentuoja, jog teismo posėdžio metu apie jos sveikatos būseną nebuvo kalbama, todėl teismo teiginys, jog informaciją apie jos sveikatos būseną buvo galima gauti teismo posėdžio metu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Apeliantė remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsniu, teigdama, jog šalių paaiškinimai laikytini faktiniais duomenimis, galinčiais turėti įrodomąją reikšmę.
Apeliantė taip pat remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, pažymėdama, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Apeliantės teigimu, teismas sprendimą priėmė neištyręs visų reikšmingų aplinkybių, neįvertinęs jos pateiktų įrodymų, pažeidęs procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, nepagrįstai remdamasis atsakovo nurodytomis, jokiais įrodymais nepatvirtintomis aplinkybėmis. Apeliantės teigimu, Žurnalistų etikos inspektorius, nagrinėdamas skundą dėl duomenų apie jos sveikatos būklę paviešinimo, neatliko išsamaus tyrimo, neapsvarstė ir neįvertino visų versijų, kokiu būdu duomenys apie jos sveikatos būklę galėjo būti atskleisti visuomenės informavimo priemonei, nesikreipė į greitosios pagalbos medikus, ankstesnį jos gynėją advokatą R. Andrikį, pirmuosiuose teismo posėdžiuose dalyvavusius asmenis, o teismas tokio jo neveikimo tinkamai neįvertino, priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A10-01/2007 bei 2007 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-136/2007, kuriose kalbama apie aktyvų teismo dalyvavimą, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, jog vienas iš principų, numatytų Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje, yra toks, kad „viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai". Analogiška nuostata yra įtvirtinta Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnyje. Apeliantės manymu, labiau reikėjo įsigilinti į tai, ar duomenys galėjo būti viešai be jos sutikimo skelbiami, teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad paskelbus duomenis apie jos sveikatos būseną, buvo pažeista jos teisė į privatų gyvenimą, jo neliečiamumą. Apeliantės teigimu, duomenų apie jos sveikatos būklę paviešinimas, neturint jos sutikimo bei pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus, yra priskirtinas prie asmens privataus gyvenimo pažeidimų, teismas nepagrįstai iškėlė teisę skelbti informaciją (visuomenės interesą) virš asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1, 2 d.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo atveju nebuvo susiklosčiusios aplinkybės, kurios sudarytų teisėtą pagrindą informacijos apie jos sveikatos būseną paviešinimui (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, neatsižvelgdamas į tai, kad asmens teisės į privatų gyvenimą ribojimui turi egzistuoti tiek nacionaliniuose, tiek ir tarptautiniuose teisės aktuose nurodytų aplinkybių visetas, kad visuomenės interesai negali būti pateisinami, paneigiant paciento interesus.
Apeliantė teigia, jog neleistinos skelbti informacijos apie asmens sveikatą ratas buvo akivaizdžiai susiaurintas, Žurnalistų etikos inspektoriui nurodžius, kad tokia informacija gali būti laikoma tik „ duomenys apie asmens sveikatos būklę, kurie gauti tiriant, nustatant asmens sveikatos diagnozę ir gydant, informacija esanti dokumentuose, kuriuose įrašyti tyrimo rezultatai <...>, ligos istorija, taip pat kita informacija apie asmens sveikatą", nors pagal Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 53 ir 48 straipsnių nuostatas viešosios informacijos rengėjas negali skelbti jokios informacijos apie asmens sveikatos būklę be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo, be to, pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą bet kokia informacija, galinti atskleisti asmens sveikatos būklę, laikytina duomenimis apie asmens sveikatą. Pabrėžiama, kad nualpimas mediciniškai gali būti traktuojamas kaip liga (jis suprantamas kaip sąmonės praradimas, o sąmonė prarandama dėl galvos smegenų veiklos sutrikimo). Tokiu būdu, viešai apie ją paskleista informacija atitinka informacijos apie asmens privatų gyvenimą apibrėžimą, visuomenei neteisėtai buvo sudarytos sąlygos sužinoti apie ją kaip apie sveikatos sutrikimų turintį asmenį, jai to nenorint.
Atsiliepimas
Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta tinkamai ir išsamiai, teisingai pritaikytos materialinės ir procesinės teisės normos. Pažymima, kad inspektorius pasinaudojo Visuomenės informavimo įstatymo 51 straipsnio 4 dalies suteikta teise nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos funkcijoms atlikti, tačiau šiuo atveju netaikytinas kiekybinis įrodymų surinkimo kriterijus. Teisėjo R. Adamonio pateikta išsami informacija, kuria nėra pagrindo abejoti, paneigė pareiškėjos privataus gyvenimo pažeidimo galimybę. Teigiama, jog inspektorius rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui neiškėlė naujos versijos dėl informacijos apie pareiškėjos sveikatos būklę paviešinimo. Atsižvelgiant į aplinkybes, tik padaryta prielaida, jog nualpimo faktas galėjo būti užfiksuotas pagalbos pareiškėjai suteikimo metu. Atsakovo teigimu, apeliantė iškraipė inspektoriaus ir teisėjo R. Adamonio rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą informaciją apie žiniasklaidos atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsakovas remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-1024/2001. Inspektorius mano, jog teismas įvertino aplinkybes bei įrodymus, remdamasis pagrįstu, visapusišku, išsamiu objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsakovo teigimu, pareiškėja susiaurina viešo bylų nagrinėjimo principą, kuris, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, suteikia kiekvienam asmeniui teisę dalyvauti viešame bylos nagrinėjime ir susipažinti su viešai nagrinėtos bylos medžiaga, ignoruoja, jog pagal teisėjo R. Adamonio pranešimą informacija apie bylos nagrinėjimo eigą žiniasklaidos atstovams buvo teikiama ir pagal telefoninius užklausimus (tokiu būdu, informacija buvo sužinota viešo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad viešuose teismo posėdžiuose stebėtojų teisėmis dalyvaujantys asmenys nėra fiksuojami teismo posėdžio protokoluose ar kituose dokumentuose, galinčiuose įrodyti jų dalyvavimą viešo bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu, teismas teisingai ir išsamiai įvertino rašytiniuose paaiškinimuose pateiktas faktines aplinkybes, nepadarė procesinės teisės pažeidimų, teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Inspektorius pažymi, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nėra teisminė institucija ir neatlieka ikiteisminio tyrimo. Inspektorius, nagrinėdamas suinteresuotų asmenų skundus, vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje ir 50 straipsnyje jam suteikta kompetencija, esant pagrindui, raštu kreipiasi į asmenis ar (ir) institucijas, galinčias suteikti skundo nagrinėjimui reikšmingos informacijos, tačiau neprivalo kiekvienu skundo nagrinėjimo atveju kreiptis į visus su nagrinėjimo objektu kokiu nors būdu susijusius asmenis, nes siekiama nepažeisti skundo išnagrinėjimo termino, kuris yra reglamentuotas įstatymo (Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 10 dalis). Atsakovo teigimu, pareiškėjos argumentas dėl inspektoriaus neveikimo yra nepagrįstas, jį paneigia pareiškėjos skundo tyrimo medžiagoje surinkti duomenys ir dokumentai. Inspektorius nesutinka su pareiškėjos pateikiamu absoliučiu žmogaus teisės į privatų gyvenimą aiškinimu, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimais. Jo teigimu, pareiškėja neteisingai aiškina žmogaus teisės į privatumą turinį. Atsakovas remiasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje numatytais teisės į privatų gyvenimą ribojimais. Atsakovo manymu, žmogaus teisės į privatų gyvenimą ribojimas įstatymo pagrindu nagrinėjamu atveju yra itin svarbus. Kadangi informacija apie pareiškėjos sveikatos būklę buvo paskelbta viešo bylos nagrinėjimo metu, inspektorius konkrečiu atveju neturėjo konstatuoti pažeidimo. Inspektorius atkreipia dėmesį į Konstitucijos 109 straipsnį, pažymėdamas, jos fakto atitikimo tikrovei klausimus objektyviai ir teisingai gali išspręsti tik teismas. Inspektorius paaiškina priėmęs sprendimą, remdamasis surinkta informacija, tačiau nenustatinėjęs, ar paskelbta informacija atitinka tikrovę. Pažymima, kad teisės į privatų gyvenimą gynimo visuomenės informavimo priemonėse atveju faktas, ar paskelbtos žinios atitinka tikrovę, nėra įrodinėtinas. Šio fakto nustatymas turi įtakos sprendžiant tik dėl asmens garbės ir orumo pažeidimų visuomenės informavimo priemonėse. Inspektorius mano, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į skundo nagrinėjimo atveju kilusią teisės į privatų gyvenimą ir teisės skleisti informaciją kolizijos problemą. Inspektorius, nagrinėdamas skundą teigė siekęs protingos abiejų teisių pusiausvyros, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, gynęs vieną iš jų. Atsakovo manymu, pareiškėja nepagrįstai pranešimą apie nualpimo faktą prilygina informacijai apie asmens sveikatą, nors tokia informacija tėra objektyvus įvykių, užfiksuotų viešo bylos nagrinėjimo metu, pateikimas, gali būti prilyginama kasdien pateikiamai informacijai apie užfiksuotų eismo įvykių ir (ar) kitų teisės pažeidimų metu nukentėjusius asmenis. Jo teigimu, informacija apie tai, jog pareiškėja negali dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime ilgiau nei dvi valandas, buvo paviešinta taip pat nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, atsižvelgė nacionalinės ir tarptautinės teisės aktuose numatytus privataus gyvenimo ribojimo pagrindus (paciento interesai, kaip ir žmogaus teisė į privatų gyvenimą, nėra absoliutūs). Pažymima, jog, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, kyla pagrįsta abejonė ir dėl pareiškėjos aiškaus nesutikimo dėl informacijos paskelbimo valinės išraiškos (pagal teisėjo R. Adamonio pranešimą apie kaltinamosios negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose ilgiau kaip dvi valandas per dieną buvo užsiminta dar pirmuose teismo posėdžiuose, dalyvaujant kaltinamosios gynėjui, tačiau Civilinio proceso kodekso 9 straipsnyje numatyta tvarka pareiškėja dėl uždaro bylos nagrinėjimo nesikreipė). Pažymima, jog visuomenės informavimo priemonių atstovai, žurnalistai, turi teisę dalyvauti atviruose teismo posėdžiuose, teismui leidus, fiksuoti bylos nagrinėjimo eigą ir pateikti informaciją apie tai visuomenei.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Gimtoji žemė“ atsiliepime pažymi, kad apie pareiškėjos sveikatos būklę nebuvo rašoma - tiesiog paminėtas faktas, jog ji nualpo teismo salėje (rašydami apie teismo posėdį, jie skaitytojams pateikia informaciją, kaip jis vyksta ir kuo baigiasi). Atsiliepime nurodoma, jog pagal medicininę literatūrą staiga nualpti gali net ir visiškai sveikas žmogus. Būdama sveika, galėjo nualpti ir L.S., tuo labiau, kad ji kaltinama dėl ypač didelės sumos - 47 tūkstančių litų - pasisavinimo ar iššvaistymo, už tai numatyta griežta atsakomybė. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, jog jau 2002 m. birželio 22 d. laikraščio Nr. 71 (8561) išspausdintame straipsnyje buvo paminėta pareiškėjos atstovo nurodyta kaltinamosios prasta sveikata, tai, kad L.S. teismo posėdyje gali dalyvauti ne ilgiau kaip porą valandų, 2002 m. liepos 30 d. laikraščio Nr.86 (8576) straipsnelyje „Bylos nagrinėjimas dar nepradėtas" išspausdinta informacija, jog L.S. dukra teismui įteikė prašymą dėl pablogėjusios sveikatos atidėti bylos nagrinėjimą, o 2002 m. gruodžio 14 d. laikraščio Nr.144 (8634) išspausdintoje publikacijoje „Pradėta skaityti kaltinamoji išvada" pranešta, jog kaltinamoji teismui buvo pateikusi medikų pažymą, pagal kurią ji dėl prastos sveikatos teismo posėdyje negali dalyvauti ilgiau kaip porą valandų. Pažymima, jog apie pareiškėjos sveikatos būklę buvo kalbama jau nuo pat teisminio proceso pradžios, todėl pareiškėjos kaltinimai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo garantija nėra absoliuti, įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka duomenys apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkami ir skelbiami.
Pagal Civilinio kodekso 2.23 straipsnį paties asmens sutikimu paskelbta informacija apie jo privatų gyvenimą laikoma paskelbta teisėtai.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. X-752 redakcija) 14 straipsnio 3 dalyje numato, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą.
Cituotos įstatymo nuostatos yra aktualios nagrinėjamo ginčo išsprendimui.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo teismui, ji mano, kad jos privataus gyvenimo neliečiamumą pažeidė laikraštyje ,,Gimtoji žemė“ paskleista informacija, kad pareiškėja nualpo teismo posėdžio metu, buvo išvežta į ligoninę, teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl teismui pateiktos pažymos, kad ji negali dalyvauti teismo posėdyje ilgiau kaip dvi valandas.
Įvertinusi visumą byloje esančių įrodymų teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovo sprendimas, jog nurodytos informacijos paskelbimas laikraštyje nėra neteisėtas pareiškėjos privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimas, yra pagrįstas.
Pirma, bylos medžiaga nustatyta, kad teismo posėdis, apie kurį rašoma laikraščio publikacijoje, vyko viešai, tai reiškia, kad jo metu pateiktai informacijai turi būti taikoma Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta išlyga, leidžianti skelbti informaciją apie privatų asmens gyvenimą be jo sutikimo.
Antra, iš bylą nagrinėjusio teisėjo paaiškinimų atsakovui matyti, kad pažyma apie tai, kad pareiškėja negali dalyvauti teismo posėdyje ilgiau nei dvi valandas, nebuvo konfidenciali, jos duomenimis savo prašymus teismus viešame teismo posėdyje grindė jos gynėjas; tai įgalina teigti, kad šie duomenys buvo pagarsinti teismo posėdyje pačios pareiškėjos sutikimu.
Trečia, laikraštyje paskelbta informacija savo pobūdžiu iš viso negali būti laikoma informacija apie pareiškėjos sveikatos būklę, kadangi jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę rodančius parametrus, sveikatos sutrikimus ar ligas joje nėra. Faktas, kad pareiškėja nualpo neįgalina spręsti apie jos sveikatą, kadangi savaime jokių sveikatos sutrikimų neliudija.
Ketvirta, pareiškėja be pagrindo teigia, kad teismo posėdžio metu buvo afekto būsenoje. Nualpimas paprastai yra suprantamas kaip laikinas sąmonės netekimas, tuo tarpu afektas yra psichologinė būsena, kurioje dėl stipraus susijaudinimo žmogus negali valios pastangomis suvaldyti savo jausmų. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje afekto būsena kaip teisines pasekmes sukelianti aplinkybė yra konstatuojama tik specialisto išvados pagrindu.
Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.