- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- I-6133-561/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00700-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Išlaidų
- Pareiškėjas
- UAB „PRIMA BIO COOP LT“
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant atsakovės atstovui Nerijui Bieliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, skundą pareiškėjai UAB „PRIMA BIO COOP LT“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Komisija, atsakovė), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014-01-10 sprendimo Nr. 3R-11 (AG-397/04-2013) (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Komisijos sprendimo Nr. 17R-1212 dalies panaikinimo.
Pabrėžė, kad Komisijai suteikta teisė kompensuoti tik tas išlaidas, kurios atitinka Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintą Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo aprašą (toliau – ir Aprašas). Komisija 2013-11-11 sprendimu Nr. 17R-1212 nekompensavo pareiškėjos UAB „PRIMA BIO COOP LT“ 2013-08-23 prašyme Nr. 15R-835 nurodytų 8 000 Lt dydžio išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, kadangi jos patirtos po 2013-02-01 ir neatitinka Aprašo 4 punkte įtvirtinto reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, VAGK Sprendime padarė klaidingą išvadą, kad „Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01, t. y. vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu“. Tvirtino, kad tarp UAB „PRIMA BIO COOP LT“ (toliau – ir pareiškėja) ir UAB „Grūduva“ 2012-06-05 sudaryta nuomos sutartis (toliau – ir Sutartis) numato kitokius apmokėjimo už nuomojamą objektą terminus ir tvarką, nei jie buvo įgyvendinti 2013-08-09 atliktu mokėjimu. Komisijos vertinimu, gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos iki 2013-02-01, t. y. sumokėtos iki 2013-02-01 ir gali būti išlaidomis tai dienai.
Nurodė, kad VAGK Sprendimo dalyje dėl mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo iš esmės atliko tyrimą ir vertinimą, kuris priskirtas Komisijai. Atsakovės nuomone, VAGK turėjo apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, laikėsi procedūrinių taisyklių, tiksliai nustatė faktines aplinkybes.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Pareiškėja UAB „PRIMA BIO COOP LT“ atsiliepime į atsakovės skundą su atsakovės skundu nesutiko ir prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pabrėžė, kad UAB „Grūduva“ ir pareiškėja 2012-06-05 sudarė Sutartį, pagal kurią pareiškėja išsinuomojo žemės sklypą ir fermą. Pagal Sutartį pareiškėjai suteikta teisė pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti, energijai išgauti. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 str. 1 dalyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, nurodydama, kad sutarties šalys turi teisę apsispręsti dėl sutarties kainos ir apmokėjimo tvarkos, t. y. ar visa sutarties kaina bus apmokėta pasirašymo metu, ar bus mokamas avansinis mokėjimas, ar kaina bus mokama dalis. Buvo susitarta, kad nuomos mokestis bus mokamas dalimis. Nors nurodytas nuomos mokestis buvo sumokėtas po 8 mėnesių, nekilnojamojo turto nuomos sutartis visą tą laiką galiojo, nebuvo nutraukta ir faktiškai vykdoma.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2013-08-23 Komisijai pateikė prašymą Nr. 15R-835 kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu (toliau – ir Prašymas), kuriame paprašė kompensuoti 8 911,84 Lt dydžio išlaidas: sumokėtą valstybės rinkliavą už išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą (100 LT); už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą (8 000 LT); už darbo užmokestį ir socialinio draudimo įmokas už 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. sausio mėnesį (670,62 Lt); virtualaus ofiso paslaugos mokestį už 2012 m. rugpjūčio – 2013 m. sausio mėnesį (87,50 Lt); antspaudo gamybos išlaidas (53,72 Lt) (t. 1. b. l. 191–192).
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, 2013-11-11 priėmė sprendimą Nr. 17R-1212, kuriame, konstatavo, kad vadovaujantis Aprašo 4 punktu ir 5.7 punktu, kitos išlaidos (fermos mokestis, darbo užmokestis, virtualaus ofiso paslaugos, antspaudo gamyba) pripažintinos nekompensuotinomis, nes išlaidos tiesiogiai nesusiję su projekto įgyvendinimu. Remdamasi Aprašo 20 punktu, Komisija kompensuotina suma pripažinimo tik 100 Lt (t. 1. b. l. 23).
Šį Komisijos sprendimą pareiškėja apskundė VAGK, kuri, išnagrinėjusi skundą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino Komisijos sprendimo Nr. 17R-1212 dalį nekompensuoti mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą ir įpareigojo Komisiją šią pareiškėjos 2013-08-23 prašymo Nr. 15R-835 dalį nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; likusią skundo dalį atmetė (t. 1. b. l. 7–12).
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-01-10 sprendimo Nr. 3R-11 (AG-397/04-2013) dalies, kuria panaikinta Komisijos 2013-11-11 sprendimo Nr. 17R-1212 dalis dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą kompensavimo ir atsakovė įpareigota UAB „PRIMA BIO COOP LT“ minėtą 2013-08-23 prašymo Nr. 15R-835 dalį nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) nustatyta, kad įstatyme nurodyti asmenys, „iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų“, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo (3 str. 1 dalis). Šis įstatymas priimtas 2013-01-17, įsigaliojo 2013-02-01.
Su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtra susijusių išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta Apraše, kurio III skyriuje nurodyta, kokios išlaidos laikomos kompensuotinomis. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) (5.4 punktas), įskaitant sumokėtą nuomos mokestį už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013-01-31 buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka (5.4.4 punktas), priskirtinos Aprašo 5 punkte įtvirtintoms kompensuotinų išlaidų kategorijoms. Pagal Aprašo 6 punktą maksimalūs 5 punkte nurodytų išlaidų dydžiai nurodyti Aprašo 2 priede (jame, inter alia, nustatyta, kad kompensuojama 100 procentų išlaidų, susijusių su sumokėtu nuomos mokesčiu už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013-01-31 buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka). Pagal Aprašo 20 punktą Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (20.1 punktas), iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas (20.3 punktas), atmesti pareiškėjo prašymą (20.3 punktas), Komisijos sprendimas turi būti motyvuotas (tai nustatyta, inter alia, Aprašo 5.7, 21 punktuose).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 8 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 punktas).
Pažymėtina, kad VAĮ 8 str. 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, taip pat įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008 ir kt.).
Pabrėžtina, kad atsakovė Sprendimu 8 000 Lt nuomos mokesčio sumą pripažino nesusijusią su elektrinės projekto plėtojimu, todėl nusprendė jos nekompensuoti, tačiau jau pateikdama atsiliepimą VAGK, pateikė kitus nekompensavimo argumentus, t. y. tvirtino, kad išlaidos buvo sumokėtos 2013-08-09, todėl jos nelaikomos patirtomis iki 2013-02-01.
Nurodytą VAĮ 8 str. 1 dalyje, Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 dalyje, Aprašo 4, 5.4, 5.4.4, 6, 20 punktuose, 2 priede nustatytą teisinį reguliavimą vertinant nagrinėjamos administracinės bylos kontekste konstatuotina, kad pareiškėja turėjo teisę kreiptis į Komisiją dėl tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, patirtų iki 2013-02-01, kompensavimo. Taip pat konstatuotina, kad Komisija, priimdama sprendimą Nr. 17R-1212, privalėjo įvertinti, ar Sutartis iki 2013-01-31 buvo įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka; ar šios pareiškėjos Prašyme nurodytos išlaidos yra patirtos iki 2013-02-01, ar yra pagrįstos, ar yra patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; ar pareiškėjos nurodytas 8 000 Lt nuomos mokestis pagal Sutartį tiesiogiai susijęs su investicijomis į materialųjį turtą, reikalingą elektrinės projekto plėtrai, tačiau, teismo vertinimu, to nepadarė. Pabrėžtina, kad sprendime taip pat turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, jame motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad vykdant tarp pareiškėjos ir UAB „Grūduva“ 2012-06-05 sudarytą Sutartį, pagal kurią pareiškėja iki 2035-06-05 išsinuomojo fermą, esančią Marijampolės r., Sasnavos sen., Lygumų k., unikalus Nr. 1898-8007-8015 (bendras plotas 1769,16 kv. m) (1.1.1. punktas), ir žemės sklypą, esantį Marijampolės r., Sasnavos sen., Lygumų k., unikalus Nr. 5126-0002-0126 (bendras plotas 0,4135 ha) (1.1.2. punktas); nuomos mokestis pareiškėjai skaičiuojamas nuo turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos (3.1 punktas); turto nuomos mokestis yra 1 000 Lt plius PVM per vieną mėnesį, jis sumokamas arba grynaisiais pinigais, arba pinigai pervedami į nurodytą sąskaitą, o nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos (4.1 punktas); pirmąjį nuomos mokestį (1 000 Lt, t. y. vieno mėnesio užstatą) pareiškėja sumoka iki 2012-06-05, o nuo 2012-06-05 ji nuomos mokestį moka kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą (4.2 punktas) (t. 1. b. l. 33–36).
Iš Sutarties 8.5 punkto ir jos priedo Nr. 1 matyti, kad pareiškėja ir UAB „Grūduva“ Sutarties pasirašymo dieną (t. y. 2012-06-05) pasirašė perdavimo–priėmimo aktą (t. 1. b. l. 37). Juridinis faktas – Sutarties sudarymas – įregistruotas 2012-06-12 (t. 1. b. l. 38–39).
UAB „Grūduva“ 2013-01-31 pareiškėjai pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. GRU0001714, kurioje nurodytas 8 000 Lt mokestis už patalpų nuomą pagal 2012-06-05 nekilnojamojo turto nuomos sutartį, už laikotarpį nuo 2012-06-05 iki 2013-01-31 (t. 1. b. l. 32); šią PVM sąskaitą faktūrą pareiškėja apmokėjo 2013-08-09 pavedimu (t. 1. b. l. 31).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu (Sutarties 2.1–2.2 punktai), todėl atsakovės sprendimas šioje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagristu.
Įvertinus Komisijos 2013-11-11 sprendimą Nr. 17R-1212 VAĮ 8 str. 1 dalyje, Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 4, 5.4, 5.4.4, 6, 20 punktuose, 2 priede įtvirtinto teisinio reguliavimo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, konstatuotina, kad ginčijamu Komisijos sprendimu nuspręsta nekompensuoti pareiškėjai iki 2013-02-01 patirtų su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų – 8 000 Lt dydžio mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, tokį sprendimą iš esmės grindžiant tik teiginiu, kad „vadovaujantis Aprašo 4 punktu ir 5.7 punktu, šios išlaidos pripažintos nekompensuotinos, nes jos tiesiogiai nesusiję su projekto įgyvendinimu“. Ginčijamame sprendime niekaip nevertinamos Sutarties sąlygos (Sutarties 1.1, 3.1, 4.1, 4.2, 8.5 punktai, jos priedas Nr. 1), perdavimo–priėmimo aktas; tai, kad Sutarties sudarymas įregistruotas 2012-06-12, PVM sąskaita faktūra GRU0001714 ir 2013-08-09 pavedimas. Taip pat pabrėžtina, kad, kaip matyti iš pacituotų ginčijamame sprendime išdėstytų motyvų, Komisija šiame sprendime mini tik „nekompensuotinas išlaidas už fermos nuomą“ ir visiškai nepasisako dėl pareiškėjos prašyme nurodyto nuomos mokesčio už Sutartyje nurodytą žemės sklypą; ši aplinkybė, ją vertinant visų kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad Komisija pareiškėjos Prašymą išnagrinėjo formaliai. Pažymėtina, kad pateikdama atsiliepimą VAGK, Komisija nurodo jau kitus sprendimo motyvus, kurie 2013-11-11 sprendime Nr. 17R-1212 nebuvo išdėstyti, kas, teismo vertinimu, tik dar kartą pabrėžia, kad nekompensuotos pareiškėjos Prašyme nurodytos iki 2013-02-01 patirtos su elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos – 8 000 Lt dydžio mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, motyvų išdėstymas negali būti vertinamas kaip adekvatus, aiškus ir pakankamas. Todėl šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, jo turinys neatitinka teisės normomis tokio pobūdžio sprendimams keliamų reikalavimų, o šiame sprendime nustatyti jį pagrindžiančių motyvų trūkumai sudaro pakankamą pagrindą šią ginčijamo sprendimo dalį pripažinti neatitinkančia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų turinio reikalavimų, taip pat Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 dalyje, Aprašo 4, 5.4, 5.4.4, 6, 20 punktuose, 2 priede nustatyto teisinio reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VAGK Sprendimas Nr. 3R-11 (AG-397/04-2013) tiek, kiek juo nuspręsta panaikinti Komisijos sprendimo Nr. 17R-1212 dalį nekompensuoti mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą ir įpareigoti Komisiją šią pareiškėjos 2013-08-23 prašymo Nr. 15R-835 dalį nagrinėti pakartotinai ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismo nuomone, atsakovė skunde nepagrįstai teigia, kad VAGK dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo iš esmės atliko tyrimą ir vertinimą, kuris priskirtas Komisijai. Vertinant šį atsakovės teiginį pažymėtina, kad iš bylos medžiagos, VAGK Sprendimo Nr. 3R-11(AG-397/04-2013) turinio matyti, kad VAGK nevertino Komisijos sprendimo Nr. 17R-1212 bei Komisijos veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustatė, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar Komisija neviršijo kompetencijos, taip pat ar toks sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. VAGK nepriėmė galutinio sprendimo dėl pareiškėjos Prašyme nurodytų iki 2013-02-01 patirtos su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų – 8 000 Lt mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą – kompensavimo, o tik konstatavusi, kad Komisijos sprendimas Nr. 17R-1212 tiek, kiek juo pareiškėjai nekompensuotas 8 000 Lt dydžio mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 daliai, įpareigojo Komisiją šią pareiškėjos 2013-08-23 prašymo Nr. 15R-835 dalį išnagrinėti pakartotinai ir priimti dėl jos teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pareiškėja teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti pateiktas teismui raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl pareiškėjos prašymas negali būti sprendžiamas. ABTĮ 45 str. 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Atsakovės Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.