Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamosios R. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria R. P. , kaltinamai padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktuose, 159 straipsnyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, 159 straipsnyje kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. birželio 20 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamosios skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje R. P. kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 28 d. 21 val. iki 2010 m. lapkričio 29 d. 2 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje kartu su R. J. (R. J. ), kuris veikė kaip vykdytojas, veikdama kaip kurstytoja, palenkė R. J. sumušti mažametę N. S. , gim. 1997 m. balandžio 10 d., ir taip jai atkeršyti, po ko, R. J. tyčia, ne mažiau 1 kartą sudavė keliu tuo metu kartu buvusiai N. S. į veidą, padarydamas minkštųjų audinių kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, pereinančią į žandą ir kairį lūpų kampą, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje pusėje, muštinę žaizdelę kairiojo lūpų kampo projekcijoje bei paėmęs už plaukų ištempė ją į lauką, klūpančiai spyrė į nugarą bei partempė atgal į namo vidų, taip ne mažiau trimis trauminiais poveikiais išraudamas plaukus kaktoje ir viršugalvyje, tempdamas padarė pjautines dešinės plaštakos žaizdas, poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimą kairės šlaunies nugarinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, ne mažiau šešias poodines kraujosruvas kairės girnelės projekcijoje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip bendrininkų grupėje, kankinant, smurtaujant ilgą laiką, sukeliant ne tik stiprias fizines bet ir moralines, dvasines kančias, sukurstė nežymiai sutrikdyti sveikatą mažametei N. S. , t. y. R. P. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat ji kaltinama tuo, kad 2010 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 4 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje kartu su E. B. , A. A. , R. J. , turėdama tikslą atkeršyti mažametei N. S. , gim. 1997 m. balandžio 10 d., dėl pastarosios sesers A. P. ankstesnių veiksmų bei siekdama nuslėpti kitą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą mažametei N. S. , įtikinėjimu ir prašymais sukurstė ir palenkė kitus bendrininkus smurtauti prieš mažametę, kurie savo ankstesniais veiksmais bei agresyviu elgesiu atėmė galimybę dėl mažametystės N. S. aktyviai priešintis, t. y. nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės, prievarta, tuo metu kai E. B. , A. A. ir R. J. laikė prispaudę nukentėjusiosios įvairias kūno vietas, ji (R. P. ) paduodavo įvairius, stiprius alkoholinius gėrimus, kuriuos R. J. prievarta pylė mažametei N. S. į burną, padarydami du odos nubrozdinimus kaktoje, du persikryžiuojančius dešiniame žande, vieną nedidelę, apvalią minkštųjų audinių kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje, tris dešinio žando viduryje, dvi kairio žando viduryje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiais prievartiniais veiksmai sukėlė N. S. ūmų apsinuodijimą etilo alkoholiu, kurio koncentracija lavono kraujyje - 5,40%o, šlapime - 7,39%o, smegenų skiltyje - 6,87%o. Toks ūmus apnuodijimas, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nes sukėlė vėmimą, sutrikdė kosulio, rijimo ir kvėpavimo refleksus, dėl to skrandžio turinys buvo įkvėpiamas į smulkiuosius kvėpavimo takus, dėl besitęsiančio nuodingo alkoholio poveikio gilios komos būklėje, vyko kvėpavimo slopinimas ir sutrikus kvėpavimui bei kraujotakai, nukentėjusioji mirė ir taip, R. P. bendrininkų grupe, siekdama atkeršyti ir nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė bejėgiškos būklės mažametę N. S. , t. y. ji kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje l, 2, 11 punktuose.

Taip pat ji kaltinama tuo, kad 2010 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 4 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodama, kad A. A. , gim. 1995 m. rugpjūčio 30 d. ir E. B. , gim. 1996 m. liepos 10 d., yra vaikai, pasiūlė jiems padaryti nusikaltimą, prašė panaudoti fizinį smurtą prieš mažametę N. S. , gim. 1997 m. balandžio 10 d., dėl ko E. B. , A. A. ir R. J. laikė prispaudę nukentėjusiosios įvairias kūno vietas, ji, R. P. paduodavo įvairius, stiprius alkoholinius gėrimus, kuriuos R. J. prievarta pylė mažametei N. S. į burną, taip padarydami du odos nubrozdinimus kaktoje, du persikryžiuojančius dešiniame žande, vieną nedidelę, apvalią minkštųjų audinių kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje pusėje, tris dešinio žando viduryje, dvi kairio žando viduryje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei tokiais prievartiniais veiksmai sukėlė N. S. ūmų apsinuodijimą etilo alkoholiu, kurio koncentracija lavono kraujyje - 5,40%o, šlapime - 7,39%o, smegenų skiltyje - 6,87%o. Toks ūmus apnuodijimas, vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė nukentėjusiosios N. S. mirtį, tokiu būdu R. P. įtraukė vaikus A. A. , gim. 1995 m. rugpjūčio 30 d. ir E. B. , gim. 1996 m. liepos 10 d., į nusikalstamą veiką-kito žmogaus nužudymą, t. y. ji kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 159 straipsnyje.

Taip pat ji kaltinama tuo, kad 2010 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 6 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe kartu su R. J. , E. B. , A. A. , I. M. (I. M. ), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vienu asmeniu, įtikinėjimu ir prašymais sukurstė ir palenkė išprievartauti bei pasityčioti iš mažametės N. S. , gim. 1997 m. balandžio 10 d., kiti bendrininkai, kurie žinojo, kad mažametė N. S. yra prievarta nugirdyta alkoholiu, pasinaudojo jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir jos fizinės būklės, siekė patenkinti lytinę aistrą prievarta lytiškai santykiavo su mažamete N. S. įvesdami savo lytinį organą į jos lytinius organus, ir taip R. P. , bendrininkų grupe, veikdama kaip kurstytoja, palenkė R. J. , E. B. , A. A. , I. M. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vieną asmenį, panaudojant fizinį smurtą, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, pasikėsinti prievarta lytiškai santykiauti su mažamete N. S. nesuvokdama, kad nusikalstamos veikos negali pabaigti todėl, kad N. S. jau buvo mirusi, t. y. R. P. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat ji kaltinama tuo, kad 2010 m. lapkričio 29 d. laikotarpiu nuo 1 val. iki 6 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodama, kad A. A. , gim. 1995 m. rugpjūčio 30 d., ir E. B. , gim. 1996 m. liepos 10 d., yra vaikai, pasiūlė jiems padaryti nusikaltimą, prašė išprievartauti ir pasityčioti iš mažametės N. S. , gim. 1997 m. balandžio 10 d., kartu su kitais bendrininkais, dėl ko E. B. , A. A. , R. J. , I. M. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas dar vienas asmuo, žinodami, kad mažametė N. S. yra prievarta nugirdyta alkoholiu, pasinaudodami jos bejėgiška būkle dėl mažametystės ir jos fizinės būklės, siekė patenkinti lytinę aistrą prievarta lytiškai santykiavo su mažamete N. S. įvesdami savo lytinį organą į jos lytinius organus, ir taip R. P. , bendrininkų grupe, veikdama kaip kurstytoja, palenkė R. J. , E. B. , A. A. , I. M. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vieną asmenį, panaudojant fizinį smurtą, pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle, pasikėsinti prievarta lytiškai santykiauti su mažamete N. S. nesuvokdama, kad nusikalstamos veikos negali pabaigti todėl, kad N. S. jau buvo mirusi, tokiu būdu įtraukė vaikus A. A. , gim. 1995 m. rugpjūčio 30 d., ir E. B. , gim. 1996 m. liepos 10 d., į nusikalstamą veiką - pasikėsinimą išžaginti, t. y. R. P. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 159 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnio tvarka R. P. buvo sulaikyta 2010 m. gruodžio 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, vėliau suėmimo terminas kaltinamajai buvo tęsiamas.

Apeliacinės instancijos teisme kaltinamosios R. P. gynėjas prašo jos skundą patenkinti. Prokuroras prašo šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. P. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, jog byloje yra nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Šios apygardos teismo išvados kaltinamosios skunde esantys argumentai nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismui perduotoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai patikimų duomenų padaryti išvadai, jog R. P. pagrįstai kaltinama nusikaltimų, numatytų 24 straipsnio 5 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 11 punktuose, 159 straipsnyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, 159 straipsnyje, padarymu.

Vilniaus apygardos teismas kaltinamajai R. P. suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatomis, t. y. kad ji, būdama laisvėje ir suvokdama gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

Dėl to, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į kaltinamosios šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Taigi, tiek iš įstatymo formuluotės (BPK 122 straipsnio 2 dalies), tiek iš jos oficialaus aiškinimo (aukščiau paminėtas Senato nutarimo 8 punkto) matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamoji bėgs (slėpsis) nuo prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Todėl teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas ir pratęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Šioje byloje R. P. kaltinama penkių nusikaltimų padarymu, du iš jų labai sunkus, už kuriuos įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, todėl nusikaltimų sunkumas bei gresianti labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamoji, būdama nesuimta, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ji niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, valkatauja, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, turi septynis nepilnamečius vaikus, tačiau beveik visi vaikai gyveno pas močiutę (2 t., b. l. 110-111).

R. P. kaltinama penkių nusikalstamų veikų prieš mažamečius padarymu, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Į šių nusikalstamų veikų padarymą kaltinamoji įtraukė du nepilnamečius. Galimai padarytų nusikaltimų motyvai neigiami – kerštas, noras pasityčioti iš nukentėjusiosios ir siekimas nuslėpti prieš tai padarytas nusikalstamas veikas. Kaltinamoji teista, tačiau teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka, kaltinama nusikalstamas veikas padariusi per trumpą laikotarpį (nuo 2010 m. lapkričio 28 d. 21 val. iki 2010 m. lapkričio 29 d. 6 val.). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdama laisvėje kaltinamoji gali daryti naujus nusikaltimus numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamosios pažadai ir noras pačiai rūpintis savo vaikas, negali būti pagrįstas pagrindas panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Atkreipiamas kaltinamosios dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Šis klausimas gali būti sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 130 straipsnio nuostatomis nagrinėja tik tą skundo dalį, kuri susijusi su kaltinamosios teise aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo bei šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės, kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimai nesvarstomi, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės. Šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla 2011 m. birželio 10 d. perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme ir kitų BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų realizavimą.

Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.