Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2021-11-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-955-409/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-11-11
Bylos Nr.
II-955-409/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00615-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Astra Karpytė (pirm.)
Pareiškėjas
L. S.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Daiva Rusakienė
Kategorijos
AN byla Nr. II-955-409/2021
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00615-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTAR IMAS2021 m. lapkričio 11 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant pareiškėjai L. S., jos atstovei advokatei Daivai Rusakienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos L. S. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini)panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėja Ž. G. 2021 m. rugpjūčio 11 d. L. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 526 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad 2021 m. liepos 13 d. 15.50 val. (duomenys neskelbtini)L. S. ekstremaliosios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, (duomenys neskelbtini)netaisyklingai dėvėjo nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, kuri kabėjo ant kairės ausies), tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 1.1. punkto reikalavimus. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, siūlant L. S. iki 2021 m. rugsėjo 10 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą sumokėti 250 Eur baudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamai L. S. buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, šis administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Bylos nagrinėjimo data buvo paskirta 2021 m. rugsėjo 24 d.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)L. S. pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jai paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda.

2021 m. spalio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas L. S. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji nubausta pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį 600 Eur dydžio bauda. Skunde pareiškėja L. S. nurodė, jog mano, kad nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Policijos pareigūnams pateiktos nuotraukos yra tiesiog nepatenkinto kliento kerštas. Protokolo surašymo dieną lauke buvo virš 30 laipsnių karščio, (duomenys neskelbtini) langai yra neatsidarantys. Tuo metu, (duomenys neskelbtini) nesant nei vieno asmens, pareiškėja trumpam atsisėdo prie kompiuterio ir nusismaukė kaukę, norėdama įkvėpti gryno oro. Be to, L. S. turi neįgalumą dėl regėjimo, todėl esant karštam orui, valėsi akinius ir trumpam pasismaukė kaukę ir tuomet ją iš tolo nufotografavo nepatenkintas, konfliktą su (duomenys neskelbtini). Nuo stalo iki (duomenys neskelbtini)yra maždaug 5-6 metrų atstumas. Klientui tik įėjus į (duomenys neskelbtini), pareiškėja nedelsiant pasitaisė kaukę ir bendravo su juo nuolat būdama su tinkamai uždėta kauke. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad vadovaujantis teismų praktika pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi pareiškėja, kaip specialusis subjektas, yra atsakinga už Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Nėra jokių duomenų apie tai, kad L. S. būtų paskirta atsakinga už šių reikalavimų laikymąsi (duomenys neskelbtini). Ji yra tik (duomenys neskelbtini)ir, pareiškėjos nuomone, ji neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl, pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu. Asmuo skundu pažymi, kad visgi, jeigu institucijos manymu ji padarė administracinį nusižengimą, jos veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal ANK 526 straipsnį, nes pareiškėja neatitinka specialaus subjekto požymių, o pagal ANK 45 straipsnį atitinkamą dalį. Be to, pagal teismų formuojamą nuoseklią praktiką, kvalifikuojant veiką pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, turi būti nustatyta, jog pažeidus ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus buvo sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Tačiau šis aptariamo administracinio nusižengimo sudėčiai būtinas pavojingumo požymis pareiškėjai surašytame administracinio nusižengimo protokole nebuvo inkriminuotas (nurodytas). Pareiškėja skundu prašo, kad jeigu vis dėlto bus pripažinta, kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą, kadangi jos nuomone paskirta nuobauda yra neproporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek jos asmenybei ir, kad nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę nuobaudą - įspėjimą. Pareiškėjos pastebėjimu, kaukės nusismaukimo momentu (duomenys neskelbtini) nebuvo jokio kito asmens, tik ji viena. Kaukę nusismaukė tik trumpam, norėdama įkvėpti oro, nes turi neįgalumą. Piktybiškai pažeisti reikalavimų nenorėjo ir tą rodo, kad kaukė ant jos kairės ausies kabojo, vadinasi ją turėjo ir dėvėjo. Atsižvelgiant į visus skunde išdėstytus argumentus, pareiškėja skundu prašo panaikinti nutarimą, veiką perkvalifikuoti į ANK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą ir už nurodytą administracinį nusižengimą skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodyta, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nustačius visas reikšmingas bylos aplinkybes, ištyrus visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą. Institucija prašo teismo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teisme L. S. skundą palaikė ir paaiškino, kad tikslo padaryti nusižengimą neturėjo – darbo metu darbo vietoje visuomet dėvi veido kaukę. 2021 m. liepos 13 d., kai ji buvo užfiksuota netaisyklingai dėvinti kaukę, buvo labai karšta, trumpam atsisėdusi prie kompiuterio ji nusismaukė nuo veido kaukę, kad galėtų įkvėpti grynesnio oro, nes (duomenys neskelbtini)kurioje dirba, langai neatsidaro ir buvo labai sunku kvėpuoti. Tuo metu (duomenys neskelbtini) jokių pirkėjų nebuvo. Tikriausiai klientas, kuris konfliktavo su (duomenys neskelbtini), nepagrįstai reikalaudamas grąžinti jam sumokėtą (duomenys neskelbtini), ją nufotografavo dar prieš įeidamas į (duomenys neskelbtini), būdamas prie (duomenys neskelbtini). Pirkėjui įėjus į(duomenys neskelbtini), ji užsidėjo kaukę ir su (duomenys neskelbtini) bendravo dėvėdama kaukę. Ji nei tuo metu, nei anksčiau, nei vėliau nesirgo COVID-19 liga, todėl jos elgesys nesudarė sąlygų išplisti pavojingai ligai. Už civilinės saugos norminių aktų reikalavimų laikymąsi (duomenys neskelbtini) atsakingas įmonės vadovas, kuris instruktuoja kitus darbuotojus, jai tokios funkcijos nėra pavestos, todėl ji nepagrįstai nubausta pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Labai gailisi dėl įvykio. Jai protokolas buvo surašytas su administraciniu nurodymu. Įvykdyti administracinio nurodymo ji negalėjo ne tik dėl to, kad nesutiko padariusi nusižengimą, bet ir dėl savo sunkios turtinės padėties – gyvena viena, darbo užmokestis minimalus – mėnesinės pajamos apie 400 eurų, todėl sumokėti paskirtos baudos ji negalėtų. Jeigu teismas laikys, kad ji padarė administracinį nusižengimą, prašo skirti švelnesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, nors vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės instituto taikymą. Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai. Pabrėžtina, kad administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, N444-216/2011, N444-619/2011).

ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, privalu nustatyti, ar asmuo išties nevykdė ar pažeidė civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų numatytus reikalavimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir ji skundžiamu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu nubausta už tai, kad 2021 m. liepos 13 d. 15.50 val. (duomenys neskelbtini)ji ekstremaliosios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), netaisyklingai dėvėjo nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę, kuri kabėjo ant kairės ausies), ir tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 1.1. punkto reikalavimus, kurie įpareigojo užtikrinti, kad paslaugų veiklos vykdymo vietose uždarose erdvėse paslaugų teikėjai (darbuotojai) dėvėtų medicinines veido kaukes arba respiratorius, o vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, paslaugų gavėjai (toliau – paslaugų gavėjai) dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

Teismas pažymi, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris įmonėje yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Civilinės saugos įstatymo 1 straipsnyje sakoma, kad šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje. Minėto įstatymo 2 straipsnis civilinę saugą apibrėžia kaip veiklą, apimančią valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą. To paties įstatymo 3 straipsnis pateikia baigtinį civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašą, į kurį įeina: Lietuvos Respublikos Vyriausybė; Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos; ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos; savivaldybių ekstremalių situacijų komisijos; savivaldybių institucijos ir įstaigos; ūkio subjektai, kitos įstaigos; operacijų centrai; civilinės saugos sistemos pajėgos. Civilinės saugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis įtvirtina ir baigtinį sąrašą civilinės saugos sistemos pajėgų, kurioms priskiriamos: priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos; policijos pajėgos; Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgos; Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pajėgos, teikiančios sveikatos priežiūros paslaugas įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų metu; Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgos; Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pajėgos; avarinių tarnybų, atliekančių neatidėliotinus darbus, pajėgos; ūkio subjekto pajėgos; parengtų savanorių ir asociacijų pajėgos. Kaip matyti, pareiškėja L. S. nepatenka nei į vieną minėtų civilinės saugos sistemos ar civilinės saugos sistemos pajėgų subjektų baigtinį sąrašą. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigybes, jo teises ir pareigas bei atsakomybę už jam pavestų įgaliojimų atlikimą. Nesant byloje surinktų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių apie L. S. pareigą įmonėje būti atsakingai už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, traukimas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą pagal ANK 526 straipsnį negalimas, nes asmuo šio straipsnio atžvilgiu nėra tinkamas administracinėn atsakomybėn traukti subjektas.

Tai, kad L. S. savo darbo vietoje netinkamai dėvėjo nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (kaukę), rodo rašytinė bylos medžiaga, liudytojo parodymai apklausos protokole, apie šį faktą liudija ir prie bylos esančios foto nuotraukos, to neginčija ir pati pareiškėja, duodama paaiškinimus teisme. Tačiau pagal padaryto nusižengimo esmę ir veikos turinį veika kvalifikuotina ne pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį (ne pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, kaip prašo skundu pareiškėja), kadangi asmuo paskelbtos ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, (duomenys neskelbtini)netaisyklingai dėvėjo nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę (veido kaukę), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, kai šios veikos sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms ir buvo padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, privalu nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta, L. S., netaisyklingai dėvėdama veido kaukę, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 1.1. punkto reikalavimus, kas sukėlė pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Teismas nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu teiginiu, kad veikos kvalifikacija pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį negalima, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad L. S. veiksmuose buvo pavojus išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Pasisakydamas šiuo klausimus teismas pažymi, jog šiuo metu COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tuo tarpu dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam aptariamos pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėjimo taisyklių, yra itin pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių buvo sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą. Nors pareiškėja teigia, kad veido kaukę buvo nusiėmusi laikinai tam, kad galėtų įkvėpti oro, tuo metu (duomenys neskelbtini)kitų asmenų nebuvo, be to (duomenys neskelbtini) buvo labai tvanku, nes langai neatsidaro, lauke vyravo 30 laipsnių karštis, tačiau „Asmenų, sergančių COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), asmenų, įtariamų, kad serga COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose“ taisyklių 3 priede koronavirusas apibrėžiamas kaip didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias kvėpavimo takų ligas. Nors dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkesnes ligas. COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) gali būti perduodama žmogaus žmogui, dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju ar infekuotuoju koronavirusine infekcija metu (pvz., namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje). Taip pat virusas gali būti perduodamas per kvėpavimo takų sekreto lašelius, kai asmuo kosėja, čiaudi. Yra duomenų, jog virusas gali būti perduodamas ir oraliniu-fekaliniu keliu (pvz., per nešvarias rankas). Todėl kovoje su šia infekcija itin reikšminga yra asmens higiena: dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, dažnai muilu plauti rankas, dezinfekuoti jas ir kitus paviršius, ir pan. Kol nėra efektyvių vaistų, visuotinai taikomos be kita ko higienos priemonės yra vienos iš svarbiausių šios infekcijos kontrolės būdų. Atsakant į pareiškėjos argumentus, pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad buvo nesilaikyta reikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys neabejotinai sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, kai ši ekstremali situacija kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Taigi, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į suformuotą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad L. S., pažeisdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 1.1. punkto reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir nustatęs, kad administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Pažymėtina, kad toks veikos perkvalifikavimas nekeičia esminių bylos aplinkybių, nesunkina pažeidėjos teisinės padėties, sankcijos abiejuose straipsniuose (ANK 526 str. 3 d. ir ANK 45 str. 4 d.) yra numatytos identiško dydžio (užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), todėl yra galimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, aptartas aplinkybes, L. S. veika perkvalifikuotina iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į ANK 45 straipsnio 4 dalį.

ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą – baudą, jos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 45 straipsnio 4 dalis numato, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 9 dalis), sunkinančių atsakomybę aplinkybių nustatyta nebuvo. L. S. buvo paskirta kiek didesnė, nei sankcijoje numatytas baudos minimumas, bauda, t. y. šeši šimtai eurų. Tai rodo, kad skiriant nuobaudą L. S., nuobaudos skyrimo taisyklės iš esmės pažeistos nebuvo.

Pareiškėja L. S. skundu ir teisme prašė jai skirti švelnesnę nuobaudą, nurodė, jog dėl savo turtinės padėties paskirtos baudos sumokėti negalėtų.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

L. S. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, jos veiksmai kėlė grėsmę išplisti COVID-19 infekcijai. Tačiau faktines padaryto nusižengimo aplinkybes ji pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Iš pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad per pastaruosius 5 metus L. S. administracine tvarka bausta nebuvo, ir tai leidžia daryti išvadą, jog ji nėra linkusi pažeidinėti galiojančias teisės normas, o nagrinėjamas administracinis nusižengimas gali būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio. Nėra duomenų, jog savo poelgiu ji būtų sukėlusi realios žalos kieno nors sveikatai ar gyvybei. Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, L. S. asmenybę, jos amžių, sveikatos būklę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, L. S. turtinę padėtį, tai, kad pareiškėja kritiškai vertina savo elgesį, teismas pripažįsta, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir L. S. skirtina mažesnė negu numatyta straipsnio sankcijoje minimali bauda.

Esant tokioms aplinkybėms, L. S. skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintinas ir priimtinas nutarimas L. S. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti nuobaudą – mažesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginę baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos L. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo L. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalį nubausta 600 eurų bauda.

Priimti naują nutarimą: L. S. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – 100 (vieno šimto) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Astra Karpytė