Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis M. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent laikotarpyje nuo 2024-06-01 iki 2024-06-25 ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, M. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) miške (vietos koordinatės x: (duomenys neskelbtini)) nupjovė ir pagrobė M. S. priklausančius 570,55 Eur bendros vertės 54 vienetus žalių medžių: 3 vnt. beržų, kurių medienos bendras tūris - 0,422 m³, 14 vnt. pušų, kurių medienos bendras tūris - 1,95 m³, 24 vnt. blindžių, kurių medienos bendras tūris - 3,726 m³, 13 vnt. drebulių, kurių medienos bendras tūris - 1,97 m³, kurių medienos bendras tūris 8,068 m³, taip nukentėjusiajai M. S. padarė 570,55 Eur turtinę žalą.

Nukentėjusioji M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai priklauso 5,60 ha miško sklypas, kuris ribojasi su A. G. tvenkiniais. Apie 400 metrų nuo to miško ir gyvena. Miško sklypo riba buvo nekartą vietoje paženklinta riboženkliais, tačiau juos kažkas nuolat ištraukdavo. Miške augo beržai, pušys, kedrai, eglės, uosiai. Šiame miške lankydavosi dažnai, paskutinį kartą lankėsi 2024 m. gegužės mėn., viskas buvo gerai. 2024-06-25 jai būnant namuose, pas ją užėjusi kaimynė pasakė, kad yra pjaunamas jos miškas. Eidama prie savo miško girdėjo benzopjūklo garsą, pastebėjo vyrą, kuris atsisėdo į baltos spalvos mikroautobusą ir nieko nesakęs nuvažiavo. Taip pat savo miške pastebėjo traktorių, kurs buvo visas prikrautas nupjautais medžiais. Priėjusi prie traktoriaus vairuotojo paklausė, kas leido kirsti jos mišką. Vairuotojas jai nieko neatsakė. Tuo metu prie jos priėjęs M. B. ją patraukė nuo traktoriaus važiavimo kelio, pasakė, kad pjauti jam leido A. G., taip pat nurodė, kad medžių niekas nepjovė, o pjovė tik krūmus, nors pati matė, kad iš jos miško išvažiuojantis traktorius buvo visas prikrautas nupjautais medžiais. M. B. dar jai pasakė, kad iš jos sklypo reikia nupjauti dar tris drebules, taip pat patvarkyti kelią, tačiau ji neleido to padaryti. Nuėjo aiškintis pas A. G., tačiau jis ją išvijo. Kitą dieną apie įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo mišką ir nurodė jai kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą, kad būtų nustatytas žalos dydis. 2024-06-28 kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento specialistus, kurie atvykę į vietą atliko apžiūrą ir nustatė, kad jos miške buvo iškirsti 54 vnt. įvairių medžių, iš viso apie 8 m³ medienos. Mano, kad pjovėjai apsirikti negalėjo, nes buvo galima nustatyti, kur yra jos miško sklypas, o kur - A. G.. Prašo jos ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo 1 570 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos.

Liudytojas Pavel Svorobovič teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas. Gavo pranešimą apie galimai neteisėtą privataus miško vagystę. Pranešime miško savininkė M. S. nurodė, kad buvo iškirsta dalis jai priklausančio miško. Nuvykęs į vietą nustatė, kad nukentėjusiosios miške buvo neteisėtai iškirsti 54 medžiai: drebulės, blindės, beržai, pušys. Leidimas kirsti mišką buvo reikalingas, nepaisant to, kad šalia buvo kelias. Pažymėjo, kad vykdant miško kirtimus ir nustatant sklypų ribas, naudojamasi įvairiomis programomis, taip pat miško sklypo planais. Šiuo atveju leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas, be to, savininkė leidimo atlikti kirtimus savo sklype taip pat nedavė. Iš viso buvo iškirsta apie 8 m³ medienos apie 0,2-0,3 ha plote. Medžiai buvo išpjauti palei kelią, kuris ribojasi su nukentėjusiosios mišku. Taip pat paskaičiavo padarytą žalą gamtai. Po to visą medžiagą perdavė policijai.

Liudytojas E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuoja traktorių. Apie mėnesį laiko (duomenys neskelbtini) vykdė darbus pamainomis su G. B.. Pamaina trūko 7 dienas, vietoje ir nakvojo. Gabeno nupjautą medieną į sandėlius. Buvo gabenamos daugiausia šakos. Pjovimą vykdė M. B. įmonės pasamdyti darbuotojai, jie pjovė benzopjūklais. Iš miško medienos netraukė, tik iš pakelių. Kelias dienas darbų nevykdė, nes traktorius buvo sugedęs. Vienu metu traktorius gali išgabenti apie 8 m³ medienos. Jo darbo metu vietoje niekas pretenzijų nereiškė.

Pranešimo registravimo duomenyse nurodyta, kad 2024-06-26 nukentėjusioji M. S. pateikė pranešimą apie tai, kad savo miške aptiko neseniai nupjautų medžių kelmus.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 5,6055 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise 2011-07-19 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 3385 pagrindu priklauso nukentėjusiajai M. S.. Žemės sklypo naudmenas sudaro 4,9300 ha miško žemės plotas ir 0,6755 ha kitos žemės plotas. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2014-09-15. Iš žemės sklypo plano matyti, kad riba, žemės sklypo plane pažymėta 1-2, nukentėjusiosios žemės sklypas ribojasi su keliu, o riba, žemės sklypo plane pažymėta 3-15 - žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame Regia.lt duomenimis yra įrengti tvenkiniai.

2024-07-25 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento rašte ir apžiūros akte nurodyta, kad pagal gautą pranešimą dėl neteisėto miško kirtimo atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) apžiūrą, nustatyta, kad VĮ Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioninio padalinio Šalčininkėlių girininkijos 409 kvartalo 306 ir 362 taksaciniuose sklypuose (patenka į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtai iškirsta dalis medžių, kurie pagal patikėjimo teisę priklauso privačiam asmeniui, iškirsta mediena yra išvežta, pasisavinta. Leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas. Remiantis atliktais kelmų matavimais, nustatytas bendras iškirstos medienos kiekis - 8.068 m³ (360 sklype – 5,883 m³, 362 sklype – 2,185 m³). Vykdant minėtus miško kirtimus, buvo padaryta žala aplinkai – 1 391,70 Eur (360 sklype – 1 014,80 Eur, 362 sklype – 376,90 Eur). Taip pat užfiksuota nukirstų medžių sandėliavimo vieta.

Neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktuose ir biržės taksavimo lapuose nurodyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iškirsta 13 vnt. drebulių, bendras tūris - 1,97 m³; 24 vnt. blindžių, bendras tūris - 3,726 m³; 3 vnt. beržų, bendras tūris - 0,422 m³; 14 vnt. pušų, bendras tūris - 1,95 m³; kurių bendra vertė pagal nukentėjusiosios pateiktus medienos vertės duomenis – 570,55 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo M. B. kaltė tyčia pagrobus nukentėjusiajai M. S. priklausantį turtą, pasireiškusį dalies miško nukirtimu ir nukirstos medienos išgabenimu, yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Aptariamu atveju kaltinamojo M. B. kaltę byloje iš dalies patvirtina paties kaltinamojo M. B. parodymai apie tai, jog būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pagal žodinį susitarimą jis vis tik organizavo ir vykdė A. G. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su nukentėjusiosios M. S. miško žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), valymo (augmenijos šalinimo) darbus. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jokių pjovimo darbų svetimame miške neorganizavo ir jų nevykdė, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios M. S. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, liudytojų A. J. ir R. M. parodymai, o taip pat rašytinė bylos medžiaga.

Viso proceso metu nukentėjusioji M. S. nuosekliai parodė, kad 2024-06-25 gavusi iš kaimynės J. S. informaciją apie jos miško sklype vykdomus medžių kirtimo darbus (liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė nukentėjusiosios miške techniką ir krentančius medžius), ji nedelsdama nuėjo apžiūrėti savo miško sklypo ir jame pastebėjo važiuojantį miškovežį, pilną pakrautą medžiais, o taip pat ir kaltinamąjį M. B., kuris nukentėjusiajai nurodė, kad kirtimo darbus jos žemės sklype jam leido atlikti gretimo žemės sklypo savininkas A. G., tačiau kaip patvirtino teisiamojo posėdžio metu liudytojas Pavel Svorobovič, leidimas kirsti mišką nukentėjusiosios miško sklype nebuvo išduotas. Nukentėjusioji bandė sustabdyti iš jos miško sklypo išvežamą medieną, tačiau kaltinamojo buvo ignoruojama ir patraukta į šoną. Liudytojai R. M. ir A. J. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino aplinkybę, kad M. B. lankydavosi valymo darbų atlikimo vietoje, jis gi tarėsi ir organizavo valymo darbus tvenkinių teritorijoje ir jiems parodė pjovimo darbų atlikimo ribas. Juolab asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusioji M. S. atpažino M. B. kaip asmenį, su kuriuo bendravo jos miške tuo metu, kai ji atėjo aiškintis į mišką dėl jai priklausančių medžių pjovimo. Taigi, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu iškelta versija, jog jis nesilankė nukentėjusiosios miško sklype ir su nukentėjusiąja nebendravo dėl pjaunamo miško, yra visiškai paneigta.

Nors kaltinamasis M. B. ir liudytojai R. M. ir A. J. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad medžių nukentėjusiosios M. S. miško sklype nekirto, o tik pjovė A. G. žemės sklype augančius krūmus, byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo priešingai. 2024-07-25 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento raštu, apžiūros aktu, neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktais, biržės taksavimo lapais konstatuota, kad nukentėjusiosios M. S. miško ūkio paskirties žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) į kuriuos patenka Šalčininkėlių girininkijos 409 kvartalo 306 ir 362 taksaciniai sklypai, iškirsta ir iš žemės sklypo išgabenta 13 vnt. drebulių, 24 vnt. blindžių, 3 vnt. beržų ir 14 vnt. pušų, kurių bendras tūris yra 8,068 m³, o leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas. Šviežiai nukirstų medžių požymiai nukentėjusiosios žemės sklype užfiksuoti ir įvykio vietos apžiūros metu. Taigi, tikėti kaltinamojo ir liudytojų R. M. ir A. J. iškelta versija, jog valydami tvenkinių teritoriją jie nukentėjusiosios miške medžių nepjovė, nėra pagrindo.

Kaltinamojo M. B. iškeltą versiją, jog augmenijos šalinimo darbai nukentėjusiosios žemės sklype buvo vykdomi 2024-01-19 susitarimo dėl bevertės augmenijos šalinimo, sudaryto tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir Šalčininkų rajono Gerviškių seniūnijos seniūno, pagrindu, teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Viena vertus, teismas pažymi, kad 2024-01-19 susitarimas tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir Šalčininkų rajono Gerviškių seniūnijos seniūno buvo sudarytas dėl bevertės augmenijos šalinimo, tačiau Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento raštu, apžiūros aktu, neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktais, biržės taksavimo lapais ir liudytojo Pavelo Svorobovič parodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios miške buvo iškirsta ne bevertė augmenija, o 54 vnt. saugotinų miško medžių: 13 vnt. drebulių, 24 vnt. blindžių, 3 vnt. beržų ir 14 vnt. pušų, juolab kirtimas atliktas miško plote ir tokiam kirtimui buvo reikalingas leidimas. Kita vertus, teismas pastebi, kad pagal nukentėjusiosios žemės sklypo planą žemės sklypas šiaurine riba, plane pažymėta skaičiais 3-15, ties kuria ir buvo įvykdytas neteisėtas miško kirtimas, ribojasi ne su vietinės reikšmės keliu (Gerviškių seniūnijos prižiūrimu keliu), o su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvenkinių teritorija), todėl visi privatūs vidaus keliai, patenkantys į gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, nepatenka ir negali patekti į 2024-01-19 susitarimo apimtį. Pagal viešai prieinamą Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą (www.salcininkai.lt), o taip pat ir www.regia.lt duomenis, jokių vietinės reikšmės kelių, kuriuos turėtų prižiūrėti Gerviškių seniūnija ir kuriuos pagal 2024-01-19 susitarimą turi teisę valyti MB „(duomenys neskelbtini)“, tarp nukentėjusiosios miško sklypo ir tvenkinių, esančių žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra.

Teismas taip pat atmeta kaltinamojo M. B. gynybinį argumentą, kad medžius nukentėjusiosios miško sklype jis galėjo nupjauti per klaidą. Viena vertus, teismas pažymi, kad saugotinų medžių be nustatyta tvarka išduoto leidimo kaltinamasis neturėjo teisės kirsti, juolab augančių miško žemėje. Teismo vertinimu, atskirti bevertę augmeniją nuo saugotino medžio kaltinamasis galėjo puikiai, nes valymo darbais jo vadovaujama įmonė užsiima ne vienerius metus. Kita vertus, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios miško sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, tai yra nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS-94), todėl naudodamasis tokiomis informacinėmis platformomis kaip „Regia“ ar „Geoportal“, kurių pagalba yra galimybė nustatyti vietoje ne tik žemės sklypų ribas, bet ir sklypų naudmenas (miškas), kaltinamasis iškirsti medžius miško plote per apsirikimą negalėjo. Juolab iš liudytojų Pavelo Svorobovič ir S. S. parodymų matyti, kad nukentėjusiosios miško sklypo riba neteisėtu medžių iškirtimu buvo pažeista pakankamai įžūliai, tai yra į miško sklypo plotį neteisėtu kirtimu buvo įsibrauta nuo 10 iki 19 metrų, iš viso iškirstas pakankamai didelis kiekis medžių (54 vnt.) ir ganėtinai dideliame plote (0,2-0,3 ha). Šių aplinkybių visuma rodo, kad jog nukentėjusiosios miško plote savavališkas kirtimas atliktas tyčia ir sąmoningai.

Taigi, surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo M. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis M. B. laikotarpyje nuo 2024-06-01 iki 2024-06-25 nukentėjusiajai M. S. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) nupjovė ir pagrobė M. S. priklausančius 54 vnt. žalių medžių: 3 vnt. beržų, 14 vnt. pušų, 24 vnt. blindžių ir 13 vnt. drebulių, kurių medienos bendras tūris yra 8,068 m³, taip padarydamas nukentėjusiajai M. S. 570,55 Eur turtinę žalą.

Apžiūros aktu, neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktais, biržės taksavimo lapais nustatyta, kad nukentėjusiosios M. S. miško sklype neteisėtai iškirsta ir išvežta 8,068 m³ medienos: 3 vnt. beržų (0,422 m³), 14 vnt. pušų (1,95 m³); 24 vnt. blindžių (3,726 m³) ir 13 vnt. drebulių (1,97 m³). Iš nukentėjusiosios M. S. pateiktų medienos verčių matyti, kad beržų 1 m³ kaina yra 105 Eur, kas sudarytų 44,31 Eur iškirstos beržų medienos vertę, pušų 1 m³ kaina yra 80 Eur, kas sudarytų 156 Eur iškirstos pušų medienos vertę, blindžių 1 m³ kaina yra 65 Eur, kas sudarytų 242,19 Eur iškirstos blindžių medienos vertę, drebulių 1 m³ kaina yra 65 Eur, kas sudarytų 128,05 Eur iškirstos drebulių medienos vertę, iš viso 570,55 Eur. Taigi, byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti 570,55 Eur pagrobto turto vertę. Todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, kad nupjautų ir pagrobtų 54 vienetų žalių medžių vertė yra 1 141,10 Eur, iš kaltinimo šalinama kaip nepasitvirtinusi.

Kaltinamojo M. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – nukentėjusiajai M. S. priklausančio turto pagrobimas.

Dėl bausmės

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės neneigė, tačiau teisiamojo posėdžio metu iš esmės pakeitė savo parodymus paneigdamas aplinkybę, jog medžių ir krūmų pjovimo nukentėjusiosios miške neorganizavo ir šių darbų atlikime nedalyvavo. Kaltinamojo M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad ji padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas, tačiau per paskutinių 5 metų laikotarpį daugybę kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat du kartus baustas už kelio juostos ir kelio apsaugos zonos priežiūros taisyklių, vykdant medienos sandėliavimo darbus, pažeidimus, keturis kartus baustas už savavališką medžių, vaismedžių ir vaiskrūmių kirtimą, ir paskirtų baudų nemoka. Padaryta žala nukentėjusiajai liko neatlyginta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas parenka kaltinamajam M. B. įstatymo sankcijose numatytą griežtesnę laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigodamas kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir atlyginti nukentėjusiajai M. S. nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji M. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo M. B. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti iš kaltinamojo 1 570,55 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškinyje nukentėjusioji M. S. nurodė, kad 2024-06-25 atvykusi į jai priklausantį miško sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad buvo iškirsti jai priklausantys medžiai ir krūmai, taip pat sunaikinta miško paklotė. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad savavališką kirtimą jos miško sklype atliko M. B., šis neturėdamas leidimo iškirto ir pagrobė 54 vienetus medžių, kas sudaro 8,068 m³ medienos. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Vilniaus kontrolės skyriaus apžiūros aktu nustatyta, kad pagrobtos medienos kaina yra 570,55 Eur. Be medžių kaltinamasis taip pat iškirto 40 vnt. įvairios kilmės krūmų ir krūmamedžių: ožekšnių, lazdynų, karolininių skroblų ir miškinių kriaušių. Dėl to jai padaryta 400 Eur žala. Be to, kirtimas buvo atliktas nesilaikant miško kirtimams nustatytų reikalavimų, dėl ko buvo sužaloti šalia augantys medžiai, t. y. sveikiems medžiams buvo apgadinta žievė, nulaužtos medžių šakos, be to, kirtimo vietoje liko kelmai, medienos nuolaužos. Šios kirtavietės sutvarkymui turės samdyti darbuotojus, tvarkymo darbų kaina yra 600 Eur. Todėl padarytą turtinę žalą vertina 1 570,55 Eur suma. Taip pat dėl padaryto nusikaltimo patyrė ir neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu ir nepatogumais. Iškirstas miškas buvo brandus ir kruopščiai prižiūrimas, jis buvo investicija, jo puoselėjimui ji panaudojo visas turėtas santaupas. M. B. iki šiol nėra atlyginęs bent dalies padarytos turtinės žalos. Turės samdytis darbuotojus, kurie tvarkys kirtavietę. Be to, turės atsodinti iškirstus medžius, krūmus ir krūmamedžius, o tai susiję su papildomomis išlaidomis ir laiko sąnaudomis. Toks nusikalstamas M. B. elgesys jai sukėlė nesaugumo jausmą. Nusikaltimas buvo įžūlus, dėl to patyrė sukrėtimą. Nusikaltimas padarė žalos jos dvasinėms vertybėms ir įsitikinimams, sukėlė nepasitikėjimą teisėsaugos institucijų darbu. Dėl įvykdyto nusikaltimo patyrė įvairius kitus nepatogumus, nes reikėjo kreiptis į policiją, pati bandė nustatyti asmenį, įvykdžiusį nusikalstamą veiką, kadangi M. B. nuo pat pradžių neigė įvykdęs nusikalstamą veiką, taip pat dalyvavo ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikime, teismo posėdžiuose. Neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prieštaravimų nukentėjusiosios nurodytam 570,55 Eur turtinės žalos dydžiui nepateikė, ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo prašė atmesti.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad civilinės ieškovės M. S. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo 570,55 Eur sumoje yra visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Iš apžiūros akto, neteisėtai iškirstų medžių kelmų apmatavimo aktų, biržės taksavimo lapų matyti, kad nukentėjusiosios miško sklype neteisėtai iškirsta ir išvežta 8,068 m³ medienos: 3 vnt. beržų (0,422 m³), 14 vnt. pušų (1,95 m³); 24 vnt. blindžių (3,726 m³) ir 13 vnt. drebulių (1,97 m³). Iš nukentėjusiosios pateiktų medienos verčių matyti, kad beržų 1 m³ kaina yra 105 Eur, kas sudarytų 44,31 Eur iškirstos beržų medienos vertę, pušų 1 m³ kaina yra 80 Eur, kas sudarytų 156 Eur iškirstos pušų medienos vertę, blindžių 1 m³ kaina yra 65 Eur, kas sudarytų 242,19 Eur iškirstos blindžių medienos vertę, drebulių 1 m³ kaina yra 65 Eur, kas sudarytų 128,05 Eur iškirstos drebulių medienos vertę, iš viso 570,55 Eur. Akivaizdu, kad šių nuostolių civilinė ieškovė nebūtų patyrusi, jei nebūtų kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, jog turtinė žala civilinei ieškovei visiškai ar iš dalies būtų atlyginta ar pagrobta mediena ieškovei būtų grąžinta. Nors nukentėjusioji be pagrobtos medienos vertės taip pat nurodė, kad dėl kaltinamojo įvykdyto neteisėto kirtimo patyrė/patirs ir 400 Eur iškirstų krūmų ir krūmamedžių atsodinimo išlaidų, 600 Eur neteisėtos kirtavietės sutvarkymo išlaidų, tačiau šių išlaidų dydžio jokiais objektyviais duomenimis ji nepagrindė, nors pareiga įrodyti aplinkybę apie turėtus papildomus nuostolius tenka pačiai civilinei ieškovei. Nesant šių duomenų, teismui nėra galimybės įsitikinti, kad šios išlaidos yra realiai patirtos ir nėra perteklinės. Todėl pagrindo priteisti nukentėjusiajai 400 Eur iškirstų krūmų ir krūmamedžių atsodinimo išlaidų ir 600 Eur neteisėtos kirtavietės sutvarkymo išlaidų teismas neįžvelgia. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinės ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo M. B. civilinės ieškovės M. S. naudai priteisiama 570,55 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Pareikštu ieškiniu nukentėjusioji taip pat prašo atlyginti ir neturtinę žalą, kurią įvertino 5 000 Eur suma. Ieškinyje nusikaltimu padaryta neturtinė žala nukentėjusiajai grindžiama tuo, kad dėl neteisėto miško dalies iškirtimo nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus dėl atlikto turimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad paprastai neturtinė žala kyla iš pažeistų neturtinių asmeninių teisių: sveikatos pažeidimo, gyvybės atėmimo, garbės pažeidimo. Šių neturtinių teisių pažeidimas paprastai sukelia gilius emocinius sukrėtimus. Turtinė žala paprastai kyla dėl turto praradimo, ir ji atstatoma turtu. Turtinių teisių pažeidimas, kaip šiuo atveju, negali sukelti tokių gilių emocinių sukrėtimų, kaip pažeidimas neturtinių teisių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. B. padarė nesunkų nusikalstamą. Nukentėjusiajai turtinę žalą kaltinamasis padarė tyčia siekdamas savo asmeninių tikslų. Kaltinamojo neteisėti veiksmai laikytini pakankamai įžūliais, nes jis suvokė, jog neteisėtai atlieka medžių kirtimą miško plote ir nepaisė pačios miško savininkės prašymų nutraukti neteisėtus veiksmus. Remiantis tuo, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji patyrė nemalonius išgyvenimus, nervinę įtampą, susirūpinimą, jos kasdienė psichologinė būklė be abejonės buvo sutrikdyta. Todėl šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusioji pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo ir neturtinės žalos atlyginimo, juolab byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis objektyviai neleistų jam atlyginti padarytą neturtinę žalą. Tačiau įvertinus ieškovės argumentus, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji būtų patyrusi reikšmingas neturtines pasekmes. Duomenų apie tai, kad nemalonūs išgyvenimai dėl dalies miško iškirtimo sukėlė nukentėjusiajai ilgalaikį liekamąjį psichinės ir fizinės sveikatos pakenkimą, nenustatyta, jokių medicininių dokumentų, apibūdinančių nukentėjusiosios sveikatos būklę po nusikalstamos veikos padarymo, į bylą nepateikta. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad pasisavinta mediena buvo vienintelis nukentėjusiosios turtas, juolab jo piniginė vertė (570,55 Eur) nėra didelė, todėl nukentėjusiosios emociniai sukrėtimai dėl medienos praradimo negali būti laikomi itin giliais. Taigi, įvertinęs nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamojo turtinę padėtį, o taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, dėl kurio priteisimo nukentėjusiosios ieškinys patenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenustatęs reikšmingų padarinių nukentėjusiajai, priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 1 000 Eur sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,

Nusprendžia:

Pripažinti M. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 9 (devynis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajai M. S. padarytą 570,55 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinės ieškovės M. S. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiosios M. S. naudai 570,55 (penkis šimtus septyniasdešimt Eur 55 ct) Eur turtinės ir 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.