- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-2140-464/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09214-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Ieškovas
- A. Z.
- Atsakovas
- Valstybinės biudžetinės įstaigos Vilniaus kolegijos
- Išvadą teikia
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Z. ir atsakovo Valstybinės biudžetinės įstaigos Vilniaus kolegijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovui Valstybinei biudžetinei įstaigai Vilniaus kolegijai dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, diskriminacijos seksualinės orientacijos ir socialinės padėties pagrindu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo A. S., institucija teikianti išvadą – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Z. 2009-07-20 kreipėsi į Vilniaus m. 2ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (t. 1, b.l. 2-6, 13-17, 137-143), prašė: 1) panaikinti Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Konkurso ir atestacijos komisijos 2009-06-17 nutarimą bei pripažinti atsakovo atsisakymą priimti ieškovą į dėstytojo pareigas neteisėtu tiesioginės diskriminacijos dėl lytinės orientacijos ir socialinės padėties pagrindu; 2) įpareigoti atsakovą priimti jį į Sociologijos ir sociologinių tyrimų dėstytojo pareigas; 3) priteisti iš atsakovo minimalų 800 Lt darbo užmokestį už pareigas, į kurias pretendavo, nuo atsisakymo priimti jį į Sociologijos ir sociologinių tyrimų dėstytojo pareigas dienos (2009-06-17) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, ieškinio patikslinimo dienai tai yra 4800 Lt; 4) priteisti iš atsakovo kaip turtinės žalos atlyginimą skirtumą tarp priteistino minimalaus darbo užmokesčio ir faktiškai už Sociologijos ir sociologinių tyrimų dėstytojo pareigas einančio asmens gaunamo darbo užmokesčio nuo 2009 m. rugpjūčio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, ieškinio patikslinimo dienai šis skirtumas yra 10 701,24 Lt; 5) priteisti iš atsakovo kaip turinės žalos atlyginimą 192,60 Lt gydymo išlaidų; 6) priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 7) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad siekė užimti konkursines (duomenys neskelbtini) pareigas. Vilniaus kolegijos 2009-06-09 posėdyje buvo apsvarstyti pretendentų į renkamas pareigas pirmai kadencijai vieši pranešimai bei ieškovo kandidatūra, o 2009-06-17 įvyko konkurso ir atestacijos komisijos posėdis, kuriame taip pat buvo apsvarstyti kandidatai eiti dėstytojų pareigas vienai kadencijai. Slaptu balsavimu, kurio rezultatai vienas - už, septyni – prieš, komisija nutarė, kad jis konkurso nelaimėjo. Kadangi konkursą laimėjusi kandidatė A. S. dalyvavo katedros posėdyje ir turėjo galimybę balsuoti dėl jo rekomendavimo ar nerekomendavimo dėstytojo pareigoms, jo atžvilgiu buvo sudarytos nelygios, diskriminacinės galimybės socialinės padėties pagrindu. Be to, laimėjusiosios kandidatės kvalifikacija ir darbo patirtis žemesnė, nei ieškovo, todėl mano, jog buvo nepriimtas į darbą dėl savo lytinės orientacijos ir mokslinių tyrimų srities. Ieškovo lytinės orientacijos faktas ir mokslinių turimų sritis yra žinomi viešai. Komisijos posėdžio metu jautė nepasitenkinimą bei atvirą niekinimą iš atranką vykdžiusių asmenų. Posėdžio metu buvo priekabiaujama, užduodami su konkursu nesusiję klausimai. Pokalbio pabaigoje ieškovui buvo pasiūlyta pasiimti dokumentus ir knygas, kad jų nereikėtų siųsti paštu, taip parodant išankstinį nusistatymą, iš anksto žinant būsimą konkurso laimėtoją - A. S.. Nepriėmus į šį darbą, jis negavo pajamų, lankėsi pas psichologą, taigi negavo pajamų ir turėjo turtinių nuostolių, kuriuos prašo atlyginti. Nelaimėjęs konkurso taip pat patyrė depresiją, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, pablogėjo ieškovo reputacija, taigi patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas biudžetinė įstaiga Vilniaus kolegija atsiliepimu (t. 1, b.l. 38-41, t. 2, b.l. 5-8) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasak atsakovo, ieškovo mokslinė veikla įrodo pretendento mokslinės veiklos sritį, o ne jo lytinę orientaciją. Kadangi abu konkurse dalyvavę asmenys atitiko keliamus dėstytojui reikalavimus, konkurso 8 narių komisija labiausiai atsižvelgė į pretendentų pedagoginio darbo patirtį, kolegijos tikslų suvokimą, ateities perspektyvų su kolegija siejimą. Komisijos nuomone, dėstytojavimas universitete ir kolegijoje skiriasi. Neigia, kad pretendentas buvo įžeidinėjamas, priešingai, konkurso metu buvo užduodami išimtinai dalykiniai klausimai, turintys reikšmės komisijos narių apsisprendimui. Nei viename posėdyje ieškovas negalėjo patirti diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, nes pretendentas viešai savo orientacijos pateiktuose dokumentuose nenurodė, žodžiu posėdžiuose dėl jos nepasisakė, todėl abejoja, kad komisija iš viso jo lytinę orientaciją žinojo. Pažymėjo, kad ieškovas, nesutikdamas su konkurso rezultatais, jų neskundė kolegijos akademinei tarybai. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas pretendavo užimti dėstytojo pareigas ne nuo konkurso dienos - 2009-06-17, o nuo naujų mokslo metų pradžios - 2009-09-01, be to, jam nebūtinai turėjo būti nustatytas toks pats atlyginimo koeficientas, koks buvo nustatytas konkursą laimėjusiai A. S.. Todėl negauto darbo užmokesčio skaičiavimai nepagrįsti. Ieškovo prašymas jį priimti į dėstytojo pareigas būtų sunkiai praktiškai įgyvendinamas, nes mokslo metai yra prasidėję, dėstytojams paskirstytos darbo valandos, dėstymo krūviai, o laisvų valandų nėra.
Tretysis asmuo A. S. atsiliepime (t. 2, b.l. 64-66) nurodė, kad ji yra įgijusi socialinių mokslų magistro laipsnį Švedijos universitete. 2004 m. laimėjo konkursą ir buvo priimta į (duomenys neskelbtini) pareigas. Nuolat kelia savo kvalifikaciją, jos kvalifikacija yra pakankamai aukšta ir tinkama, o aplinkybė, kad savo mokslinės veiklos niekada nebuvo susiaurinusi iki vienos problematikos ar vienos socialinės mažumos tyrimų, taip pat šiuo atveju yra jos privalumas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-03-31 sprendimu (t. 2, b.l. 224-228) ieškinį patenkino iš dalies: 1) panaikino Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Konkurso ir atestacijos komisijos nutarimą dėl konkurso rezultatų (duomenys neskelbtini) pareigas pareigoms užimti, kuriame laimėjusiu konkursą asmeniu nurodomas tretysis asmuo A. S.; 2) pripažino, kad ieškovas Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Konkurso ir atestacijos komisijos posėdžio metu (2009-06-17) bei Vilniaus kolegijos Sociologijos ir teisės katedros posėdyje (2009-06-09) buvo diskriminuojamas dėl socialinės padėties; 3) atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti, kad ieškovas Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Konkurso ir atestacijos komisijos posėdžio metu (2009-06-17) bei Vilniaus kolegijos Sociologijos ir teisės katedros posėdyje (2009-06-09) buvo diskriminuojamas dėl seksualinės orientacijos; 4) įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti naują konkursą (duomenys neskelbtini) pareigas pareigoms užimti, kuriame užtikrintų objektyvios ir nešališkos pretendentų vertinimo komisijos sudarymą ir kuriame galėtų dalyvauti ieškovas ir tretysis asmuo (jų pageidavimu) bei kiti asmenys, atitinkantys keliamus reikalavimus dėstytojo pareigoms užimti; 5) priteisė iš atsakovo ieškovui 10 701,24 Lt turtinei žalai atlyginti (negautas pajamas), 192,60 Lt turtinei žalai atlyginti (gydimosi išlaidas); 6) priteisė iš atsakovo ieškovui 26 940 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 7) atmetė ieškovo reikalavimą dėl likusios – 23 060 Lt dalies neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; 8) atmetė reikalavimą priteisti minimalų darbo užmokestį po 800 Lt už pareigas, į kurias pretendavo, nuo atsisakymo priimti į dėstytojo pareigas iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, t.y. 4800 Lt; 9) priteisė iš atsakovo ieškovui 1040 Lt bylinėjimosi išlaidų; 10) priteisė iš ieškovo atsakovui 1984 Lt bylinėjimosi išlaidų; 10) priteisė iš atsakovo valstybei 48,16 Lt pašto išlaidų; 11) priteisė iš ieškovo valstybei 33,50 Lt pašto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nediskriminavimo fakto įrodinėjimo našta perkelta atsakovui. Teismas nustatė, kad 2009-06-17 įvykusio Vilniaus kolegijoje komisijos posėdžio metu tretysis asmuo A. S. laimėjo konkursą dėstytojo pareigoms užimti, o ieškovas komisijos nutarimu buvo pripažintas pralaimėjusiu. Vilniaus kolegijoje 2006-05-15 Akademinės tarybos posėdžio nutarimu patvirtintas Vilniaus kolegijos dėstytojų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašas, kurio 33 - 34.8 p. imtinai nurodomi reikalavimai lektoriaus pareigoms užimti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir liudytojų parodymus, nustatė, kad konkurso dėstytojo pareigoms užimti metu apie ieškovo lytinę orientaciją nebuvo kalbama, klausimų ar užuominų dėl ieškovo seksualinės orientacijos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės padarytas išvadas, nurodydamas, kad vien priklausymas tam tikrai grupei žmonių ir to neslėpimas dar neįrodo diskriminacijos. Teismas pažymėjo, kad liudytojų parodymai neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl padarė išvadą, kad komisijos nariai galėjo nežinoti apie ieškovo seksualinę orientaciją, o ieškovo domėjimasis tam tikra moksline sritimi (homofobijos tema) dar nerodo paties ieškovo seksualinės orientacijos. Kadangi pirmosios instancijos teismas nei tiesioginės, nei netiesioginės diskriminacijos ieškovo atžvilgiu dėl jo seksualinės orientacijos nenustatė, ieškovo reikalavimą dėl diskriminavimo seksualinės orientacijos pagrindu atmetė. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovas, tiek ir tretysis asmuo turėjo pirmenybę pagal išsilavinimą (atitinkamos srities ar krypties ne žemesnį nei magistro laipsnį), o kadangi apraše pirmenybė nesuteikiama pagal aukštesnį laipsnį, taigi pagal šį reikalavimą abu pretendentai buvo lygiaverčiai. Išanalizavęs abiejų pretendentų pridėtus gyvenimo aprašymus bei jų priedus (dėl mokslinės veiklos, publikacijų ir kt.), teismas sprendė, kad ieškovo kvalifikacija nėra aukštesnė pagal kolegijoje taikomus lokalinius aktus. Konkursas dėstytojo pareigoms užimti vyko dviem etapais: katedros posėdyje, kuriame priimama rekomendacija dėl asmens siūlymo užimti dėstytojo pareigas, ir atestacijos komisijoje, kuriame priimamas sprendimas dėl konkursą laiminčio asmens. Nustatęs, kad pirmojo etapo (katedros posėdyje) metu pasitarime dalyvavo ir tretysis asmuo A. S., kuri taip pat pretendavo užimti dėstytojo pareigas (t.y. turėjo būti lygiavertėje padėtyje su ieškovu), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo atžvilgiu buvo padarytas pažeidimas, susijęs su draudimu diskriminuoti dėl užimamos socialinės padėties. Teismo nuomone, antrojo etapo metu, t.y.atestacijos komisijos posėdyje vertinant kandidatus, dalies komisijos narių pasirinkimą lėmė ir tai, kad tretįjį asmenį jie pažįsta, tai, kad asmuo jau dirbo kolegijoje. Teismas nustatė išankstinį atsakovo, kaip institucijos, darbuotojų pageidavimą, kad dėstytojo pareigas dar konkursui neįvykus toliau liktų eiti tretysis asmuo A. S., todėl padarė išvadą, kad ieškovas patyrė netiesioginę diskriminaciją iš atsakovo pusės, o atsakovas pažeidė DK 35 str., Lygių galimybių įstatymo 7 str. ir 10 str. nuostatas. Konstatavęs ieškovo teisių pažeidimą, kad atsakovas veikė neteisėtai ieškovo atžvilgiu, jį diskriminuodamas, teismas nustatė atsakovo kaltę, priežastinį ryšį tarp kilusios ieškovui žalos ir neteisėtų veiksmų, t.y. visas būtinąsias sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertino to laikotarpio ieškovo emocinę būklę ir išgyvenimus, įskaitant ir neigiamus potyrius dėl darbo praradimo Vytauto Didžiojo universitete, trečiojo asmens A. S. darbo užmokesčio dydį, bei sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 26 940 Lt neturtinė žala. Taip pat teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl 800 Lt darbo užmokesčio priteisimo, nurodė, kad ieškovo ir atsakovo darbo santykiai nesiejo ir nėra konstatuota, kad nepagrįstai atsisakyta ieškovą priimti į darbą, o pripažinta, kad ieškovas konkurso metu buvo diskriminuojamas, todėl šio reikalavimo netenkino. Dėl ieškovo prašymo priteisti 192,60 Lt gydimosi išlaidų teismas padarė išvadą, jog toks reikalavimas įrodytas. Nustatęs konkurso procedūros pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 2009-06-17 įvykusio Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Konkurso ir atestacijos komisijos posėdžio priimtas sprendimas dėl kandidatūros eiti sociologijos ir sociologinių tyrimų dėstytojo pareigas yra negaliojantis bei įpareigojo atsakovą surengti naują konkursą šioms pareigoms užimti.
Šalies argumentai
Ieškovas A. Z. apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 1-5) prašo teismo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimo dalį, kurioje ieškinio reikalavimai buvo atmesti, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-05-12 nutartimi buvo konstatuota, jog įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui. Remiantis Europos Teisingumo Teismo praktika, ieškovas nurodė visas prima facie diskriminacines aplinkybes. Ieškovas priklauso asmenų grupei, kuri yra ginama dėl seksualinės orientacijos požymio. Ieškovo lytinę orientaciją atskleidžia jo straipsniai ir vieši pasisakymai ir šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos. Ieškovas ir atsakovas dalyvavo įdarbinimo santykiuose. Ieškovas patyrė nepalankius, diskriminuojančius atsakovo veiksmus. Ieškovo kvalifikacija nebuvo tinkamai įvertina, kadangi jau iš anksto buvo numatytas konkurso laimėtojas. Su kitu asmeniu analogiškoje situacijoje būtų elgiamasi palankiau. Pirmenybė eiti konkursines sąlygas buvo suteiktas asmeniui, kuris ten dirbo, nors šis asmuo ir neatitiko kvalifikacinių reikalavimų aprašo 34 p. Atsakovas nepaneigė prezumpcijos, kad ieškovas buvo diskriminuojamas lytinės orientacijos ir socialinės padėties pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės paaiškinimus ir išvadą, nors dokumentai, išduoti valstybinių institucijų, turi didesnę įrodomąją galią. Bylos medžiaga patvirtina, kad komisijos nariams ieškovo lytinė orientacija buvo žinoma. Kad ši aplinkybė darytų įtaką kandidato pasirinkimui, ji nebūtinai turi būti viešo svarstymo objektu. Ieškovo kvalifikacija buvo aukštesnė, negu kitos kandidatės, tačiau ši aplinkybė nebuvo įvertinta. Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino diskriminacijos formą nurodydamas, jog ieškovas buvo netiesiogiai diskriminuojamas dėl socialinės padėties. Atsižvelgiant į diskriminacijos formų apibrėžimus, numatytus Lygių galimybių įstatyme, o taip pat į Europos Teisingumo Teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovas buvo diskriminuojamas tiesiogiai.
Atsakovas biudžetinė įstaiga Vilniaus kolegija apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 8-16) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nei vienas iš sprendimą priėmusių asmenų savo apsisprendimo dėl vieno ar kito kandidato negrindė nei lytinės orientacijos, nei socialinės padėties požiūriu. Kiekvienas kandidatas buvo vertinamas pagal tuos pačius reikalavimus, nustatytus pareigybių kvalifikacinių reikalavimų apraše. Pirmosios instancijos teismo nustatytas diskriminacijos socialinės padėties faktas neatitinka Lygių galimybių įstatymo nuostatų. Socialiniu požiūriu abiem dalyviams buvo taikomi vienodi standartai, o pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra susijusios su diskriminacija socialinės padėties atžvilgiu. Pažymi, kad aplinkybės, kuriomis dalyvavo tretysis asmuo, galėtų būti savarankiškas pagrindas konkurso rezultatus pripažinti neteisėtais, tačiau ne kiekvienas tokio pobūdžio pažeidimas vertintinas kaip diskriminacija. Katedros nariams balsuojant už viena ar kitą kandidatą atsakovas nedavė jokių nurodymų teikti privilegiją ar pirmenybė kitam asmeniui, o ne ieškovui. Nėra galiojančių teisės aktų, ribojančių komisijos narių nuomonę ar kriterijus. Priešingu atveju komisijos vaidmuo, renkant kandidatą, netektų prasmės. Tuo tarpu teismas sudarė įspūdį, jog kandidatui atitinkant privalomuosius reikalavimus, komisija negali remtis savo laisva nuomone. Tokiu būdu yra paneigiama konkurso komisijos diskrecijos teisė, o taip pat kėsinamasi į darbdavio interesus priimti tinkamą darbuotoją. Nebuvo įvertinta aplinkybė, kad ieškovo elgesys pokalbio metu rodė visai priešingus tikslus, nei turėtų siekti pretendentas į dėstytojo pareigas. Komisija pastebėjo kandidato motyvacijos ir apsisprendimo stoką. Ieškovas iš Vytauto Didžiojo universiteto išėjo dėl per didelio darbo krūvio. Ieškovas atrankos komisijos metu, sužinojęs apie darbo valandų skaičių, pradėjo abejoti, ar pakels tokį krūvį, ar apskritai tiek laiko dirbti būtų racionalus sprendimas. Pažymi, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, teikdama išvadą, pažeidė civilinio proceso tvarką, kadangi išvada buvo pateikta nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, t.y. neištyrus visų įrodymų. Minėta išvada buvo padaryta neįvertinus visų bylos aplinkybių, be to, yra klaidinanti, kadangi vertinant pretendentų atrankos standartus prioritetas yra suteikiamas tik objektyviesiems kriterijams, tokiu atveju daugianarės komisijos vaidmuo praranda reikšmę, nes pretendentus galėtų vertinti vienas asmuo. Ieškovas nebuvo diskriminuojamas socialinės padėties atžvilgiu. Ieškovui priteista neturtinė žala nepagrįsta nei fakto, nei teisės požiūriu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjimas neturtinės žalos padarymo faktas nei dydis. Ieškovas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, siekia nubausti atsakovą už neva vykdytą diskriminaciją ieškovo atžvilgiu. Atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ieškovas kreipėsi į psichoterapeutus pagalbos praėjus trims savaitėms po atestacijos komisijos posėdžio, todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip ruošimasis teismo procesui. Be tom, analogiškos diagnozės ieškovui buvo taikomos periodiškai ir anksčiau, psichoterapeutas negalėjo atriboti būtent kurios priežastys turėjo lemiamą poveikį ieškovo sveikatai. Nepagrįstas ir neturtinės žalos dydis. Teismas taip pat nepagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl turtinės žalos priteisimo. Toks žalos priteisimas suponuoją išvadą, jog konkursą turėjo laimėti ieškovas, kadangi jis yra geresnis kandidatas. Teismas, nagrinėdamas bylą, negali spręsti klausimų, kurie yra darbdavio prerogatyva. Iš teismo suformuluoto įpareigojimo surengti konkursą, kad jame galėtų dalyvauti visi pageidaujantys asmenys, darytina išvada, kad rengtame konkurse neva nebuvo leista dalyvauti visiems norintiems asmenims, ar kad konkurso komisija buvo šališka. Aplinkybė, jog kuris nors asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus. Ieškovo nesėkmė konkurse buvo nulemta išskirtinai jo dalykinių savybių. Sprendimą iš esmės visi nariai grindė tuo pačių faktu – kadangi kvalifikacinius reikalavimus abu kandidatai atitiko, komisija rėmėsi subjektyviu kriterijumi – įspūdžiu, asmens motyvacija, nusiteikimu darbui kolektyve. Byloje pateikti įrodymai nesuponuoja konkurso rezultatų panaikinimo. Teismo sprendimas yra ydingas, kadangi pasisakoma, kaip turėtų pasibaigti atsakovo santykiai su trečiuoju asmeniu. Buvo netinkamai pritaikytos įrodinėjimo procesą reglamentuojančios teisės normos, netinkamai aiškintos faktinės bylos aplinkybės, sprendimas priimtas remiantis prielaidomis, netinkamai įvertinti surinkti įrodymai.
Atsiliepimas
Ieškovas A. Z. atsiliepimu (t. 3, b.l. 21-28) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo socialinė padėtis neatitinka apibrėžimo. Ieškovo socialinė padėtis apibrėžiama kaip kvalifikacija, tyrinėjimų ir mokslinių interesų sritis, kuri yra susijusi su homoseksualių asmenų problemomis. Būtent ieškovo darbinė veikla (duomenys neskelbtini) , ankstesnių darbinių santykių su atsakovu neturėjimas, tyrinėjama mokslinė sritis nulėmė subjektyvų vertinimą. Ieškovas nurodė visas aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidas, kad jis buvo diskriminuojamas, taigi atsakovui tenka įrodinėjimo našta – paneigti ir įrodyti nediskriminacines priežastis, kodėl konkursą laimėjo tretysis asmuo. Atsakovas nurodo, kad kandidato pasirinkimą lėmė asmens siekis dirbti kolektyve, suvokti kolegijos tikslus, nekeisti darbo vietų. Tačiau šie reikalavimai nebuvo numatyti kaip kvalifikaciniai reikalavimai kandidatams. Todėl tvirtina, kad į pareigas buvo nepriimtas tik todėl, kad yra netradicinės seksualinės orientacijos ir anksčiau nedirbo (duomenys neskelbtini), t.y. buvo tiesiogiai diskriminuojamas dėl lytinės orientacijos ir socialinės padėties. Pirmenybė turėjo būti teikiama kvalifikacinių kriterijų atitikimui, o ne subjektyviam vertinimui. Dėl neturtinės žalos dydžio nurodo, kad atsakovas neteisingai supranta proporcingos ir atgrasančios sankcijos terminus. Ieškovas nesiekia nubausti atsakovo, prašydamas priteisti neturtinę žalą, o siekia moralinės satisfakcijos už patirtus dvasinius išgyvenimus. Atsisakymas įdarbinti ieškovą jį labai sukrėtė dvasiškai ir emociškai. Ieškovas ne iš karto kreipėsi į psichologą, kadangi siekė su savo išgyvenimais susitvarkyti pats. Tuo atveju, jeigu ieškovas būtų priimtas į pareigas, į kurias ji kandidatavo, jis būtų gavęs darbo užmokestį, kaip ir kiti šiose pareigose dirbantys asmenys. Todėl ieškovui pagrįstai buvo priteistas skirtumas tarp minimalios mėnesinės lektoriaus algos ir realiai šiose pareigose dirbančio asmens užmokesčio vidurkio.
Atsakovas biudžetinė įstaiga Vilniaus kolegija atsiliepimu (t. 3, b.l. 30-34) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad nei vienas iš komisijos narių savo apsisprendimo dėl kandidato pasirinkimo nerėmė aplinkybe dėl kandidato seksualinės orientacijos, nes ji apskritai komisijos nariams nebuvo žinoma. Diskriminacijos faktas yra nulemtas ieškovo vidiniu įsitikinimu. Aplinkybė, kad ieškovo mokslinė veikla daugiausiai yra susijusi su homoseksualių asmenų padėtimi ir homofobijomis, komisijos narams nesuponuoja jo lytinės orientacijos. Ne bet kokios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą prezumpcijai dėl diskriminacijos paneigti. Nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, lėmusių ieškovo diskriminavimą, atsakovas, skelbdamas konkursą, nediskriminavo homoseksualių žmonių, neformavo komisijos narių nuomonės, neapribojo ieškovo teisės dalyvauti šiame konkurse. Byloje pateikta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvada prieštaringa materialine ir procesine prasme. Ieškovui nepagrįstai priteista neturtinė žala. Ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo taip pat yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nevertino laikotarpio, kuriam prašo priteisti darbo užmokestį negautų pajamų forma, nors tuo laikotarpiu ieškovas buvo įsidarbinęs kitoje įstaigoje, dirbo, gavo pajamas, buvo išvykęs į stažuotę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovo biudžetinės įstaigos Vilniaus kolegijos apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo šios instancijos teisme ribas lemia apeliaciniuose skunduose išdėstyti nesutikimo su priimtu teismo sprendimu (ar jo dalimi) motyvai bei teisniai argumentai. Šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimas ginčijamas visa apimtimi, kadangi apeliacinius skundus dėl jo yra padavusios abi šalys. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo paskelbto konkurso užimti dėstytojo pareigas kolegijoje baigtį, nevisiškai tinkamai įvertino šio konkurso procedūras pagal ieškovo įvardintą ieškinio faktinį pagrindą - jo diskriminavimą dėl socialinės padėties, o kitoje ginčo dalyje, t.y. dėl diskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu nebuvimo, ginčą išsprendęs teisingai. Tai reiškia, kad teismas, iš esmės teisingai paskirstęs šalims įrodinėjimo naštą, didžia dalimi tinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrindžiančius vykusio konkurso procedūras, nepakankamai įsigilino į materialinių teisės normų, reglamentuojančios diskriminavimą, turinį šios konkrečios bylos kontekste, dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog konkurso metu ieškovas buvo diskriminuojamas dėl savo socialinės padėties. Tokios klaidingos įrodinėjimo procese išvados susiformavimas apsprendė ir tai, kad ieškovo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai iš dalies buvo patekinti. Tokiu atveju teismo sprendimas toje dalyje, kurioje ieškinys buvo iš dalies patenkintas, panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, ieškovo reikalavimus atmetant kaip nepagrįstus (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Z. ir tretysis asmuo A. S. dalyvavo atsakovo paskelbtame konkurse į renkamas (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 22-28, 43-52, t.2. b.l. 67-83). Sociologijos ir teisės katedros 2009-06-09 posėdyje balsų dauguma ieškovas nebuvo rekomenduotas dėstytojo pareigoms (t.1, b.l. 19), o Pedagogikos fakulteto konkurso ir atestacinės komisijos 2009-06-17 protokolu (t.l, b.l. 20-21) buvo pripažinta, kad jis šio konkurso nelaimėjo.
Pirmiausiai būtina pabrėžti, kad konstitucinė kiekvieno asmens teise kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė, nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą kiekvienu ginčo atveju. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti ne tik savo reikalavimus (ieškinio dalyką), leidžiančius identifikuoti kokio teisinio rezultato yra siekiama, koks pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas pasirenkamas, bet ir ieškinio faktinį pagrindą, t.y. tas aplinkybes, kuriomis grindžia šį savo reikalavimą. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas tvirtino, kad buvo pažeista jo teisė laimėti atsakovo paskelbtą konkursą į dėstytojo pareigas Pedagogikos fakultete, nors jo kvalifikacija neabejotinai buvo aukštesnė, nei kitos kandidatės, trečiojo asmens A. S., o tokį jo teisės laimėti šį konkursą pažeidimą apsprendė vien tik tai, kad jis komisijos narių buvo diskriminuojamas dėl savo lytinės orientacijos ir dėl socialinės padėties. Kaip faktinį pagrindą pirmai aplinkybei pagrįsti įvardijo savo mokslinės veiklos sritį, rengtas publikacijas bei straipsnius, savo viešus pasisakymus, taigi, atitinkamai, ir atsakovo komisijos narių žinojimą apie tokį faktą, o antrąjį diskriminacinį faktą (dėl socialinės padėties) grindė trečiojo asmens ankstesnių darbinių santykių pas atsakovą susiformavimu ir abiejų darbo sutarties šalių suinteresuotumu juos tęsti bei trečiojo asmens dalyvavimu ir balsavimu Sociologijos ir teisės katedros posėdyje, kuriame buvo svarstoma jo kandidatūra (t., b.l. 19). Dėl šių abiejų faktų buvimo art nebuvimo kolegija ir pasisako, nes kiekvienas jų yra apeliacinio nagrinėjimo objektu.
Draudimą asmenis diskriminuoti dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, arba kitaip - asmenų lygybės principą įtvirtina LR Konstitucijos 29 str., o jį išplėtoja Lygių galimybių įstatymas, įvardindamas ir pačios diskriminacijos sąvokas bei galimus jos pasireiškimus, ir lygių galimybių sąvoką bei jų pažeidimo atvejus. Taigi tiek dėl asmens lytinės orientacijos, tiek dėl asmens socialinės padėties draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai asmenis diskriminuoti, priekabiauti, ar kitaip pažeisti asmenų lygybės įvairiose situacijose principus. Šiuo įstatymu tiesiogiai nustatyta ir įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią asmeniui, teisme nurodžius apie buvusią tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją kuriuo nors pagrindu bei pateikus aplinkybes, leidžiančias preziumuoti (daryti prielaidas) dėl tiesiogines ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti fakto buvimo, skundžiamam asmeniui atsiranda pareiga paneigti lygių galimybių principo pažeidimą (4 str.). Pirmosios instancijos teismas tokią taisyklę ir taikė.
Kadangi bylos teisminio nagrinėjimo ribas, kaip minėta, apibrėžia suformuluoti teismui reikalavimai ir jų faktinis pagrindimas, kolegija patikrina, ar ieškovo teisės dalyvaujant konkurse bei nustatant konkurso laimėtoją buvo pažeistos jo nurodytu būdu. Pasak ieškovo, jo kvalifikacija, tyrinėjimų ir mokslinių interesų sritis, kuri yra susijusi su homoseksualių asmenų problemomis, nulėmė subjektyvų komisijos narių jo kandidatūros įvertinimą. Kolegija pažymi, kad vien savo lytinės orientacijos viešas atskleidimas ar kitų asmenų žinojimas apie ją patys savaime negali būti sutapatinami su Lygių galimybių įstatymo 4 str. nurodytos prezumpcijos, leidžiančios daryti prielaidą apie diskriminavimą, neabejotinu egzistavimu. Asmens lytinės orientacijos paviešinimas irgi negali suteikti pranašumo kitų asmenų atžvilgiu. Todėl interpretavimas tokiame kontekste, kaip tai daro ieškovas, t.y. traktuodamas nurodytąjį faktą apie jo lytinės orientacijos žinojimą kaip priežastį, neva apsprendusią neigiamą jo kandidatūros įvertinimą ir kaip pažeidimo prezumpciją, kurią turėtų paneigti atsakovas, kartu suponuotų tokį tolimesnį situacijos aiškinimą, kad vien priklausymas lytinių mažumų grupei ir viešas pareiškimas apie tai jau savaime reikštų tokio asmens pranašesnę padėtį. Toks aiškinimas nėra suderinamas su bendraisiais teisės principais – teisingumu, protingumu, sąžiningumu (CK 1.5 str.), ypač varžantis kuriame nors konkurse ar pretenduojant į konkrečią darbo vietą. Faktas, kad asmuo priklauso kuriai nors asmenų grupei, kuri yra gintina aptariamo įstatymo pagrindu, kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti individualizuotas, partikrinant, ar šiam asmeniui buvo taikomos mažiau palankios sąlygos, negu lygiai tokiomis pačiomis aplinkybėmis taikomos (pritaikytos) kitam asmeniui ar asmenims.
Ieškovui galimybė dalyvauti konkurse, lyginant su trečiuoju asmeniu, bei kandidatuoti į tam tikras pareigas nebuvo apribota. Įrodymų, kurie leistų spręsti priešingai, jog jam buvo taikomi kiti, nei trečiajam asmeniui, standartai, reikalavimai arba kriterijai, numatyti atsakovo dėstytojų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų apraše (t.1, b.l. 43-52), ar jo atžvilgiu vykdomos kitos, nei numatytos konkurso eiti dėstytojų pareigas organizavimo apraše (t.1, b.l. 53-57) procedūros, byloje nesama. Lygių galimybių įstatymo 7 str. 1 p. numato, jog įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, priimdamas į darbą privalo naudoti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus įstatymo 2 str. 7 d. nustatytą išimtį. Darytina išvada, kad šios nuostatos, nustatančios darbdaviui pareigą priimant į darbą taikyti visiems vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, nebuvo pažeistos.
Pagal konkursų organizavimo aprašo 24 p. privaloma konkurso dalis tiems kandidatams, kurie į dėstytojo pareigas pretenduoja pirmą kartą, yra jų prisistatymas katedroje arba, kaip nurodyta apraše, viešas pranešimas katedros organizuojamame seminare; jame pretendentas turi perskaityti iki 10 minučių trukmės pranešimą apie savo mokslinės, akademinės ar praktinės veiklos rezultatus (26 p.). Po tokio seminaro aptariama, kaip pretendentas atitinka katedros poreikius, priimant sprendimą paprasta balsų dauguma, o posėdžio protokolo išrašas per dvi dienas pateikiamas fakulteto komisijos, organizuojančios konkursą, primininkui (27 p.). Nagrinėjamoje byloje vertinant ieškovo tinkamumą šiam darbui katedros darbuotojų nuomonė nebuvo palanki ieškovui (t.1, b.l. 19), o A. S., kaip katedros darbuotoja, sprendžiant dėl ieškovo kandidatūros tinkamumo taip pat dalyvavo ir balsavo, nors pati pretendavo į šias konkursines pareigas. Šis pažeidimas, viena vertus, nėra tapatus aprašo 14 p. įvirtintam komisijos nariui, kuris pats dalyvauja konkurse ar yra atestuojamas, draudimui balsuoti, kuomet sprendžiamas jo pareigybės klausimas, juo labiau, kad galutinį sprendimą dėl konkurso laimėtojo ir pralaimėjusio asmens priima fakulteto konkurso komisija, kurios nare A. S. nebuvo (t.1, b.l. 20-21). Kita vertus, kolegijos nuomone, vertinti šio procedūrinio (etikos) pažeidimo būtent kaip ieškovo diskriminavimo dėl jo socialinės padėties (faktinis ieškinio pagrindas) negalima, o kitais pagrindais ieškinys dėl šio pažeidimo nebuvo reiškiamas. Sprendimo priėmimo paprastos balsų daugumos atveju, balsų lygybės, kuomet trečiojo asmens balsas būtų galėjęs nulemti kitokį balsų pasiskirstymą, nebuvo, balsai pasiskirstė trys prieš šešis. Be to, pagal Lygių galimybių įstatymo 2 str. 6 d. socialinė padėtis apibrėžiama kaip asmens turimas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos kurioje nors mokslo įstaigoje, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, ar, priešingai, teisės į valstybės paramą turėjimas. Taigi paskelbus atitinkamą konkursą diskriminavimas dėl socialinės padėties galėtų pasireikšti nebent tuo, kad būsimas darbdavys nelaiko (nepripažįsta) tinkamu asmens įgyto kurioje nors mokymosi įstaigoje išsilavinimo, jo kvalifikacijos, nepripažįsta jo turtinės padėties ar kito su finansine padėtimi susijusio veiksnio kaip prielaidos, leidžiančios jam šiame konkurse dalyvauti ar būti pripažintu laimėtoju. Tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Priešingai, ir konkursą laimėjusios A. S., ir ieškovo A. Z. turima (įgyta) kvalifikacija buvo vertinama vienodai, kaip tinkama ir leidžianti dalyvauti šiame konkurse, kaip atitinkanti reikalavimus būsimam darbui, tą paliudijo ir teismo posėdyje apklausti konkurso komisijos nariai. Tai, kad ankstesnis trečiojo asmens darbas pas atsakovą galimai buvo pripažintas kaip jos privalumas, kitokio vertinimo nesuponuoja. Vien šį faktą apie buvusį jos darbą besąlygiškai priskirti prie diskriminuojančių ieškovą (ar kurį kitą dalyvį, jei tokių būtų) aplinkybių nėra nei teisinga, nei sąžininga, nei protinga, nes tokio pobūdžio samprotavimai, apeliuojant į kitų dalyvių diskriminavimą, apskritai eliminuotų galimybę jau dirbusiems ar dirbantiems kurioje nors darbovietėje asmenims dalyvauti konkurse ar pretenduoti į kurias nors pareigas joje.
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo diskriminavimo socialinės padėties pagrindu, nepagrįstai įvertino trečiojo asmens balsavimą dėl ieškovo atitikimo pareigoms, bei aplinkybę, kad komisijos nariai pažinojo kitą pretendentę kaip darbuotoją ir dėl to buvę neobjektyvūs, būtent kaip teisės normų, draudžiančių diskriminuoti dėl socialinės padėties, pažeidimą. Tokie veiksniai nėra susiję su diskriminaciniu elgesiu Lygių galimybių įstatymo ginamų vertybių kontekste.
Kolegija nesutinka ir su tokiais ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad komisijos neobjektyvumą ir jo diskriminavimą įrodo tinkamai neįvertinta jo aukštesnė, lyginant su trečiuoju asmeniu, kvalifikacija. Atsakovas paskelbė konkursą į dėstytojo – sociologijos ir sociologinių tyrimų lektoriaus pareigas (t.1, b.l. 20-21). Kaip matyti iš Vilniaus kolegijos Akademinės tarybos 2006-03-15 nutarimu patvirtintų Vilniaus kolegijos dėstytojų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų aprašo 17 p., į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkai ir asmenys, turintys ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą aukštąjį išsilavinimą. Šis alternatyvia forma nustatytas būtinasis reikalavimas anaiptol dar nereiškia, kad mokslininkams šiuo lokaliniu aktu buvusi įtvirtinta pirmenybė, priešingai, tokių asmenų padėtis yra lygiavertė. Taigi pats ieškovas teisme teigdamas, kad būdamas garantuotas, jog A. S. turi daktaro laipsnį, net nebūtų mėginęs pretenduoti (t.2, b.l. 156), klaidingai įvertino situaciją ir konkurso sąlygas - Aprašo 18 p., kuriame aptariami pirmenybės atvejai, to nėra numatyta. Konstatuotina, kad faktas, jog vienas pretendentas į dėstytojo – lektoriaus pareigas (ieškovas) turi daktaro laipsnį (t.1, b.l. 25), o kita pretendentė (tretysis asmuo) mokslinio darbo dar nebuvo apsigynusi (t.2, b.l. 73-75), savaime nereiškia, kad ieškovo kvalifikacija jam suteikė pranašumą pretenduojant į lektoriaus pareigas. Teisėjų kolegija pasisako ir dėl ieškovo pastabos apeliaciniame skunde, esą tretysis asmuo A. S. apskritai neatitiko konkurso reikalavimų pagal kvalifikacijų aprašo 34 p., pagrįstumo (t.2, b.l. 174-180). A. S. sociologijos magistro kvalifikacinį laipsnį patvirtina ne Lietuvos mokslo tarybos 1997-12-22 nutarimo 1 priedas (t.2. b.l. 172-173) ar Švietimo ir mokslo ministerijos drauge su Lietuvos mokslo tarybos nutarimu patvirtintas 3 priedas (t.2, b.l. 170-171) bei ieškovo pateiktos jos diplomo vertimo interpretacijos (t.2, b.l. 168-169), o Studijų kokybės vertinimo centro pažyma dėl kvalifikacijos įvertinimo, kurioje pažymima apie A. S. 1998 m. Lundo universitete įgytą Socialinių mokslų magistro kvalifikaciją (t.2, b.l. 83). Taigi prielaidų teigti apie atitinkamų studijų srities ar krypties ne žemesnio nei magistras kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygstančio aukštojo išsilavinimo pagal 34.1 p. neturėjimą (t.1, b.l. 48), nėra. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstai ieškovo akcentuojamas ir kitos pretendentės mokslo straipsnių leidiniuose, įtrauktuose į Lietuvos mokslo tarybos sudarytą mokslo leidinių sąrašą, nebuvimas. Į bylą pateiktas Lietuvos mokslo tarybos nutarimu patvirtintas Tarptautinių duomenų bazių sąrašas (t.2, b.l. 181-182) nagrinėjamu atveju nėra aktualus, nes tokio reikalavimo, pretenduojant į lektoriaus pareigybę, nebuvo net nustatyta. Reikalavimas paskelbti mokslo straipsnių būtent tarptautinėse duomenų bazėse referuojamame leidinyje buvo nustatytas tik pretenduojantiems į profesoriaus (aprašo 29.2. p. - 29.4. p.) ar docento (32.1. p.) pareigybes. Pastebėtina, kad reikalavimai paskelbti mokslo straipsnių tarptautinėse duomenų bazėse ir Lietuvos mokslo leidiniuose nėra tapatūs, tai matyti analizuojant bei lyginant aprašo 32.1. p. bei 32.2. p ir 34.2. p. nuostatas. Darytina išvada, kad abu pretendentai reikalaujamų mokslo straipsnių buvo paskelbė, taigi jų pirmenybės teisė buvo vienoda. Nepagrįstai ieškovas tvirtino ir išimtinai apie savo pirmenybės teisę pagal aprašo 34.4 p., neigdamas trečiojo asmens metodinių priemonių ir vadovėlių publikavimą. Priešingai, tokių duomenų byloje yra – tretysis asmuo su bendraautoriais parengė ir Socialinių mokslų mokytojo rengimo standartą, ir pačios Vilniaus kolegijos užsakymu metodinę (mokomąją) medžiagą anglų kalba (t.2, b.l. 69, 77-79,80-80a). Visa kita palyginamoji medžiaga (lentelė, t.2, b.l. 174-180) yra paremta tik aritmetiniais skaičiavimais bei teiginiais, kad ieškovas skaitė pranešimų, publikavo medžiagos, dėstė (praktinio darbo stažo kriterijus) daugiau ir ilgiau, nei kita pretendentė. Tačiau tokie skaičiavimai nepriimtini domėn, nes vien skaičiais negalima apspręsti vieno ar kito pretendento pranašumo, jo didesnio tinkamumo tam darbui, į kurį pretenduojama.
Asmenų, norinčių dalyvauti konkurse, kvalifikacija būtent ir paaiškėja konkurso metu, kai konkurso organizatoriui (komisijai) pretendentai pateikia dokumentus, patvirtinančius jų kvalifikaciją ir kitus duomenis. Diskrecijos teisė pretendentus įvertinti suteikta būtent konkurso komisijai, kuri, atsižvelgdama ir į turimą kandidatų pirmenybės teisę (šiuo atveju pagal nustatytus vertinimo kriterijus ir turimą informaciją apie pretendentus jų padėtis buvo visiškai vienoda), ir priima galutinį sprendimą dėl labiausiai tinkamo kandidato. Kitoks traktavimas nepagrįstai ribotų komisijos narių apsisprendimo teisę ir galėtų būti suprantamas kaip nepagrįstas kišamasis į atsakovo veiklos (darbo) organizavimo (vidaus administravimo) teisinius santykius. Komisijos nariai, kuriuos teismas apklausė kaip liudytojus, paaiškino savo sprendimą – jų įsitikinimu, kita pretendentė buvo labiau motyvuota tam darbui ir labiau norėjo jį dirbti, o ieškovo atveju jautėsi nuostaba ir nusivylimas dėl būsimo darbo krūvio, dėl to, kad reikės dirbti pilnu etatu, šis nebuvo susipažinęs ir su kolegijos strategija (t.2, b.l. 148-154). Panašios aplinkybės, susijusios su motyvacijos stoka, įvardintos ir katedros bei atestacinės komisijos protokoluose (t.1, b.l. 19,20-21), Aplinkybę, kad šis konkurso vertinimo komisijai susidaręs įspūdis dėl ieškovo motyvacijos ir pasirengimo dirbti kolegijoje stokos nėra atsitiktinis, kolegijos nuomone, patvirtina ir toks faktas, kad tuo pačiu metu ieškovas pretendavo į dar tris konkursines docento ir lektoriaus pareigas (duomenys neskelbtini), kuriuose mokslo metai taip pat turėjo prasidėti nuo 2009-09-01 (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Kauno apygardos teismo c.b. Nr. 2-610-527/2011 sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės). Šis teismas nustatė, kad ieškovas niekaip būtų negalėjęs laimėti konkurso ir dirbti visose trejose pareigose pilnu etatu vienu metu.
Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kolegija prieina prie išvados, kad konkursą organizuojant at jį vykdant diskriminacinio pobūdžio dėl seksualinės orientacijos ar dėl socialinės padėties atsakovo veiksmų ar jo priekabiavimo nebuvo nustatyta, todėl teisinio pagrindo ieškovo apeliacinio skundo patenkinimui nėra. Kaip nelygiavertė sąlyga pateikiamas argumentas, jog pretendento siekis dirbti kolegijoje ar jo motyvacija dirbti su kolegija išvien, suvokti kolegijos tikslus ir pan. nebuvo įrašyti kaip kvalifikaciniai reikalavimai apraše, nepagrįstas ir net nelogiškas. Tokių su asmens apsisprendimu dėl konkretaus darbo susijusių faktorių neįmanoma sureglamentuoti, nes neabejotinai kiekvienas pretenduojantis į konkretų darbą asmuo juos įvardintų, o tokios deklaracijos jokiomis objektyviomis priemonėmis, išskyrus pokalbio metu susiformuojančią komisijos nario subjektyvią išvadą, nėra įmanoma patikrinti.
Dėl abiejų šalių skundų argumentų, susijusių su Lygių galimybių kontrolieriaus išvada, pasakytina, kad CPK nuostatos nedraudžia rašytinės išvados pateikimo iki teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėjama iš esmės, pradžios. Vėliau, išklausius žodinius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei ištyrus kitus bylos įrodymus, išvada, jei tokia yra, išklausoma teismo posėdyje (CPK 251 str. 3 d., 252 str.). Išvadą duodančios institucijos atstovų dalyvavimas baigiamosiose kalbose nėra numatytas (CPK 252 str. 2 d.), tačiau šis pirmosios instancijos teismo padarytas neesminis proceso pažeidimas pats savaime nesąlygoją teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo (CPK 328 str.). Kita vertus, tokia institucijos išvada privalomos įrodomosios reikšmės teismui neturi ir yra vertinama kartu su kitais bylos įrodymais bei atsižvelgiant į teismo nustatytas konkrečias bylos faktines aplinkybes. Net ir oficialiuose rašytiniuose dokumentuose esantys duomenys gali būti paneigiami kitais įrodymais (jų visuma). Todėl vien šia išvada remtis ir ja grįsti ieškovo subjektinių teisių pažeidimą, vertinant tai lygių galimybių aspektu kaip diskriminavimą dėl lytinės orientacijos ir dėl socialinės padėties, taip pat nėra pagrindo, nes toks diskriminavimo faktas byloje nenustatytas (CPK 185 str.).
Kolegijai nekonstatavus ieškovo subjektinių teisių pažeidimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas nekyla. Todėl abiejų apeliacinių skundų argumentai bei juos pagrindžiantys motyvai, susiję su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, tampa teisiškai neaktualūs, jų kolegija jų neanalizuoja ir dėl to išsamiau nepasisako. Tačiau pastebėtina, kad minėtoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje (apeliacinės instancijos teisme šalys joje sudarė taikos sutartį) jau buvo nagrinėtos tapačios aplinkybės dėl neturtinės žalos, o taip pat turtinės žalos dėl ieškovo patirtų išlaidų, apmokant psichologinę pagalbą ir jos apmokėjimą grindžiant tais pačiais dokumentais, kompensavimo. Tapatumas yra tame, kad konkursų į abi mokslo institucijas, įvykusių panašiu laikotarpiu, ieškovas nelaimėjo, o tik su tuo jis siejo savo išgyvenimus bei būtinybę kreiptis medicininės pagalbos. Kadangi šalys minėtoje byloje jau susitarė taikiai dėl tokių ieškovo išlaidų kompensavimo dydžio ir tvarkos, vien šiuo aspektu galima būti tvirtinti ir apie tokio pobūdžio reikalavimų, pareikštų ir šioje byloje, tapatumą.
Priimant ginčo dalyje naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 3 d.). Priimant sprendimą atsakovo naudai, turėtos bylinėjimosi išlaidos jam kompensuotinos. Tačiau pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad su atstovavimu susijusios išlaidos nėra pernelyg didelės, nėra pagrįsta fakto aspektu. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitė atsakovo atstovas. Už procesinių dokumentų parengimą (juos rengė advokatė D. K.) turėtų išlaidų dydžio patvirtinančių įrodymų atsakovas į bylą iki jos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl tokios išlaidos jam negali būti priteisiamos (CPK 98 str.). Nuo sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo sudarymo pradžios – 2010-04-26 (t.2, b.l. 52) skaičiuotinos išlaidos už advokato D. K. suteiktas paslaugas. Nuo šio momento advokatas dalyvavo iš viso 9 valandas teismo posėdžiuose (t.2, b.l. 146-158, 187, 213-214), taip pat paruošė baigiamąją kalbą (t.2, b.l. 204-209). Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atstovavimą šiam atstovui sumokėjo 4840 Lt (t. 2, b.l. 114-115). Vertinant šių išlaidų kompensuojamosios dalies klausimą, kolegija atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijas) bei jose nustatytus dydžius ir kriterijus. Taigi šiuo konkrečiu atveju maksimali priteistina iš ieškovo už teisines paslaugas suma yra 1176 Lt (0,15 MMA už atstovavimo teismo posėdyje 9 valandas ir 0,12 MMA už kito dokumento, susijusio su atstovavimu bylos procese, parengimą) pagal Rekomendacijų 7 p., 8.16 p., 8.18 p., 9 p.).
Taip pat iš ieškovo priteistinos atsakovo naudai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos - 1135 Lt žyminio mokesčio (t.3, b.l. 17) ir 2920 Lt už atstovavimo 1 valandą apeliacinės instancijos teismo posėdyje bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymą (1600 Lt + 1200 Lt + 120 Lt) pagal minėtų Rekomendacijų 8.10 p., 8.11 p., 8.18 p.
Iš ieškovo taip pat priteistinos visos procesinių dokumentų siuntimo pirmosios (81,66 Lt) ir apeliacinės instancijos teisme (14,70 Lt, t.3, b.l. 38) išlaidos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą iš dalies panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. Z. 1176 (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt šešis) litus atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų biudžetinės įstaigos Vilniaus kolegija naudai.
Priteisti iš A. Z. 2920 (du tūkstančius devynis šimtus dvidešimt) litų atstovavimo ir 1135 (vieną tūkstantį šimtą trisdešimt penkis) litus žyminio mokesčio išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, biudžetinės įstaigos Vilniaus kolegija naudai.
Priteisti iš A. Z. 81 (aštuoniasdešimt vieną) litą 66 centus pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 14 (keturiolika) litų 70 centų pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 96 (devyniasdešimt šešis) litus 36 centus, valstybės naudai.