- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2-323-407/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NM AUTO BALTIC“ bankroto administratoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas patikslinti administravimo išlaidų sąmatą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NM AUTO BALTIC“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi UAB „NM AUTO BALTIC“ iškelta bankroto byla. BUAB „NM AUTO BALTIC“ 2015 m. gegužės 15 d. įvykusiame pirmajame kreditorių susirinkime buvo nutarta nustatyti 3 500 Eur bendrą sąmatą (atlyginimas administratoriui ir administravimo išlaidoms) nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. 2017 m. rugsėjo 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas patvirtinti papildomą 2 000 Eur (su visais mokesčiais) administravimo išlaidų sąmatą iki įmonės išregistravimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas – BUAB „NM AUTO BALTIC“ bankroto administratorius R. B. – kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 5 751,17 Eur dydžio bankroto administratoriaus atlyginimą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Prašymas grindžiamas tuo, kad įmonės kreditoriai bankroto procese nėra nustatę konkrečios administratoriaus atlyginimo sumos nei jo apskaičiavimo konkrečių kriterijų, leidžiančių tiksliai identifikuoti administratoriaus atlyginimo ribas, vengia šią sumą nustatyti, todėl šį klausimą turėtų išspręsti teismas. Pareiškėjas nurodė, kad panaudojo 3 600 Eur sumą, tačiau, jo nuomone, ši suma yra per maža, nes jis, turėdamas aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (teisės magistro laipsnį), papildomai bankrutavusiai įmonei teikė teisines paslaugas, be to, pardavinėjo turtą, todėl jam atlyginimas turėtų būti padidintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad tarp bankroto administratoriaus ir kreditorių kilęs ginčas, susijęs su atlyginimo bankroto administratoriui dydžiu. Nurodė, kad sprendžiant ginčą turi būti vadovaujamasi iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusia IBĮ 36 straipsnio redakcija, kadangi sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo 2015 m. gegužės 15 d. įvykusiame pirmajame kreditorių susirinkime.
5. Teismas nustatė, kad įmonės kreditoriai patvirtino bendrą 6 210 Eur administravimo išlaidų sąmatą, tačiau nebuvo patvirtinta konkreti suma administratoriaus atlyginimui. Bankroto administratorius panaudojo 3 600 Eur sumą. Vertindamas, ar yra pagrindas padidinti bankroto administratoriui atlyginimo dydį, teismas nustatė, kad bankroto administratorius rengė procesinius dokumentus dvejose civilinėse bylose, kurios baigėsi šalims susitarus taikiai, taip pat organizavo turto pardavimą ir gavo pajamas. Teismas pažymėjo, jog pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusios ĮBĮ redakcijos 36 straipsnį pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Šią pareigą kreditorių susirinkimas atliko. Kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto administratorius neskundė. Be to, pateikus prašomų patvirtinti papildomų išlaidų dydžius pagrindžiančius įrodymus, kreditoriai administravimo išlaidų sąmatą nuolat tikslino. Iš paskutinio kreditorių susirinkimo protokolo teismas nustatė, kad kreditoriai sprendė, jog bankroto administratorius nepagrindė papildomų išlaidų dydžio, tačiau priėmė nutarimą pakartotinai svarstyti šį klausimą po turto pardavimo. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su daugumos bankrutavusios įmonės kreditorių pozicija.
6. Teismas pažymėjo, jog bankroto administratoriaus nurodomos teisinės išlaidos, kurios buvo iš esmės paties bankroto administratoriaus veiklos rezultatas – buvo patirtos netrukus po administravimo išlaidų sąmatos pirmajame kreditorių susirinkime patvirtinimo. Sąmata buvo patvirtinta visam laikotarpiui, įskaitant ir administratoriaus atlyginimą, tuo tarpu bankroto administratorius kreditorių susirinkimo neskundė, o tai reiškia, kad jis sutiko su patvirtinta suma ir laikė ją pakankama. Be to, bankroto administratorius pagal įstatymą turi pareigą atstovauti arba įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, taip pat vykdo turto administravimą, pardavimą, imasi priemonių skoloms išieškoti, tačiau ši jo veikla negali būti prilyginama nei advokato, nei antstolio veiklai. Tesimas nustatė, kad be dviejų civilinių bylų ir turto pardavimo jokie ypatingi veiksmai bankroto procese nebuvo atlikti. Bankroto administratoriui nepateikus įrodymų, kokia didesne apimtimi jis atliko papildomų darbų nei apima jam skirta 3 600 Eur suma, teismas sprendė, kad bankroto administratorius neįrodė papildomų išlaidų, kartu neįrodė, kad tokios išlaidos jam turi būti atlyginamos. Kadangi įstatymas nenumatė reikalavimo išskirti konkrečią sumą, skiriamą administratoriaus atlyginimui, be to, nesant draudimo kreditorių susirinkimui spręsti dėl papildomų išlaidų bankroto administratoriaus atlyginimui skyrimo, teismas nurodė neturintis pagrindo sutikti su bankroto administratoriaus pozicija, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Teismas pažymėjo, jog bankrutavusios įmonės kreditoriai yra nutarę dar kartą svarstyti klausimą dėl papildomų išlaidų administratoriaus atlyginimui skyrimo po bankrutavusios įmonės turto pardavimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėjas bankroto administratorius R. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir tenkinti prašymą patvirtinti 5 751,17 Eur dydžio administratoriaus atlyginimą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
9.1. Teismas klaidingai konstatavo, kad įstatymas nenumatė reikalavimo išskirti konkrečios sumos, skirtos bankroto administratoriaus atlyginimui. Įmonės kreditorių susirinkimai turėjo tiksliai identifikuoti administratoriaus atlyginimo dydį. Net ir tuo atveju, jei pavedimo sutarties šalys nusprendžia neįrašyti konkrečios administratoriaus atlyginimo sumos į pavedimo sutartį, tokioje sutartyje turi būti įtvirtinta aiški administratoriaus atlyginimo dydžio paskaičiavimo tvarka, iš kurios būtų galima nustatyti konkrečias administratoriui mokamo atlyginimo ribas. Administratorius neginčijo pirmajame kreditorių susirinkime patvirtintos 3 500 Eur administravimo išlaidų sumos, nes tuo metu administratoriui nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir jis žinojo tik tai, kad įmonės turtą sudaro du žemės sklypai. Administratorius panaudojo 3 600 Eur sumą, tačiau ši suma yra per maža ir pažeidžia administratoriaus interesus.
9.2. Teismas ginčijamoje nutartyje konstatavo, kad bankroto administratoriaus veikla negali būti prilyginama nei advokato, nei antstolio veiklai. Tesimas nemotyvavo, kodėl netaikė įstatymo analogijos. Vyriausybės patvirtinti bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai bei jų apskaičiavimo kriterijai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl turėtų būti taikytini ir šiuo atveju, nepaisant to, kad įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 1 d. Todėl administratoriui priklauso 1 479,90 Eur atlyginimas už bankroto proceso metu gautas pajamas. Taip pat bankroto administratorius teisminiuose procesuose nesinaudojo papildoma specialistų pagalba, todėl priemoka už bylas sudarytų 4 271,27 Eur. Todėl iš viso turėtų būti patvirtintas 5 751,17 Eur atlyginimas (1 479,90 Eur + 4 271,27 Eur).
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo jį atmesti. Nurodo, kad tik pasikeitus teisiniam reglamentavimui pareiškėjas ėmė iš kreditorių reikalauti patvirtinti didesnį atlyginimą, nes neva anksčiau kreditorių patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata staiga tapo per maža. Bankroto administratoriui nustatytas ir jis gavo pakankamą atlyginimą už savo darbą, su kuriuo iki teisės aktų pakeitimų sutiko, neginčijo ir neskundė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje kilęs ginčas dėl atlyginimo bankroto administratoriui dydžio.
10. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
11. Atsakovės BUAB „NM AUTO BALTIC“ bankroto byloje administravimo išlaidų sąmata pirmą kartą patvirtinta 2015 m. gegužės 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime – kreditoriai priėmė nutarimą patvirtinti bendrą 3 500 Eur dydžio sąmatą, kurią sudaro atlyginimas administratoriui ir kitos administravimo išlaidos, nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro (vėlesniuose kreditorių susirinkimuose buvo svarstomi šios sąmatos keitimo klausimai). Vadinasi, ginčo santykiui taikytina iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusi ĮBĮ 36 straipsnio redakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).
12. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusioje 36 straipsnio redakcijoje buvo tik abstraktūs kriterijai dėl bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo, o naujos redakcijos 36 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai.
13. Šiuo atveju kadangi administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar galiojant ankstesnei ĮBĮ 36 straipsnio redakcijai (2015 m. gegužės 15 d.), todėl bankroto administratorius nepagrįstai teigia, kad jo atlyginimas turi būti apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles.
14. 2015 m. gegužės 15 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime įmonės kreditoriai nutarė patvirtinti 3 500 Eur administravimo išlaidų sąmatą visam įmonės bankroto procesui. Pareiškėjui kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata buvo žinoma, šio kreditorių susirinkimo nutarimo pareiškėjas neskundė, jo pagrindu sudarė pavedimo sutartį. Tai rodo, kad pareiškėją kreditorių susirinkimo nustatytas administravimo išlaidų dydis tenkino.
15. Tuo atveju, jei bankroto proceso metu atsirado naujų aplinkybių, lemiančių bankroto proceso pokyčius ir sudarančių prielaidas keisti (padidinti) anksčiau kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatos dydį, bankroto administratorius turi teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl sąmatos padidinimo. Jei kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto administratoriaus netenkina, jis turi teisę jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka; jei kreditoriai šio klausimo nesprendžia – kreiptis į teismą su prašymu išspręsti šį klausimą; nutraukti pavedimo sutartį ir pan.
16. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju bankroto administratorius ne kartą kreipėsi į kreditorių susirinkimą prašydamas patvirtinti papildomą administravimo išlaidų sąmatą, atskirai išskiriant atlyginimą bankroto administratoriui, tačiau kreditoriai tokio nutarimo nepriėmė, todėl bankroto administratorius kreipėsi į teismą su prašymu padidinti jo atlyginimą.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartį tokį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad bankroto administratorius žinojo apie visam bankroto procesui patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir ji jį tenkino, bankroto administratoriaus nurodomos teisinės išlaidos buvo patirtos netrukus po administravimo išlaidų sąmatos pirmajame kreditorių susirinkime patvirtinimo, be dviejų civilinių bylų ir turto pardavimo jokie ypatingi veiksmai bankroto procese nebuvo atlikti, ginčo dėl administratoriaus atlyginimui panaudotos 3 600 Eur sumos byloje nėra, papildomų išlaidų dydžio bankroto administratorius nepagrindė, bankroto administratoriaus veikla negali būti prilyginama advokato ar antstolio veiklai. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad kreditoriai nutarė šį klausimą pakartotinai svarstyti po įmonės turto pardavimo procedūrų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Atskirojo skundo argumentai jų nepaneigia.
18. Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė įstatymo analogijos ir tokio sprendimo nemotyvavo, yra neteisingas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad bankroto administratorius pagal įstatymą turi pareigą atstovauti arba įgalioti kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme (ĮBĮ 11 str. 5 d. 9 p.), taip pat vykdo turto administravimą, pardavimą, imasi priemonių skoloms išieškoti (ĮBĮ 11 str. 5 d. 23 p.), tačiau ši jo veikla negali būti prilyginama nei advokato, nei antstolio veiklai. Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas bankrutuojančios įmonės atstovas, pats vedė civilines bylas bankrutuojančios įmonės vardu, nėra pagrindas padidinti jo atlyginimą pagal analogiją taikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus dydžius. Dėl tos pačios priežasties už bankroto administratoriaus atliktus skolų išieškojimo ir bankrutuojančios įmonės turto realizavimo veiksmus bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymui pagal analogiją netaikytina pareiškėjo nurodoma Sprendimų vykdymo instrukcija.
19. Bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo klausimas visų pirma yra kreditorių susirinkimo prerogatyva. Teismas gali nustatyti (keisti) bankroto administratoriaus atlyginimo dydį tik tuo atveju, jei kreditorių nustatytas atlyginimo dydis yra aiškiai neteisingas arba kreditoriai vengia jį nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad nustatytas aiškiai neteisingai (pernelyg mažas) administratoriaus atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.