Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Dmitrijui Charitonovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-352-269/2018 (toliau-byla), kurioje K. T. (K. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat., vidurinio išsilavinimo, dirbantis pas ūkininką A. T., pagalbiniu darbuotoju, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-02-10 nuosprendžiu (toliau-2017-02-10 nuosprendis) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį-1 metų 4 mėnesiųlaisvės apribojimo bausme; 2017-10-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2017-02-10 nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista 90 parų areštu ir 2018-03-30 atliko pakeistą bausmę;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-03-03 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį-6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri subendrinta su 2017 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutine bausme paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį-60 parų areštu, nuo 2018-08-06 atlieka bausmę, areštinėje; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. T. (toliau-kaltinamasis) grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

jis, 2017-06-21 apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, priėjęs prie namo, kuriame gyveno buvusi sugyventinė A. S., ėmė laužtis į namus, daužė duris, išlaužė lango rėmą, A. S. sūnui nepilnamečiui A. Ž., atidarius duris, pribėgęs prie jo su rankoje turėtu peiliu, pridėjo jį prie pastarojo gerklės ir jo motinai A. S. matant perrėžė peilio geležtės neaštria puse per nepilnamečio A. Ž. kaklą, tokiais konkliudentiniais veiksmais grasino nužudyti žmogų ir buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiesiems A. S. ir nepilnamečiui A. Ž. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (t. 1, b.l. 106, 109-110, 166-169, 186).

Kaltinamasis K. T. (toliau-kaltinamasis) tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino. Parodė, kad 2017-06-20 jis su kaltinime nurodytu laiku atėjo pas nukentėjusiąją. Taip vėlai atėjo, nes norėjo dar išgerti, buvo neblaivus. Kai jis atėjo, namuose degė šviesa. Jis priėjo prie durų ir norėjo užeiti, bet duris buvo uždarytos. Tada priėjęs prie lango pasibeldė į langą ir prašė atidaryti duris, tačiau durų niekas neatidarė, nors pro langą matė, kad kambaryje sėdi jo sugyventine A. Jis dar norėjo paprašyti pinigų už pirktą motorolerį sugyventinės sūnui. Tačiau pinigų jam niekas neatidavė. Kai tik jis grįžo į savo namus, pas jį atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Nori pasakyti, kad jis niekam negrasino nei žodžiais, nei peiliu. Jam niekas A. namuose net durų neatidarė, jis su niekuo nebendravo. Kodėl buvo sulaikytas, negali paaiškinti. Jis lango rėmo nelaužė ir nieko nesugadino. Nori pasakyti, kad jis turi kur gyventi atskirai nuo A., nes turi nuosavą namą (t. 1, b. l. 107, 111-112, 194-196).

Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos buvęs vyras. 2017-06-20 K. T. porą kartų buvo atėjęs į jos namus, kur ji gyvena su vaikais: sūnumi A. ir dukra R. Tada tarp jų buvo žodiniai konfliktai, bet K. T. jų metu negrasino ir fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Vėliau jis vėlai vakare apie 01.00 val. vėl atėjo. Jau buvo 2017-06-21, ji su savo sūnumi ir dukra buvo virtuvėje. K. T. pradėjo belstis į duris ir langą, pradėjo rėkti, kad atiduotų jo daiktus. Sūnus A. nuėjo atidaryti durų. Kai tik sūnus atidarė duris iš lauko pusės K. įkišo dvi rankas. Vienoje rankoje laikė virtuvinį peilį, o kitoje rankoje laikė rankinį metalinį suktuvą su rankena. Kai tik buvo atidarytos durys, tai sūnui K. T. pamojavo su peiliu arti A.kaklo, o su grąžtu nieko nedarė. A.spėjo atsitraukti ir išėjo į lauką. Kai jie iškvietė policiją, K. T. tuomet irgi išėjo į lauką. Jos sūnus A.tuo metu nebuvo sužalotas, ar jis buvo išsigandęs negali pasakyti. Ji pati tuo momentu, kai pamatė peilį labai išsigando ir netgi surėkė. Ji iškvietė policiją. Jos dukra R., to įvykio nematė, kadangi tuo metu buvo virtuvėje. Ryte prie namų rado peilį kieme. Visos problemos pas K. T. tik dėl girtumo. K. T. jos ir sūnaus atsiprašė (t. 1, b.l. 26, 29-30, 188-193, t. 2, b.l. 29-30).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminį tyrimo teisėją nepilnametis nukentėjusysis A. Ž., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2017-06-21 K. T. buvo atėjęs naktį prisigėręs, pas jį buvo peilis ir dar kažkas ar rankinis grąžtas. Jis, mama ir sesė buvo namuose. Jie miegojo tuo metu. Nežino, ką jis norėjo daryti. Jam K. T. peiliu kita puse per gerklę perėjo, bet nieko neatsitiko. Nežino, ar galėjo mama matyti tai, kas vyko tarp jo ir kaltinamojo. Jis pasitraukė į šoną ir nuėjo namo, K. T. pradėjo langą, duris daužyti. Atvažiavo policija, jį pasiėmė. K. T. su peilio neaštria puse perėjo jam, peilio nematė. Suprato, kad tai peilis, nes šaltas. Neprapjovė, žymių neliko. Tik vienoj vietoj neaštri peilio dalis buvo pridėta, prie gerklės gumuliuko, kuris išlindęs. Peilis buvo nedidelis, kaip tušinukas maždaug. Grąžtas su medine rankenėle, į apačią skylėms daryti. Kai atidarė duris, tą daiktą apšvietė. Nežino, kam K. T. atsinešė tuos daiktus. Mama pradėjo policiją kviesti, mano kvietė dėl to, kad su peiliu jam per gerklę perėjo, kitą kartą gali blogiau būti. Mama išsigandusi buvo, sesė irgi bijojo, ji nervinosi, kad kaltinamasi atėjo. K. T. nelabai geros nuotaikos buvo, piktas, truputį agresyvus buvo. Nežino, ar kaltinamasis norėjo jam aštriąja peilio puse pereiti. Su K. T. gerai sutarė, nebuvo konfliktų (t. 1, b.l. 71-72).

Parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusysis A. Ž. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir parodė, kokiomis aplinkybėmis K. T. grasino jam su peiliu ir laikė jį prie gerklės (t. 1, b.l.73-76).

Liudytoja nepilnametė R. S., kurios parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad ji gimusi 2001-08-05, jai 16 metų. Mamos sugyventinis K. T. ne kartą buvo grasinęs, jis ir mamos mašiną buvo sudaužęs. Jis prisigėręs ateidavo, būdavo, kad ir naktimis ateidavo, prisigerdavo ir tada ateidavo, imdavo nesąmones kalbėti. Sakydavo, kad mamą myli, o paskui grasindavo, sakydavo, kad padegs namus, nužudys. 2017-06-21 apie 22-23 valanda, ji grįžo iš krikšto mamos, tuo metu name dar buvo mama ir brolis. Ji matė šešėlį, brolis atidarė duris. Ji pamatė K. T., kažką rankoj laikė. Ar tai brolis ėjo link jo, ar kaip, taip išėjo, kad broliui prie gerklės K. laikė peilį, norėjo pereiti su peiliu, užsimojo su peiliu prie pat gerklės. Ji išsigando, o brolis uždarė duris. Ji rėkė, ar gyvas. Brolis sakė, kad viskas gerai, gyvas. Po to brolis įėjo į namus ir jie užsidarė. K. T. dar vaikščiojo, daužėsi aplink. Neįsivaizduoja, ką jis norėjo padaryti, gal išgąsdinti norėjo, tikrai neįsivaizduoja, bet normalūs žmonės taip nesielgia. Brolis pasakė, kad nieko neatsitiko, liepė mamai kviesti policiją. Šiaip buvo baisu po to, baimė buvo. Ji galvojo, kad vėl kaltinamasis neateitų, lango neišdaužtų, buvo baisu ir jai. Mama pareiškimą parašė ir viskas. Mano, kad tuo momentu K. T. pagal tai, koks buvo, galėjo rimtai sužaloti brolį tuo peiliu (t.1, b.l. 95-97).

Iš Vilniaus apskrities VPK KP NVRS tyrėjo K. J. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2017-06-21 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2017-06-21 apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini)., K. T., gim. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus peiliu grasino sugyventinės A. S. gim. (duomenys neskelbtini) sūnui A. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 2).

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų konstatuota, kad 2017-06-21 00.52 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini)., neblaivus buvęs sugyventinis puola su peiliu. Smurtas pasitvirtino. Iki pareigūnų atvykimo vyras išdaužė namo langą ir puolė vaiką su peiliu. Vyras neblaivus, sulaikytas (1 t., b. l. 11).

Iš 2017-06-21 A. S. pareiškimo suprantama, kad 2017-06-21 apie 01 val. neblaivus K. T., gim. 1978 m., atėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini)., į juos pradėjo laužtis, daužė duris, laužė lango rėmą. Atidarius duris jos sūnui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., grasino rankose turėtu peiliu (1 t., b. l. 16).

2017-12-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas yra gyvenamojo namo koridorius. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto, apkaltas medinėmis lentomis, bei plastikinėmis lentelėmis. Koridoriuje nėra nei durų, nei grindų, jame pridėta daug įvairių daiktų (1 t., b.l. 21-24).

2017-06-21 02.42 val. K. T. buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas (1 t., b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 17-19, 32-40, 41-58, 100, t. 2, b.l. 12-16).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Sprendžiant kaltės klausimą teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kaip jo nekaltumą galinčius patvirtinti įrodymus, nes kaltinamojo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina visuma kitų, anksčiau nurodytų įrodymų. Kaltinamojo parodymai vertinami kaip jo gynybos būdas, siekiant išvengti atsakomybės, o ne kaip objektyvią tiesą atspindintys parodymai. Pabrėžtina, kad kaltinamojo kaltė yra grindžiama ne kuriais nors atskirai paimtais įrodymais, o visų byloje ištirtų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiu, prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų nebuvimu ir skirtingų įrodymų sutapimu patvirtinant tas pačias bylai reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis apklaustas teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodė, jog 2017-06-21 jis nepilnamečiui A. Ž. peiliui negrasino, tačiau šią kaltinamojo versiją paneigia nukentėjusiųjų parodymai apie nusikaltimo aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu abu nukentėjusieji davė nuoseklius ir logiškus parodymus apie įvykio aplinkybes, detaliai nurodydami kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, t. y., jog pastarasis atėjęs apie 1 valandą nakties daužė į langą, netgi išstūmė lango rėmą, beldėsi į duris, reikalavo atiduoti daiktus, o sūnui atidaręs duris mostelėjo arti sūnaus A. Ž. kaklo. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausoje patvirtino ir nepilnametė liudytoja R. S., kuri nurodė, kad 2017-06-21 naktį girtas K. T. beldėsi į langus ir duris, rėkavo. Matė, kad jis kažką rankoj laikė, o broliui atidaręs duris K. T. prie gerklės laikė peilį. Jie visi išsigando. Nors kaltinamasis neigia šiuos nukentėjusiųjų ir nepilnametės liudytojos R. S. parodymus, aiškindamas, jog jį apkalba, tačiau nėra jokio teisinio pagrindo netikėti šios liudytojos ir nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo proceso metu ir atitinka šio įvykio nustatytas aplinkybes. Teismas nesivadovauja teisme duotais nepilnamečio liudytojo D. D. parodymais, nes jis nematė ar kaltinamasis turėjo peilį ir negirdėjo iš kaltinamojo jokių grasinimų bei jo parodymai ne tik prieštarauja nukentėjusiųjų ir nepilnametės liudytojos R. S. parodymams bet BIRT ataskaitos žiūryklės duomenims kur pažymėta, kad A. S. policijai telefonu pranešė apie peilio puolimą prieš vaiką.

Įvertinus visus nurodytus kaltinamojo kaltę pagrindžiančius įrodymus ir atsižvelgiant į nurodytus įrodymų vertinimo argumentus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė grasinant nužudyti žmogų ir buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajam nepilnamečiui A. Ž. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, yra visiškai įrodyta, nepaisant, to, kad kaltinamasis savo kaltę neigia. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies).

Kaltinamasis 2017-06-21 padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, anksčiau teistas 3 kartus, vieną kartą už grasinimą nužudyti savo sugyventinę A. S. ir nežymaus jos sveikatos tyčinį sutrikdymą, nusikalto turint nepanaikintą ir neišnykusi teistumą, todėl yra nusikaltimo recidyvas, po 2017-02-10 nuosprendžio ir 2017-03-03 teismo baudžiamojo įsakymo nuteisimo skiriant laisvės apribojimo bausmes, neatlikus pagal 2017-03-03 teismo baudžiamąjį įsakymą 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės bei prieš priimant jo atžvilgiu pirmesnį 2018-06-11 nuosprendį pagal kurį atlieka arešto bausmę nuo 2018-08-06, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir yra dvi sunkinančios aplinkybės, todėl vertinęs tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės įvykdymą, bus pasiekti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmą kartą paskyrus šio kodekso ir straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę-draudimą prisiartinti prie nukentėjusiųjų A. S. ir nepilnamečio A. Ž. (BK 72 ¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimi, 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausme visiškai sudedant bendrintina su neatliktomis pagal 2017-03-03 teismo baudžiamąjį įsakymą 2 mėnesių laisvės apribojimo ir 2018-06-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu arešto bausmėmis ir kaltinamajam skirtina galutinė arešto bausmė, atliekant areštinėje (t. 1, b.l. 120-155, t. 2, b.l. 10-11, 36-44).

Kaltinamajam į galutinės bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2017-06-21 iki 2017-06-22 ir pagal 2018-06-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį išbūtas arešto laikas nuo 2018-08-06 (t. 1, b.l. 98, 113).

Nuosprendį priėmus kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi su nukentėjusiais ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinos, nes kaltinamasis pagal 2018-06-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilnius rajono rūmų nuosprendį realiai atlieka trumpalaikį laisvės atėmimą (areštą), (t. 1, b.l. 117-119).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai nagrinėti-peilis ir metalinis suktuvas su įpakavimu Nr. 0014301 saugomi Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, sunaikintini (t. 1, b.l. 39-40), (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2017-09-21 serija BBB Nr. 002518).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai nagrinėti-2 kompaktinės laikmenos su nepilnamečių nukentėjusiojo A. Ž. ir liudytojos R. S. apklausų garso ir vaizdo įrašais saugomos byloje saugotinos jojė iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 1, 71-72, 95-97 ir prie 1 tomo bylos viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. T. (K. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 70 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimi, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto a) papunkčiu paskirta bausme visiškai sudedant subendrinti su neatliktomis pagal 2017-03-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą 2 mėnesių laisvės apribojimo ir 2018-06-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilnius rajono rūmų nuosprendį arešto bausmėmis ir K. T. (K. T.) skirti galutinę 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę, atliekant areštinėje.

Galutinės 90 parų arešto bausmės pradžią K. T. (K. T.) laikyti nuo nuosprendžio priėmimo, t.y. nuo 2018-09-18.

K. T. (K. T.) į galutinės bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2017-06-21 iki 2017-06-22 ir pagal 2018-06-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį išbūtą arešto laiką nuo 2018-08-06 iki 2018-09-18.

Vadovaudamasis BK 72 ¹ straipsniu K. T. (K. T.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- draudimą prisiartinti prie nukentėjusiųjų A. S. ir nepilnamečio A. Ž. įpareigojant gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais, nelankytis nurodytose vietose, kuriose jie būna ir šią priemonę jį įpareigoti įvykdyti per dvejus metus nuo nuosprendžio gavimo šią priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendį priėmus K. T. (K. T.) paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyriumi su nukentėjusiais ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turintis reikšmės bylai nagrinėti-peilį ir metalinį suktuvą su įpakavimu Nr. 0014301 saugomus Vilniaus apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, sunaikinti (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2017-09-21 serija BBB Nr. 002518).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turintis reikšmės bylai nagrinėti-2 kompaktines laikmenas su nepilnamečių nukentėjusiojo A. Ž. ir liudytojos R. S. apklausų garso ir vaizdo įrašais saugomus byloje saugoti joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o areštu nuteistu nuteistojo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinę skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.