Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-309/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-24
Bylos Nr.
1A-116-309/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31146-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
E. G.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-309/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31146-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.2.4.; 2.1.14; 2.4.2.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Linai Matutienei,nuteistajam E. G., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (R. U. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti R. Š. automobilį) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas pagrobti L. D. automobilį) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (D. M. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. birželio 20 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d.

Priteista iš E. G. 69,48 Eur (šešiasdešimt devyni eurai 48 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 3 d., nuo 0.58 val. iki 2.15 val., (duomenys neskelbtini) iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo nesaugomos automobilių aikštelės, pritaikydamas durelių raktą ir sugadindamas užvedimo spynelę, pagrobė svetimą turtą – R. U. priklausantį 150 eurų vertės automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, E. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 13 d., nuo 0.00 val. iki 5.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, su anksčiau pagrobtais rakteliais pasikėsino pagrobti prie trečios laiptinės stovėjusį R. Š. priklausantį 1 600 eurų vertės automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė variklio užvedimo blokatorius; po to, būdamas įsibrovęs į minėtą automobilį, iš jo pagrobė R. Š. priklausančią 50 eurų vertės automagnetolą „Panasonic“.

Be to, E. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio mėnesį, laikotarpiu tarp 9 d. 18 val. ir 14 d. 20 val., (duomenys neskelbtini) kieme, pritaikęs durelių raktą ir išlaužęs vairo užraktą bei sugadinęs užvedimo spynelę pasikėsino pagrobti svetimą turtą – L. D. priklausantį 1 000 eurų vertės automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė variklio užvedimo blokatorius; po to, būdamas įsibrovęs į minėtą automobilį, iš jo pagrobė L. D. priklausančią 50 eurų vertės automagnetolą „Pionier“.

Be to, E. G. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio mėnesį, laikotarpiu tarp 10 d. 10 val. ir 15 d. 5 val., (duomenys neskelbtini), iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo nesaugomos automobilių aikštelės, pritaikęs durelių raktą ir sugadindamas užvedimo spynelę, pagrobė svetimą turtą – D. M. priklausantį 700 eurų vertės automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. G. prašo atsižvelgti į tai, kad jis savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas pripažino, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, yra labai jauno amžiaus ir, kiek įmanoma, sušvelninti jam paskirtą bausmę. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio, pats savo teisių apginti nesugeba ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. G. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, taip pat skirdamas subendrintą bausmę, minėtų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Iš bylos matyti, kad nuteistasis E. G. padarė keturis nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), du nusikaltimai yra baigti, o du nutrūko pasikėsinimo stadijoje, yra gana jauno amžiaus, nusikalto būdamas anksčiau teistas penkis kartus, iš jų keturis kartus – už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto neišnykus teistumui, praėjus vos trims savaitėms po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (2 t., 149–156 b. l.), yra baustas administracine tvarka (2 t., 164 b. l.) ir tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, jo nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Nustatyta viena E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. G. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi daryti išvadą, kad paskirtos bausmės per griežtos, nėra pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo dar kartą vertinti apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis yra jaunas, savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas pripažino, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir šiuo pagrindu švelninti jam paskirtas bausmes.

Nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, taip pat nėra per griežta. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė E. G. nustatyta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam bausmė paskirta teisingai, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Tenkinti apelianto prašymą ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurioje buvo prašoma iš kaltinamojo priteisti valstybės naudai 69,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam pirmosios instancijos teisme advokatės suteiktą antrinę teisinę pagalbą (4 t., 42, 43, 44 b. l.). Teismas šį prašymą tenkino ir priteisė iš E. G. 69,48 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Nuteistasis E. G. prašo atsižvelgti į tai, kad jis nedirba, neturi pragyvenimo šaltinio, pats savo teisių apginti nesugeba ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteistos minėtos išlaidos.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal šio straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nors iš bylos matyti, kad E. G. nedirba, duomenų, kad jis turėtų turto, byloje nėra, tačiau bylos duomenys taip pat liudija, kad nuteistasis yra jaunas, darbingo amžiaus (21 metų), taigi akivaizdu, kad jis turi galimybę įsidarbinti, dirbti, už darbą gauti užmokestį ir atlyginti iš jo priteistas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju minėtų išlaidų E. G. nepriteisti ar jų dydį mažinti nėra pagrindo, juolab, kad nukentėjusieji civilinių ieškinių nepareiškė ir jų nuteistajam atlyginti nereikės.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apelianto skunde išdėstytais motyvais jis nekeičiamas. Kartu kolegija pažymi, kad vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisNijolė Matuzevičienė