Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-817-806/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
1-817-806/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
D. V.
Nukentėjusysis
R. V.
Advokatai
Modestas Sriubas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-817-806/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24459-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam D. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui Modestui Sriubui,nukentėjusiajai R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagreitinto proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2015-04-29 apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su buvusia žmona R. V. metu, tampė ją už plaukų, paėmęs už rankų jas suko, laužė ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. V. teismo posėdyje parodė, kad supranta, kuo kaltinimas, kad smurtavo. Negali pasakyti, ar tuo metu buvo namie, kur buvo nežino. Gal parke, gal parduotuvėje. Jo namie pareigūnai nerado. Konfliktiškų situacijų kaip kiekvienoje šeimoje būna. Nuo 2010 m. tęsiasi tai. Ji, R. V. pasakė, kad jį pasodins į kalėjimą, o ji gyvens jo bute, jį buvo bandoma iškeldinti, bandoma padaryti invalidu, paguldyti į psichiatrinę. Nuo 2012 m. norėjo susitarti normaliai, inicijavo skyrybas, negalėjo gyventi su ja. Išsiskirti staigiai nepavyko, buvo nustatytas uzufruktas. Vaiko gyvenamoji vieta su motina. Po skyrybų konfliktų būdavo. Bendra buitis, finansai, vaiko priežiūra. Jis dirba darbe iki 16.30 val., kur po darbo buvo nežino. Gal parduotuvėje. Kartais neprisimena, ką vakar veikė. Be vaistų jis nemiega. Epilepsija, podagra serga. Metams išduotas pažymėjimas, nedarbingumas 40 proc. sveikata blogėja dėl R. V. veiksmų. Nuo 1982 m. persirgto meningoencefalito ligos. Nuo gimdymo traumų jam pažeistos smegenys. Priepuoliai būna. Porą min. vyksta traukuliai, po to putos iš burnos. Terorizuoja jį. Nuo 2012 m. iš teismų neišeina. Kai atsidarė sąskaitą jam buvo šokas, užblokavo antstolis 7.500 eurų. Apie 10 val. ar 9 val. grįžo įvykio metu namo. Neprisimena kas buvo prieš metus laiko. Neprisimena dėl smegenų veiklos. Kai grįžo namo klojosi lovą ir ėjo miegoti. Jis miega pereinamajame kambaryje, ji turi atskirą kambarį su sūnumi. Jam privaloma miegoti minimaliai 7 val. Dėl alkoholio vartojimo, dažnai jo nevartoja. Nėra abstinentas, išgeria alaus. Yra rekomendacijos medikų, jis jas peržengia. Butelį, du išgeria. Ne kasdien geria. Tą dieną nebuvo išgėręs. Į savaitę bent kartą pavartoja. 40 kvadratų butas, kaip jam nebendrauti su V. Reikėjo paskirti kardomąją priemonę gyventi skyriumi. Neįsivaizduoja kaip tai padaryti, kad nebendrauti kartu gyvenant. Jei yra smurtautojas, gal tada reikia daryti poniai abdukcijas. Nenaudoja smurto. Jis tuo metu stengiasi kuo mažiau būti namie. Buvo susitarimas, kad ji kraustosi, o jis moka kompensaciją, ji gavo 1600 eurų. Buvo susitarimas, kad sprendžia su notarais ir derina sumą, jis išmokėjo pinigus ir negavo nieko, jos piršto pajudinimo. Ji turėjo nurodyti kitą savo ir vaiko gyv. vietą. Jei ji atsisako uzufrukto, ji gauną tam tikrą sumą pinigų, tai buvo žodinis susitarimas. Vaikui moka išlaikymą. Ji visokiais būdais nuteikinėja vaiką. Normalūs santykiai, sekmadieniais pasiima vaiką. Ji savo parodymuose pati teigia, kad alų pylė. Gal nukrito ant žemės stiklinė. Kaip ten buvo neprisimena. Kardomoji priemonė neišvykti iš šalies, kitos nežino. Neišeina nebendrauti gyvenant 40 kv. m. bute. Ji jį provokuoja. Dėl kaltinimo kaltės nepripažįsta. Ankščiau 2012 m. buvo kaltinimas, kad smurtavo. Neprisimena, kad pripažino kaltę. 2012 m. buvo 2 įvykiai, jų neginčija. Dėl šio įvykio neprisipažįsta. Jei buvo sužalota nukentėjusioji, tai turi kreiptis į draudimo bendrovę. Reikalaus išmokos. Su sūnumi bendrauja. Sūnaus nepasiiminės, kol nepasibaigs visos bylos. Sūnus nuteikinėjamas prieš jį. Po santuokos nutraukimo nebėra partneriai. Bendro ūkio neveda. Sausio pabaigoje 2016 m. išsikraustė. Jos paprašė nurodyti adresą, ji atsisakė nurodyti gyvenamą vietą. Jam nežinoma kur gyvena vaikas. Buitis ir visą kitą, mokesčiai jų nesieja. Nežino, ar privalo mokėti už butą. Jei naudojasi uzufruktu kaip ir privalėtų mokėti. Nemoka 8 m. Vaikui išlaikymą moka. Iki balandžio 26 d. mokėjo 202,73 euro, po 26 d. 120 eurų. Moka mažiau teismo sprendimu. Po šito sprendimo bendravo su V., jos iniciatyva.

Nukentėjusioji R. V. teismo posėdyje paaiškino, kad yra buvusi D. V. žmona, gyveno įvykio metu viename bute. Viskas vyko dėl alkoholio vartojimo. Jis priklausomas nuo jo. Jis negali negerti. Jis ryte atsikėlęs eina į „Maximą“ alaus. Ir taip visą santuoką. Visą laiką vyko konfliktai. Nei vaiko labai nepadėjo auginti, jokios bendros buities. Ji sau augino vaiką ir dirbo, jis sau. Metams bėgant pablogėjo jo būklė. Tas smurtas tai ne pirmą kartą. Jai baisu, jis išgėręs labai agresyvus. Jis sakė, kad yra nepakaltinamas. Jis tą dieną pabėgo. Tą dieną su vaiku buvo namuose, buvo kieme. Ji parėjo namo, jis grįžo iš darbo ir prasidėjo, jis sakė, kad ji tinginė, ji (R.) išlaikytinė ir ji nedirba. Nuo 2012 m. gyvena teismais. O pats gėrė tuo laiku alų. Jis sakė, kad yra ligonis, nors jo pažymos dėl nedarbingumo yra nupirktos. Ji pasakė, kad jei esa toks ligonis, tai jam negalima gerti, ji atidarė skardinę alaus ir išpylė. Jis supyko, griebė ją už plaukų ir apipylė alumi, visą butą apipylė. Keikė ją, kad užmuš, ji pabėgo ir kvietė policiją. Jis pabėgo iš buto. Jis tampė už plaukų ir sukiojo rankas. Keikė ją. Visada taip jis, iš delno į galvą, jai skauda tą galvą, lankosi pas gydytojus. Dešinę ranką jis jai suko. Ji stovėjo ir pylė alų, ir jis priėjo už rankos sugriebė, ir suko jas. Jis ties riešais suima. Jis už kairės rankos ją atsuko iš nugaros ir sugriebė už rankų, jis jos nepaleido ir sukiojo rankas. Ji pabėgo, jis pagavo ją ir tampė už plaukų. Šaukė paleisk mane. Jis juokėsi ir sakė užmuš. Jis buvo išgėręs. Jis buvo tris skardines išgėręs alaus. Matėsi, kad apsvaigęs nuo alkoholio. Jis pasidaro agresyvus, kabinėjasi, reiškia nepasitenkinimą. Butas jų mažas. Tuo metu sūnus kieme žaidė. Tuo metu buvo 5 m. jam. Kai išbėgau iš buto, pradėjo verkti, išėjo į kiemą kaimynai matė, kad stovėjo policija prie namų, kaimynė paklausė kas jai, R., yra. Ji papasakojo jai. Rodė kaimynei, kad ranka buvo visa paraudusi. Kai kaimynei parodė, gal pusę val. ar val. buvo praėję. Ji bandė vieną kartą kviesti policiją ir jis pabėgo, tada ji išėjo iš buto kviesti, kad nepabėgtų. Jis suprato, kad ji kvietė policiją. Jis išgirdo ir pabėgo, buvo neblaivus, todėl pabėgo. Bute viskas išdaužyta ir apipilta. Pareigūnai matė, kad smarvė alaus kambaryje. Jis ją apipylė, matė šukes ant grindų. Jis metė į ją stiklinę, ji spėjo pasitraukti. Kai atėjo į butą, jis tada parėjo, ji pradėjo virti valgyti, po to išėjo į kiemą, vėl po to grįžo pažiūrėti ar viskas tvarkoje. Laiko tiksliai negali pasakyti, kiek viskas truko. Kai ji grįžo gaminti valgyti ir jis parėjo, apie 6 val. Kai jis grįžo ji, R., buvo bute. Kai jis grįžo, ji pradėjo gaminti valgyti. Kai V. parėjo ir ji parėjo maždaug vienu metu. Jis grįžo su maišeliu alaus, 2 litrai alaus. Nežino ar jis grįžo blaivus. Kai jis grįžo atsidarė alų ir pradėjo gerti. Apie 7 val. įvyko konfliktas. Per tą laiką jis buvo išgėręs 2 skardines ir trečią gėrė. Jai stresas buvo, ji negali įsidėmėti, kas po ko buvo. Ir abi suko rankas ir vieną, griebė už rankų. Kol pylė alų, jis pribėgo, griebė už rankų. Tada suko rankas. Daug visko buvo. Pagavo ją už plaukų, po to paleido stiklinę. Ant dešinės rankos liko žymės. Ranka liko raudona nuo laužimo jos. Galvą, sprandą ir rūbus apipylė ją alumi, buvo šlapia, policijai rodė. Tampė už pakaušio plaukų. Jis iki šiol nepalieka jos ramybėje, grasina jai. Minėjo pareigūnams, kad jis stovėjo nuo namo atokiau ir žiūrėjo. Jis grįžo namo 9 ar 10 val., nekvietė policijos kai grįžo. Tada jau nebuvo baisu, jis tą vakarą buvo geras ir ramus. Tvarkė butą. Sąmoningai nesa sukėlusi konflikto su V. Garso įrašas pokalbiai su V., ji darė. Jis jai nepadeda rūpintis vaiku, jai reikėjo įrodymų į teismą. Jis nesirūpina vaiku. Bendravimas buvo gražus, paprašė paimti vaiką. Buvo pasakyta ne. Įraše balandžio 14 d. buvo šiaip tik žodžiai. Kelis kartus jis buvo išvežtas pareigūnų dėl smurto, tai buvo 2012 m., gal kitas kartas 2013 m. Buvo du kartus išvežtas, o du kartus pabėgo. Jos, R. V. elgesys nebuvo privokuojantis konflikto metu. 2012-08-01 nutarime, tai buvo netinkamas tyrėjas, kuris nušalintas dabar, tai buvo aplaidus jo darbas, jis parašė savo nuomonę. Konfliktai nuo 2008 m. su vyru vyko. Nuo santuokos pradžios. Jis inicijavo skyrybas, kai iškvietė policiją. Ji 8 m. gyvendama patyrė emocinį pažeminimą. Daug metų teko kęsti pažeminimą. Paskutiniu metu ištisai spaudimas išsikraustyti. Parašė Vilniaus vandenims, kad atjungtų vandenį. Pasakė kad yra mažametis vaikas, kuris gyvena uzufrukto teisėmis. Kadangi mažametis vaikas neatjungė. V. sakė, kad jam trukdo. Jis pradėjo nemokėti paskolos bankui. Bankai pradėjo siuntinėti raštus, kad juos iškrausto, bankas pasakė, kad juos vis tiek iškraustys ankščiau ar vėliau. Toliau jis terorizuoja ir žemin,a po teismus tampo. Ji neturi kur eiti, jai sumažino alimentus. Jis pasakė, kad jam duos 70 procentų nedarbingumą.

Nukentėjusioji R. V. 2015-06-12 apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-29 apie 19.00 val. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus jos buvęs vyras D. V.. Minėtame bute po ištuokos 2014 m. viename kambaryje gyvena ji su jų su D. sūnumi M., gim. (duomenys neskelbtini), kitame kambaryje D. Virtuve naudojasi bendrai, nes ji sujungta su jo kambariu. Grįžęs D. pradėjo prie jos kabinėtis, kad ji nedirba, yra tinginė, išlaikytinė. Ji pasakė, kad jis pats eitų papildomai dirbti ir uždirbtų daugiau pinigų, o nesėdėtų čia ir negertų. D. kaip tik tuo metu virtuvėje sėdėjo ir gėrė alų. Jis jai pasakė, kad jis ligonis, serga, tuomet ji pasakė, kad, jeigu jis ligonis, tai jam negalima gerti ir, paėmusi ant stalo stovėjusią dar vieną naują skardinę alaus, išpylė alų į kriauklę. D. labai supyko, iš skardinės, kurią laikė rankose, išpylė alų jai ant galvos, pradėjo ją keikti visokiais necenzūriniais žodžiais, pagriebęs už plaukų, tampyti. Po to, paėmęs už rankų, jas suko, laužė, o, jai pavykus išsprūsti jam iš rankų, metė į ją stiklinę su sultimis, bet nepataikė. Išsigandusi ji išbėgo iš namų į laiptinę, o D., išėjęs iš paskos ir supratęs, kad ji kviečia policiją, apsirengė ir pabėgo iš namų. Dėl tokių D. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, stresą ir šoką. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala, jai labai pablogėjo sveikata, reikia gerti raminančius vaistus. Dėl minėto konflikto rimtesnių sužalojimų nepatyrė, tik skaudėjo rankas, todėl, greitosios pagalbos atsisakė, vėliau į jokias gydymo įstaigas dėl skausmo nesikreipė. Tokie konfliktai tarp jų su D. vyksta dažnai, nes jis kiekvieną dieną po darbo geria, o išgėręs būna agresyvus, ją įžeidinėja, žlugdo morališkai, stumdo, sukinėja rankas. Anksčiau du kartus taip pat yra kreipusis į policiją. Dažnai konfliktai vyksta mažamečio sūnaus akivaizdoje. Šio konflikto sūnus M. nematė, nes jis buvo kieme. (b.l. 18) Nukentėjusiosios R. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-16 papildomai parodė, kad papildo parodymus, duotus apklausos metu 2015-06-12 ir praneša, kad dėl konflikto su buvusiu vyru D. V., įvykusio 2015-04-29, liudytojų iš kaimynų, kurie matė, girdėjo minėtą konfliktą ir galėtų ką nors papasakoti ar patvirtinti, neturi. Tuo metu, kai ji išbėgo į laiptinę kviesti policijos, nieko iš kaimynų ten nebuvo, be to jau tuomet nebuvo ir jokio triukšmo, nes D., pamatęs, kad ji kviečia policiją, tiesiog apsirengė ir išėjo iš namų. Po to, kai išvyko policija, ji nuėjo į kiemą, kur žaidė jos sūnus M. Kieme su savo vaiku buvo ir jos draugė I. K., gyvenanti jų name. Jie 6 aukšte, o I. gyvena („nurodomas buto numeris“), 12 aukšte. Ji matė, kad prie laiptinės stovi policija ir paklausė jos ar ji nežino kas čia nutiko. I. tuomet viską papasakojo apie kilusį konfliktą su D. Su I. dažnai pasikalba apie santykius su D., ji taip pat pati ne kartą yra mačiusi jo agresyvų elgesį su ja ir galėtų tai paliudyti. Jos telefono Nr. („nurodomas numeris“). Gyvendama tokiomis sąlygomis, kaip jau ir minėjo, nuolat patiria stresą ir psichologinį spaudimą, o išeiti neturi kur. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso D., bet yra teismo sprendimas, kuriuo jai suteikta teisė gyventi, kol M. sukaks 18 metų. 2015 metų pavasarį, mano, dėl nuolat patiriamo streso, jai prasidėjo stiprūs galvos skausmai. Tada kreipėsi į Vilniaus rajono polikliniką, savo šeimos gydytoją. Jai buvo atlikta daug tyrimų, bet po to ji pas gydytoją taip ir nenuėjo dėl laiko stokos, todėl kokia diagnozė ir ką jai nustatė net nežino. Ieškinio dėl neturtinės jai padarytos žalos neteiks. Yra nuo visko pavargusi ir išsekusi, norėtų, kad D. už savo elgesį būtų nubaustas ir duotų jai ramiai gyventi. (b.l. 20)

Liudytoja J. R. teismo posėdyje parodė, kad neatsimena įvykio. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-29 apie 19.49 val. patruliuodama kartu su vyresniuoju patruliu A. B. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus vyras mušasi. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja R. V., kuri pareiškė, kad jos neblaivus sutuoktinis D. V. apipylė ją alumi, paleido į ją stiklinę, tempė ją už plaukų, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, suko ranką. Moteris buvo labai susijaudinusi, verkė, akivaizdžių smurto žymių ant jos veido, rankų nesimatė. Moteris buvo blaivi. Ji sakė, kad konflikto metu namuose buvo mažametis jos sūnus, kurį po konflikto ji išvedė į lauką. Ji taip pat paaiškino, kad vyras prieš jiems atvažiuojant išėjo. Bute, kuriame virtuvė yra kartu su kambariu, ant stalo stovėjo sudaužyta stiklinė, ant grindų matėsi išpiltas skystis, pagal kvapą – alus, kitų grumtynių požymių nesimatė. Moteris pasakojo, kad jos vyras nuolat ieško priežasčių kilti konfliktams, kad ji su vaiku, neištvėrusi tokio gyvenimo, išeitų, kadangi ten yra vyro butas, o jai teismo paskirta gyventi kol vaikas sulauks pilnametystės. Kolega išėjo į laiptinę ieškoti D. V., bet grįžo jo nesuradęs. (b.l. 31)-liudytoja parodė, kad viskas teisingai užrašyta, patvirtina savo parodymus. Jie, policijos pareigūnai paklausė, ar yra smurto požymių. Moteris pasakė, kad tempė už plaukų. Jie surašė tarnybinį pranešimą. Moteris parodė, kad tampė už plaukų. Neklausė už kurios vietos. Pati atrodė kaip normali moteris, susijaudinusi, išsigandusi. Minėjo, kad išpylė stiklinę ar tai ant jos, ar tai ant stalo. Tame bute buvo chaosas. Sunku buvo nuspręsti, ten virtuvė sujungta kartu su kambariu. Pagal tai ką nurodė pranešėja tai smurtas artimoje aplinkoje. Jie pristatė asmenį, atidavėme budėtojui. Jie parašė tarnybinį pranešimą ir viską nurodė. Vaizdo fiksatorių neturi. Savo telefonu neprivalo fiksuoti įvykių. Ar mažametis vaikas buvo bute neatsimena. Ji pati nebendravo su vaiku. Vizualiai nustatė blaivumą pareiškėjos.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad gavo iškvietimą ir atvyko į butą. Sutiko patalpose nukentėjusiąją, ji sėdėjo ant lovos bute verkdama. Buvo sudaužyta stiklinė ir buvo alkoholio kvapas. Asmuo jos vyras pabėgo. Jis nuėjo ieškoti asmens. Nerado. Aplinka bute matėsi, kad buvo bandoma daryti sieną ir duris atskiras. Pranešėja buvo apsiverkusi. Ištinęs veidas nuo ašarų. Dėl vaiko negali atsakyti. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-29 apie 19.49 val. patruliuodami kartu su vyresniąja patrule J. R. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus vyras mušasi. Juos pasitiko pranešėja R. V., kuri pareiškė, kad jos neblaivus sutuoktinis D. V. prieš ją smurtavo: įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, apipylė alumi, paleido į ją stiklinę, tempė už plaukų, suko ranką. Pranešėja buvo labai susijaudinusi, verkė, drebėjo, ant moters veido ir rankų akivaizdžių sumušimo ir smurto žymių nesimatė. Pranešėja buvo blaivi. Ji sakė, kad konfliktą matė jos mažametis sūnus, kurį dabar ji išvedė į lauką, o vyras po konflikto išėjo iš namų. Bute ant stalo stovėjo sudaužyta stiklinė, ant grindų buvo išpiltas skystis, kaip suprato alus, mėtėsi stiklo šukės. Kambaryje jautėsi išpilto alaus kvapas. Savo kolegei pasakė, kad apklaustų pranešėją, o pats nuėjo paieškoti jos vyro D. V.. Patikrinus namo laiptinę ir teritoriją aplink namą, jo surasti nepavyko. Kai grįžo, pareiškėja jau buvo parašiusi pareiškimą. (b.l. 33)-liudytojas patvirtino šiuo parodymus. Papildomai parodė, kad bute jautėsi alaus kvapas. Butelių nematė alaus. Pranešėjai iš burnos nesklido alkoholio kvapas. Vyksta pagal pareiškimą, į jo įgaliojimus neįeina situacijos vertinimas. Pareiškėja paminėjo, kad pažeidėjas gali būti lauke ar laiptinėje slėptis.. Ji paprašė parodyti asmens nuotrauką, kad vizualiai matytų ko ieško.

Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu parodė:, kad jos yra draugės su nukentėjusiąja. Ji su vaiku tuo metu buvo aikštelėje, ir R. vaikas kartu buvo. Matė kaip privažiavo policija, po kiek laiko atėjo apsiverkusi R. ir pasakė, kad D. grįžo neblaivus ir kabinėjosi, įžeidinėjo, išpylė kompotus, buvo agresyvus. Ji, I. K. ją ramino. Pamatė ant rankos, kad buvo raudona ranka. Ji pasakė, kad D. tampė už rankų. Po to R. sakė, kad D. visada grįžta neblaivus ir išvarinėja ją iš namų. Negražiai elgiasi, kada būna išgėręs. Jis visada su ja elgiasi negražiai, jai tos pagarbos nėra. Ji sakė, kad jie išsiskyrė, kad D. smurtavo, nesirūpindavo vaiku. Matė ant riešo paraudimą. Sūnus bijo tėvo. Jis dažnai būna neblaivus. Agresyvumą rodo. Kai V. neblaivus, jis negražiai elgiasi, kartą jis grįžęs, kai jis buvo svečiuose pas ją apipylė kompotu juos. R. minėjo, kad jis būna nevaldomas, agresyvus. Paraudimai ant rankos nukentėjusiosios, tokie kaip imta už rankos ir spausta. Ji buvo su vaikais lauke, R. buvo namuose. R. lauke paliko savo vaiką savo su ja. Telefonu ji paprašė jos, kad pasaugotų vaiką. Tuo metu kai ji atėjo į aikštelę buvo apsiverkusi. Alkoholio kvapo nuo jos nesklido.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-16 apklausta liudytoja I. K. parodė, kad R. V. yra jos draugė. Su ja susipažino gal prieš du ar tris metus, kai atsikėlė su vyru gyventi į butą, esantį („nurodomas adresas“). Jau tuomet R. su savo vyru D. buvo išsiskyrę, bet pagal teismo sprendimą R. buvo leista gyventi D. bute, kol jų sūnui M. V. sueis 18 metų. Kiek pastebėdavo, D. dažnai grįždavo į namus išgėręs. Ne kartą, jai būnant pas R. namuose, D. tiek būdamas neblaivus, tiek blaivus, pradėdavo R. reikšti pretenzijas dėl to, kad ji mažai uždirba, kad yra „bomžė“, kad niekur neišeina ir gyvena jo bute, keikdavo ją necenzūriniais žodžiais, tarp jų kildavo žodinis konfliktas. Taip pat jis varydavo ir ją, sakydavo, kad jam reikia ramybės. D. būdavo agresyvus, įniršęs, akyse matydavosi įsiūtis, atrodydavo nelabai save valdantis ir kontroliuojantis. Visa tai vykdavo matant jų sūnui M., kuris yra ne kartą sakęs, kad bijo savo tėčio. Prie jos tokių konfliktų metu D. fizinio smurto prieš R. nenaudojo, tačiau R. yra pasakojusi, kad jie ir išsiskyrė dėl to, kad D. ją stipriai mušdavo. 2015 m. balandžio pabaigoje, tiksliai dienos neprisimena, apie 20.00 val. ji buvo vaikų žaidimų aikštelėje prie savo namo ir matė, kad prie jų laiptinės buvo atvykusi policija. Kieme buvo ir R. sūnus M. Netrukus atėjo pati R. Ji buvo labai susinervinusi, apsiverkusi. Ji jos paklausė, pas ką čia buvo policija ir R. tada pasakė, kad pas juos. Ji papasakojo, kad iš darbo grįžo neblaivus D. ir pradėjo prie jos, kaip dažnai tai darydavo, kabinėtis. Po to jis metė į ją stiklinę gal su kompotu, bet ji pasilenkė ir išvengė smūgio, griebė jai už rankų. R. parodė jai savo rankas, kur ant riešų matėsi paraudimai. Ką daugiau pasakojo R. apie tai, ką jai padarė to konflikto metu D., ji jau neprisimena. Kaip supranta iš R. pasakojimų, tai D. ir toliau konfliktų metu nevengia panaudoti prieš R. fizinį smurtą ir visą laiką jai grasina, kad ją užmuš. Pastaruoju metu ji eina pas R. tik tuomet, kai nėra D. arba, jeigu su vaiku būna, tai jam grįžus, tuoj pat išeina. Kadangi gyvena vienoje laiptinėje, tai ir dabar mato, kad D., kiek jį susitinka, visą laiką būna išgėręs. (b.l. 35)

Teismo posėdyje apklausta specialistė I. Š. parodė, kad yra neurologė. Pacientas D. V. serga epilepsija nuo vaikystės, priepuoliai buvo dingę, tačiau atsinaujino 2014 m. Jam priepuoliai dažnai kartojasi, vieną, du kartus per mėnesį. Vaistus pacientas vartoja. Tą įrodo jo koncentracija kraujyje. Nėra pakankamos priepuolių kontrolės, priepuoliai kartojasi. Gydymo eigoje keistas medikamentas. Priepuoliai generalizuoti, pasireiškia ūmiu sąmonės netekimu. Priepuolis yra matomas. Dėl jų jis nuvežtas ne kartą į ligoninę. Po priepuolio gali būti kurį laiką dezorentuotas, sujaudintas. Du kartus per mėnesį jau nuo 2014 m. ištinka priepuoliai. Apie priepuolius pasakoja pacientas koks jų pobūdis. Nėra tyrimų, kurie parodyti kiek kartų žmogus nukrenta. Nerekomenduoja vartoti alkoholį sergant epilepsiją. Alkoholis gali turėti įtakos priepuolių dažnumui. Apie kitokio pobūdžio priepuolis pacientas nepasakoja, įtampa stresas gali išprovokuoti priepuolius.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis D. V. 2015-07-15 parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Parodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. R. V. yra jo buvusi žmona. Po skyrybų, kurios įvyko 2014 metais, jie gyvena viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini): jis gyvena pereinamame kambaryje, kuris sujungtas su virtuve, o R. su sūnumi M., gim. (duomenys neskelbtini), kitame atskirame kambaryje. Pereinamu kambariu, virtuve naudojasi, aišku, ir R. Konfliktų tarp R. ir jo būdavo tiek iki skyrybų, tiek po jų, daugiausia dėl įvairių buitinių dalykų ir gyvenimiškų klausimų sprendimo, nes gyvena viename bute, augina sūnų, todėl tų problemų kartais ir kyla. 2012 metais buvo konfliktas, kurio metu jie su R. susitaikė. Jokio smurto daugiau prieš R. jis niekada nenaudojo. Neprisimena, kad 2015 m. balandžio mėnesį būtų buvęs toks įvykis, kurio metu jis būtų smurtavęs prieš R., tampęs ją už plaukų, sukinėjęs ar laužęs rankas. Alkoholį vartoja nedažnai, švenčių dienomis ir kartais poilsio dienomis. (b.l. 51) Paildomai paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta. Pasilieka prie savo parodymų, duotų pirminės apklausos metu 2015-07-15 ir pasakyti daugiau apie 2015-04-29 vakaro įvykių aplinkybes jis neturi ką, nes neprisimena. (b.l. 87)

R. V. 2015-04-29 pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2015-04-29 apie 19 val. D. V., buvęs sutuoktinis, būdamas neblaivus, apipylė ją alumi, paleido į ją stiklinę sulčių, kuri net sudužo, tampė už plaukų, suko ranką, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Namuose tvyro pastovi įtampa, jis pastoviai kabinėjasi, pravardžiuoja, šmeižia nebūtais dalykais. Dažnai visa tai vyksta 5-mečio sūnaus akivaizdoje. Vaikas mato tėvą nuolatos geriantį, agresyvų, besikeikiantį. Tai blogai veikia jų su sūnumi sveikatą. Varo lauk iš namų, terorizuoja, kad greičiau išsikraustytų neištvėrę tokio blogo gyvenimo. (b.l. 1)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitojo būrio vyresniosios patrulės J. R. 2015-04-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-04-29, apie 19.49 val., patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu A. B. gavo pranešimą iš AVPK OVS, kad (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus vyras mušasi. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja V. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pareiškė, kad jos neblaivus buvęs sutuoktinis D. V., gim. (duomenys neskelbtini), apipylė ją alumi, paleido stiklinę, tempė už plaukų, suko ranką, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Pilietis D. V. iki jų atvykimo pasišalino. Pridedamas pareiškimas nuo pilietės R. V.. (b.l. 3)

2015-07-24 apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašas stenografuotas. (b.l. 12-13, 14)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad D. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad negali pasakyti, ar tuo metu buvo namie, kur buvo nežino, gal parke, gal parduotuvėje. Jo namie pareigūnai nerado. Jis dirba darbe iki 16.30 val., kur po darbo buvo nežino. Gal parduotuvėje. Kartais neprisimena, ką vakar veikė. Be vaistų jis nemiega. Kai grįžo namo klojosi lovą ir ėjo miegoti. Tą dieną nebuvo išgėręs. Ji savo parodymuose pati teigia, kad alų pylė. Gal nukrito ant žemės stiklinė. Kaip ten buvo neprisimena. Ištyrus byloje surinktą įrodymų visumą, teismas vertina, kad tokie kaltinamojo D. V. argumentai vertinami kaip gynybinė pozicija dėl pareišto kaltinimo. Nors kaltinamasis ir serga liga, dėl kurios gali sutrikti atmintis, tačiau pasakodamas apie įvykio dieną jis prisimena ir nurodo tik tai, kad būtent tą dieną nebuvo išgėręs, kas teismui kelia abejonių kaltinamojo sąžiningumu. Kaltinamojo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų duomenų visuma. Iš bendrojo pagalbos centro 2015-04-29 užregistruoto pranešimo apie įvykį (duomenys neskelbtini), garso įrašo stenogramos matyti, kad pranešėja R. V. nurodo pokalbio metu, jog vyras namie smurtauja, sudaužė... išpylė... apipylė visą butą, tampė ją, apipylė visą alum, sudaužė stiklinę, trenkė... (b. l. 14). Liudytoja I. K., kuri teismo posėdžio metu buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus, parodė, kad matė, kaip privažiavo policija, po kiek laiko atėjo apsiverkusi R. ir pasakė, kad D. grįžo neblaivus ir kabinėjosi, įžeidinėjo, išpylė kompotus, buvo agresyvus. Pamatė ant rankos, kad buvo raudona ranka. Ji pasakė, kad D. tampė už rankų. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad sutiko patalpose nukentėjusiąją, ji sėdėjo ant lovos bute verkdama. Buvo sudaužyta stiklinė ir buvo alkoholio kvapas. Asmuo jos vyras pabėgo. Liudytoja J. R. teismo posėdyje patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), namuose neblaivus vyras mušasi. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja R. V., kuri pareiškė, kad jos neblaivus sutuoktinis D. V. apipylė ją alumi, paleido į ją stiklinę, tempė ją už plaukų, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, suko ranką. Moteris buvo labai susijaudinusi, verkė, akivaizdžių smurto žymių ant jos veido, rankų nesimatė. Tai ką nurodė pranešėja tai smurtas artimoje aplinkoje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitojo būrio vyresniosios patrulės J. R. 2015-04-29 tarnybiniame pranešime nustatyta, kad 2015-04-29 apie 19.49 val. gautas pranešimas, kad namuose neblaivus vyras mušasi. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja V. R., kuri pareiškė, kad jos neblaivus buvęs sutuoktinis D. V., gim. (duomenys neskelbtini), apipylė ją alumi, paleido stiklinę, tempė už plaukų, suko ranką, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. (b.l. 3)

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas vertina, kad būtent jų visumą, sujungus juos į vientisą grandinę patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad D. V. konflikto su buvusia žmona R. V. metu, tampė ją už plaukų, paėmęs už rankų jas suko, laužė ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas nagrinėdamas šia baudžiamąją bylą įvertina tas aplinkybes, kad santykiai tarp nukentėjusiosios R. V. ir kaltinamojo D. V. tiek iki įvykio, tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po jo, net ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme yra įtempti, konliktiški, iki šiol tarp buvusių sutuoktinių sprendžiami tarpusavio civiliniai ginčai. Visgi net įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad D. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d yra įrodyta. Nukentėjusioji R. V. viso proceso metu tiek duodama parodymus, pateikdama pareiškimą policijai, skambindama BPC parodė nuoseklias aplinkybes apie įvykį. Išklausius R. V. pranešimą bendruoju pagalbos telefonu, matyti, kad nukentėjusioji prašo ją sujungti su policija ir pasakoja įvykio aplinkybes stipriai susijaudinusi, ji kalba sunkiai, su giliais atodūsiais. Atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams pastarieji ir nustatė tokias aplinkybes, kad moteris buvo apsiverkusi, susijaudinusi, ištinęs veidas nuo ašarų, akivaizdžių smurto žymių ant jos veido, rankų nesimatė, moteris buvo blaivi, ant stalo stovėjo sudaužyta stiklinė, ant grindų matėsi išpiltas skystis, pagal kvapą – alus. Apie įvykį išvykus policijai nukentėjusioji papasakojo kaimynei, kuri įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingus parodymus teisme, taip pat patvirtino aplinkybes, kad R. V. po įvykio buvo apsiverkusi, sakė, kad D. grįžo neblaivus ir kabinėjosi, įžeidinėjo, išpylė kompotus, buvo agresyvus. Ji, I. K. ją ramino. Pamatė ant rankos, kad buvo raudona ranka. Ji pasakė, kad D. tampė už rankų. Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus kreipia dėmesį ir į tas aplinkybes, kad byloje surinkti įrodymai buvo surinkti nesavalaikiai, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po įvykio, todėl įvertintina ir ta aplinkybė, kad liudytojai, ypač policijos pareigūnai, kurie nuolat yra kviečiami dėl įvykių, galėjo išsamiai neatsiminti būtent šio įvykio aplinkybių. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad pranešimas apie smurtą artimoje buvo surašytas tik 2015-10-16 tyrėjos V. V.. Tačiau teismui nėra pagrindo vertinant byloje surinktus įrodymus nesivadovauti vyresniosios patrulės J. R. 2015-04-29 tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Juo labiau, pastaroji teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal tai ką nurodė pranešėja, tai smurtas artimoje aplinkoje. Pastebėtina, kad kaltinamasis ir anksčiau nukentėjusiosios R. V. atžvigiu yra pavartojęs smurtą, tai objektyviai patvirtina tai, kad 2012-05-21 nutarimu D. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu R. V. pagal BK 140 str.1 d, vadovaujantis LR BK 38 str., LR BPK 212 str. 1 d. 5 p. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas akcentavo 2015-04-14 garso įraše esančius nukentėjusiosios R. V. žodžius adresuotus D. V. ,,aš dar tau padarysiu“. Nukentėjusioji R. V. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad įraše balandžio 14 d. buvo šiaip tik žodžiai. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad minėtas 2015-04-14 įrašas darytas kaltinamojo D. V. inciatyva, t.y. jam žinant, kad jis pokalbį įrašinėja, akivaizdu, kad R. V. konflikto metu buvo labai susinervinusi, emocinga, ginčijosi dėl tam tikrų aplinkybių su D. V.. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad panašaus pobūdžio barniai tarp buvusių sutuoktinių vyko labai dažnai. Pykdamiesi asmenys kartais nevaldo emocijų, vienas kitam išsako daug pykčio ir pan. Tačiau teismas vertina, kad visi aukščiau aptarti kaltinime nurodytos įvykio dienos įrodymai šiuo atveju neleidžia teismui spręsti, kad nukentėjusioji incenizavo įvykį

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Ir šis požymis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 1 d.

Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti, ar buvusių sutuoktinių D. V. ir R. V. santykiai savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar prieš R. V. pavartotas smurtas vertintinas kaip smurtas prieš šeimos narį.

Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (Keegan v. Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Be to, BPK 38 str. (Šeimos nariai) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 str., esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 str. 1 d. įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, D. V. ir R. V. praeityje buvo sutuoktiniai, turi bendrą sūnų, nors ir neveda bendro ūkio, tačiau bendrai rūpinosi sūnaus išlaikymu, įvykio metu gyveno nedideliame viename bute. Nukentėjusioji ne kartą nurodė, jog siekė, kad kaltinamasis nustotų girtauti. Teismo nuomone šių duomenų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžtą smurto artimoje aplinkoje sampratą, kaltinamąjį su nukentėjusiąja siejo šeimos ryšiai.

Dėl išdėstyto D. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 2 d., veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad D. V. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirbantis, išsituokęs, viduriniojo išsilavinimo, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 65), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 63), Į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b.l. 64). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje matyti, kad nuo 2015-08-13 iki 2016-08-12 D. V. nustatytas 45 proc. darbingumas. Įvertinus šiuos duomenis yra pagrindas kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis.

D. V. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (b.l. 52)

Byloje esantys kompaktiniai diskai (b.l. 82, 15) paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti jam laisvės apribojimą 5 mėnesiams, įpareigojant jį per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., 72² str. skirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. V. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė