Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-02 · Byla Nr. ATP-151-383/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-02
Bylos Nr.
ATP-151-383/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-08080-2011-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-151-383/2012Teisminio proceso Nr. 4-05-3-08080-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 48.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarimo J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios policijos skyrius Centro policijos nuovados specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad J. R., būdama (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokytoja, 2011-10-21 apie 11.30 val. kelionės metu Kaunas-Druskininkai, netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti mokinius, nes nepilnametis R. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) ekskursijos metu autobuse vartojo alkoholinius gėrimus (jam nustatytas 0,26 prom. neblaivumas), tokiu būdu J. R. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena J. R. atžvilgiu pagal ATPK 181³ str. 2 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nutarimą motyvavo tuo, kad J. R., būdama mokymo įstaigos auklėtoja ir atsakinga už mokinius, ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią mokiniams vartoti alkoholinius gėrimus t.y. pastebėjusi šį faktą nedelsiant pranešė policijai, nėra pagrindo teigti, jog J. R. nevykdė ar netinkamai vykdė savo pareigas.

Institucija skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog teismas visiškai nenagrinėjo teisės pažeidimo įvykio. Teismas neįvertino to, kad mokiniai G. T., L. B., A. L., R. B., visi savo paaiškinimuose analogiškai nurodė, kad 2011-10-21 su klase ir lydinčia mokytoja R. S. bei klasės auklėtoja J. R. vyko į Druskininkų mieste esantį vandens pramogų parką. Kelionės metu kažkuris iš mokinių pasiūlė iš termoso išgerti alkoholinių gėrimų, kuriuos visi vartojo užsigerdami "Coca Cola". Dauguma moksleivių suprato, kad termose yra degtinė, kurią gėrė užsigerdami „Coca Cola". Iš mokinių paaiškinimų matyti, kad alkoholinių gėrimų vartojimas vyko apie 1 val., tai yra keletas mokinių po gurkšnį degtinės gėrė antrą ir trečią kartą paeiliui, perduodami termosą su alkoholiu ir gėrimą „Coca Cola" iš rankų į rankas. Teismas neišsiaiškino, ką tuo metu veikė viename autobuse su moksleiviais važiavusios dvi mokytojos, kodėl jos neatliko savo tiesioginių pareigų ir neprižiūrėjo vaikų, kodėl su jais nebendravo kelionės metu. Iš klasės auklėtojos J. R. apklausos bylos nagrinėjimo metu nėra jokių duomenų apie tai, ar būdama atsakinga už savo auklėtinius jų neinformavo, kaip jie turėtų elgtis, kokių daiktų, gėrimų mokiniai negali turėti ar vartoti kelionės metu. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neapklausė mokytojos R. S., neišsiaiškino kokių priemonių ėmėsi mokytojos, siekdamos apsaugoti vaikus, kodėl alkoholio vartojimo faktą pastebėjo tik tada, kai vaikai dėl apsvaigimo nuo alkoholio pradėjo elgtis neadekvačiai, kuo pasireiškė jų neadekvatus elgesys. Teismas neišsiaiškino, kodėl klasės auklėtoja J. R., būdama tiesiogiai atsakinga už vaikus kelionės metu, aplaidžiai vykdė savo kaip auklėtojos pareigą, pastebėjo alkoholinių gėrimų tarp mokinių vartojimo faktą tik tada, kai vienam iš mokinių E. V. Druskininkų policijos komisariate (po alkoholio vartojimo praėjus 1 val.), buvo nustatytas 0,76 prom. neblaivumas ir ką auklėtoja veikė iki to momento, kai pastebėjo alkoholio vartojimo faktą. Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme nebuvo surašytas posėdžio protokolas, nors iš nutarimo matyti, kad teismo posėdis įvyko, jame buvo apklausta pažeidimą padariusi J. R..

Teismas neįvertino kitų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, tai yra policijos pareigūnų Centro policijos nuovados specialistės R. P., G. K., viršininko R. V., tyrėjos J. B. surašytų tarnybinių pranešimų, kuriuose aiškiai matyti, kaip Kauno miesto Centro policijos nuovadoje elgėsi auklėtoja J. R., kokiu būdu ji stengėsi išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neapklausė moksleivių (kuriems buvo nustatyti neblaivumai) tėvų, neišsiaiškino, kodėl klasės auklėtoja J. R. neinformavo tėvų, kad jų vaikai buvo pristatyti į policijos įstaigą, neinformavo, kad vaikams buvo taikytos administracinės teisenos priemonės (nustatinėjamas neblaivumas), neišsiaiškino, kodėl klasės auklėtoja, kuriai buvo pavesta prižiūrėti vaikus, neatliko jai pavestų pareigų. Teismas neįvertino to, kad pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 44 str. 1 p., vaikui turi būti ugdoma nuostata prieš rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą, taip pat 57 str. 2 p. nurodoma kad, mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymo nustatyta tvarka.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkintinas, byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatydami šias aplinkybes, teismai privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, o šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Taip pat teismai privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Sutinkamai su skundo argumentais, šioje byloje teismas visiškai nenagrinėjo teisės pažeidimo įvykio, neištyrė bylos faktinių aplinkybių. Teismas neįvertino to, kad mokiniai G. T., L. B., A. L., R. B., visi savo paaiškinimuose analogiškai nurodė, kad 2011-10-21 su klase ir lydinčia mokytoja R. S. bei klasės auklėtoja J. R. vyko į Druskininkų mieste esantį vandens pramogų parką, ir kelionės metu buvo vartojamas alkoholis – degtinė. Teismas nesiaiškino, kodėl su moksleiviais važiavusios dvi mokytojos neatliko savo tiesioginių pareigų ir neprižiūrėjo vaikų, kodėl su jais nebendravo kelionės metu. Iš J. R. apklausos bylos nagrinėjimo metu nėra jokių duomenų apie tai, ar būdama atsakinga už savo auklėtinius, juos informavo, kaip jie turėtų elgtis, kokių daiktų, gėrimų mokiniai negali turėti ar vartoti kelionės metu, neapklausė mokytojos R. S.. Teismas neišsiaiškino, kodėl klasės auklėtoja J. R., būdama tiesiogiai atsakinga už vaikus kelionės metu, aplaidžiai vykdė savo kaip auklėtojos pareigą, pastebėjo alkoholinių gėrimų tarp mokinių vartojimo faktą tik tada, kai vienam iš mokinių E. V. Druskininkų policijos komisariate (po alkoholio vartojimo praėjus 1 val.), buvo nustatytas 0,76 prom. neblaivumas.

Teismas neįvertino ir kitų administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, tai yra policijos pareigūnų Centro policijos nuovados specialistės R. P., G. K., viršininko R. V., tyrėjos J. B. surašytų tarnybinių pranešimų, kuriuose aiškiai matyti, kaip Kauno miesto Centro policijos nuovadoje elgėsi auklėtoja J. R., kokiu būdu ji stengėsi išvengti administracinės atsakomybės. Teismas neapklausė moksleivių (kuriems buvo nustatytas neblaivumas) tėvų, neišsiaiškino, kodėl klasės auklėtoja neinformavo tėvų, kad jų vaikai pristatyti į policijos įstaigą, neinformavo jų, kad jų vaikams buvo taikytos administracinės teisenos priemonės, neišsiaiškino, ar klasės auklėtoja tinkamai atliko savo pareigas. Skunde pagrįstai teigiama, kad teismas neįvertino to, kad pagal Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 44 str. 1 p., vaikui turi būti ugdoma nuostata prieš rūkymą ir alkoholinių gėrimų vartojimą, taip pat 57 str. 2 p. nurodoma kad, mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą.

Pagrįstas yra ir tas skundo argumentas, jog bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme nebuvo surašytas posėdžio protokolas. Nors teismas nutarime rašo, kad J. R. teismo posėdyje paaiškino aplinkybes, tačiau teismo posėdžio protokolas rašomas nebuvo. ATPK 285 str. nustatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą. Apylinkės teisme, jei yra apklausiami asmenys taip pat turi būt rašomas protokolas. Iš nutarimo turinio seka, kad pažeidėja buvo apklausta ir davė paaiškinimus. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti apeliacinio skundo teiginių dėl teismo posėdžio metu galbūt padarytų procesinių pažeidimų. Taip pat yra ribotos galimybės įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotus paaiškinimus. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-07 nutartį administracinėje byloje N575-2002/2011). Nesant pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, skundą nagrinėjanti teismas negali nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo užtikrinta jo teisė apklausti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį pareigūną. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.

Konstatuojama, jog apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti apelianto argumentų bei motyvų pagrįstumo. Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad aukščiau paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-09 nutarimas yra naikinamas, J. R. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. nutarimą panaikinti.

J. R. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas