Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. atstovo Vaido Batūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2016 m. vasario 25 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad S. Ž. nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. ir T. G. 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais (tiksli data nenustatyta) statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), dirbtų apdailininkais, su jais sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio l dalies 1, 2 punkto, 99 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Nelegalus darbas, t. y. ATPK 41³ straipsnyje numatytas pažeidimas, pagal savo pobūdį yra trunkamasis pažeidimas, nuobaudos skyrimo terminai pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį turi būti pradedami skaičiuoti nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo 2016 m. vasario 1 d. (nelegalaus darbo tyrimo akto surašymo dienos). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams (b. l. 86-87). Taigi administracinės nuobaudos paskyrimo terminas šioje byloje buvo pratęstas dar nepraėjus šešių mėnesių nuo teisės pažeidimo padarymo dienos terminui ir esant objektyvioms nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastims, nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė M. B. administracinę nuobaudą, nes senaties terminas nėra suėjęs. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, apelianto skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad M. B. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; <...>. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-19-2013).

Byloje neginčytinai nustatyta, kad M. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad S. Ž. nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. ir T. G. 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais (tiksli data nenustatyta) statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), dirbtų apdailininkais, su jais sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Liudytojas T. G. paaiškino, kad S. Š., kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasiūlė statybų objekte klijuoti plyteles. Jis pasikvietė S. Ž., I. K.. I. K. mokėjo klijuoti klinkerines plyteles, todėl su juo buvo sudaryta darbo sutartis, o jis su S. Ž. tik mokėsi, objekte dirbo apie 3 savaites. Dirbdami naudojosi ne tik savo, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais darbo įrankiais, buvo išduoti darbo rūbai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipais. Statybų objekte plyteles klijavo keturiese, t. y. jis, S. Ž., I. K., S. K.. Kai S. Š. išvyko į komandiruotę, kilus neaiškumams turėjo kreiptis į A. T.. S. Š. davė 1000 Eur, kuriuos pasidalino po lygiai su S. Ž., I. K., S. K.. Buvo sutarta, kad darbo užmokestį mokės, tik atlikus darbus (b. l. 10-11, 78-79). Liudytojas S. Ž. patvirtino, kad statybų objekte, prie (duomenys neskelbtini), klijavo klinkerio plyteles, dirbo apie tris savaites, gavo 250 Eur avansą iš T. G.. Darbo rūbus rado vagonėlyje, darbo įrankius atsiveždavo T. G. ir I. K. (b. l. 79-80). Kaip matyti iš liudytojų T. G. ir S. Ž. parodymų, T. G. ir S. Ž. realiai dirbo statybų objekte, su jais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaręs rašytinės darbo sutarties, tačiau buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, darbų atlikimo, buvo išduoti darbo rūbai, įrankiai, sumokėtas avansas.

Liudytojų T. G., S. Ž. parodymus, kad dirbo statybų objekte ir klijavo plyteles patvirtina liudytojai I. K., S. K., kurie kartu su jais dirbo. Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad T. G. dirbo nelegaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“, T. G. su S. Ž. klijavo plyteles (b. l. 80-81). Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad statybų objekte dirbo keturiese, t. y. jis, T. G., S. Ž. ir I. K. (b. l. 25-28). Nors A. T., UAB „(duomenys neskelbtini)“ inžinierius, teigė, jog statybų objekte nematė nei T. G., nei S. Ž. (b. l. 81-82), tačiau būdamas atsakingas už statybų objekte atliktus darbus, turėjo matyti dirbančius T. G. ir S. Ž., nes statybų objekte jie dirbo tris savaites. Be to, liudytojo A. T. parodymus iš dalies paneigia liudytojas S. Š., kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų objekte darbininku. Liudytojas S. Š. paaiškino, kad T. G. ieškojo papildomo darbo, buvo atvykęs kartu su S. Ž. į statybų objektą kelis kartus. Sutarė, kad T. G. pabandys dirbti, jei pavyks, išsiims patentą ir dirbs. Matė, kad kelias dienas dirbo (b. l. 91-92). Pasak liudytojo L. B., atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuota, kad T. G. statybų objekte dirbo ant pastolių, glaistė tarpus tarp klinkerio plytelių, buvo su darbo rūbais, šalmu (b. l. 100-101). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojo L. B. parodymai negali būti laikomi patikimais, nes jis tiesiogiai veiksmuose nedalyvavo, tačiau liudytojo nurodytos aplinkybės sutampa su kitų liudytojų parodymais, juos papildo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Įvertinus tai, neginčijamai nustatyta, kad T. G. ir S. Ž. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų objekte, klijavo plyteles. T. G. ir S. Ž. buvo suteiktos darbo priemonės, darbo įrankiai, darbo rūbai, jų darbo kokybę prižiūrėjo ir darbo veiklą kontroliavo A. T., kuris buvo atsakingas už atliktus darbus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad su T. G., S. Ž. buvo sutarta dėl darbo užmokesčio (už 1 kvadratinį metrą išklijuotų plytelių sutarta mokėti apie 45 Eur), buvo sumokėtas avansas. Nors liudytojas T. G. teismo posėdžio metu teigė, kad S. Š. davė 1000 Eur, kurie buvo jo asmeniniai pinigai (b. l. 78-79), tačiau apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo sumokėtas 1000 Eur avansas, kurį pasidalino po lygiai su S. Ž., I. K., S. K. (b. l. 10-11). Tai, kad buvo sumokėtas avansas patvirtina ne tik T. G., bet ir S. Ž., I. K. (b. l. 25-28, 79-80). Nors liudytojas L. B. teismo posėdžio metu nenurodė tiksliai, kiek ir kam buvo sumokėta, tačiau iš pokalbių suprato, jog pradedant darbus jie gavo avansą (b. l. 101). Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 1000 Eur avansas buvo sumokėtas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad T. G., S. Ž. veiksmuose nėra nelegalaus darbo požymių, nes juos su S. Š. siejo civiliniai teisiniai santykiai, atmestinas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis S. Š. pasiūlė T. G. užsidirbti. T. G. kartu su S. Ž., I. K., S. K. nuvyko į statybų objektą. I. K. ir S. K. buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, su jais buvo pasirašytos darbo sutartis, o T. G. su S. Ž. įdarbinti nebuvo, tačiau statybų objekte klijavo plyteles, t. y. realiai dirbo. T. G. ir S. Ž. buvo suteiktos darbo priemonės, išduoti darbo įrankiai, darbo rūbai, buvo sutarta dėl darbo užmokesčio (už 1 kvadratinį metrą išklijuotų plytelių sutarta mokėti apie 45 Eur), buvo sumokėtas avansas, dirbdavo nuo ryto iki vakaro, maždaug nuo 9.00 val. iki 16.00 val., jų darbo kokybę prižiūrėjo ir darbo veiklą kontroliavo A. T., kuris privalėjo tikrinti atliktus darbus. T. G. ir S. Ž. naudojosi ne tik T. G. ir I. K. darbo įrankiais, bet ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais darbo įrankiais, bei darbdavio suteiktomis priemonėmis. Taigi, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde tarp T. G., S. Ž. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. Š. tarėsi su T. G. ir S. Ž. dėl civilinės rangos sutarties sudarymo. Tokių aplinkybių nenurodė nei S. Š., nei T. G., nei S. Ž.. Be to, S. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo staliumi (b. l. 45), todėl abejotina, kad jis buvo įgaliotas įmonės vardu tartis dėl rangos sutarties sudarymo. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog T. G., S. Ž. su S. Š. nesiejo sutartiniai rangos santykiai, priešingai T. G. ir S. Ž. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

M. B. teismo posėdžio metu teigė, kad nežino ar T. G. ir S. Ž. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Statybos darbų vadovai, brigadininkai užtikrina darbo kokybę, tvarką, kad objekte nebūtų pašalinių žmonių. Įdarbinimo atranką vykdo objektuose dirbantys brigadininkai, darbuotojų priėmimą organizuoja personalo vadovė (b. l. 82-83). Pažymėtina, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims, todėl kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategoriją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. B. pareigą pranešti Sodrai apie asmenų darbo pradžią pavedė personalo vadovei D. P., kuri rengia darbo sutartis (b. l. 90-91). Tačiau minėtų pareigų perleidimas nešalina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. B. atsakomybės už DK 99 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymą. Bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis). Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Taigi įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Šiuo atveju M. B. buvo atsakingas už tinkamą bendrovės darbo organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, kad darbuotojams būtų leista dirbti tik su jais sudarius darbo sutartis, bei apie įdarbinimą parnešus VSDFV. Įvertinus tai, darytina išvada, kad net ir hipotetiškai priimant M. B. versiją, neva jis apie darbuotojus nežinojo, turėtų būti konstatuojama, jog M. B. veika pasireiškė neatsargumu (nerūpestingumu), ir lygiai taip pat jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Asmuo, būdamas bendrovės direktoriumi, turi imtis tinkamų priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su darbuotojais, tačiau ir kontroliuoti, kad atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas, būtent norminių aktų nustatyta tvarka ir laiku pateiktų VSDFV teritoriniam skyriui duomenis apie asmens darbo pradžią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-61-2014).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad kriminalinės žvalgybos metodais gauta informacija galimai buvo panaudota įstatyme nenumatytais tikslais ir neteisėtais būdais, kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija negali būti panaudojama administracinėse bylose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu. Valstybinė darbo inspekcija nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. SD-3-15573 kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą R. Jasevičių su prašymu leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas, 2015 m. gruodžio 21 d. toks sutikimas buvo duotas. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija buvo panaudota neteisėtais būdais. Be to, priimant skundžiamą nutarimą nebuvo remiamasi kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija.

Įvertinęs tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. B. atstovo Vaido Batūros apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.