Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-05-06 · Administracinė byla Nr. I1-1035-609/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-06
Bylos Nr.
I1-1035-609/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02883-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1035-609/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02883-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovės atstovas; Kauno TI), jam priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2-3) nurodo, kad jo buvimo Kauno TI metu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. vasario 8 d. jam nepagrįstai buvo apribota teisė skambinti telefonu bei pasimatyti su artimaisiais.

Paaiškina, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro nutarimu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. jam buvo apribota teisė į pasimatymus ir telefoninius pokalbius, išskyrus su advokatu. Tvirtina, jog, pasibaigus apribojimo terminui ir toliau buvo draudžiami pasimatymai ir telefoniniai pokalbiai su artimaisiais. Dėl šios aplinkybės jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kuri jo skundą persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai. Atsakydama į jo skundą, Kauno apygardos prokuratūra pažymėjo, jog jam nustatyti apribojimai pasibaigė 2018 m. gruodžio 28 d. Teigia, jog tik 2019 m. vasario 8 d. Kauno TI administracijai pateikus Kauno apygardos prokuratūros atsakymą, jam nustatyti apribojimai buvo nebetaikomai. Pareiškėjas pažymi, kad jo nurodytu būdu 1 mėnesį ir 12 dienų buvo ribojama jo teisė į pasimatymus ir telefoninius pokalbius su artimaisiais, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio nuostatas.

Atkreipia dėmesį į didelį šeimos sąsajos svarbumą, šeimos reikšmę visuomenei, bei teigia, jog negalėdamas pabendrauti su šeima, ypač šventiniu periodu, jis ir jo šeimos nariai patyrė didelius psichologinius nepatogumus.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą ir 2021 m. sausio 12 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 45, 26-28) nurodo, kad su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, jog ginčui aktualiu laikotarpiu skambinimo telefonu tvarką reglamentavo Kauno TI direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei taksofono kortelių įsigijimo tvarkos aprašas, kurio 7 punkte nurodyta, kad siekdamas paskambinti telefonu, suimtasis turi pateikti prašymą įstaigos direktoriui ir nurodyti asmenis, kuriems ketina skambinti bei jų telefonų numerius. Kauno TI pareigūnai kiekvieną kartą tikrina pateiktus suimtųjų prašymus, siekiant nustatyti, ar juose nėra telefono numerių, kuriais suimtajam draudžiama skambinti bei pateiktame prašyme atlieka atitinkamas žymas.

Pažymi, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas teikė tris savaitinius prašymus dėl telefoninių pokalbių suteikimo, kuriuose nurodė, kad pageidauja skambinti advokatui.

Teigia, jog pareiškėjo skambučiai buvo blokuoti dvi dienas. Paaiškina, jog Kauno TI veikianti telefoninių pokalbių sistema yra automatizuota. Pareiškėjui pateiktame prašyme paskambinti nenurodžius numerių, kuriais jis ketina skambinti, jie sistemos galėjo būti blokuojami automatiškai. Kadangi pareiškėjas nepateikė prašymo skambinti žmonai, vaikams bei nenurodė jų telefonų numerių, todėl tokia teisė jam nebuvo suteikta.

Pažymi, kad Kauno TI neturi duomenų apie tai, jog ginčo laikotarpiu kokie nors asmenys rašė prašymus dėl pasimatymo suteikimo su pareiškėju, kad jiems buvo neleista pasimatyti su pareiškėju.

Pabrėžia, jog pareiškėjas konkrečių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, nekonkretizavo, jų nedetalizavo, konkrečiai ir aiškiai neapibūdino, juos nurodė itin abstrakčiai ir paviršutiniškai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl nepagrįstai apribotos teisės skambinti telefonu bei pasimatyti su artimaisiais laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. vasario 8 d., atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiškė jo ir jo šeimos narių patirtais dideliais dvasiniais išgyvenimais.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, ar viešojo administravimo subjektas veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, ar šios institucijos darbuotojų veiksmai (neveikimas) tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams, ar pareiškėjui buvo padaryta žala, kurios atsiradimą lėmė valdžios institucijos pareigūnų veiksmai (neveikimas). Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos žmogaus teisių teismas (toliau - ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalis nustato, jog tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Šioje dalyje nurodyti suimtųjų teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtųjų telefoniniams pokalbiams su savo gynėju. Pagal to paties straipsnio 3, 4 dalis, suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Ginčo laikotarpiu galiojusių Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), 74 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos šių Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenims ir kalbėti su jais telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Pareigūnas leidžia suimtajam kalbėti telefonu tik įsitikinęs, kad suimtasis nesurinko telefono numerio asmens, kuriam neleidžiama skambinti (76 punktas). Suimtųjų pokalbiai telefonu registruojami Suimtųjų pokalbių telefonu apskaitos žurnale (12 priedas) arba elektroninėje apskaitos sistemoje. Suimtųjų prašymai leisti skambinti telefonu su tardymo izoliatoriaus direktoriaus įrašais ir suimtojo parašu, taip pat ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymai neleisti suimtajam skambinti telefonu saugomi tam tikroje byloje (77 punktas).

Kauno TI direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1-93 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei taksofono kortelių įsigijimo tvarkos aprašo (b. l. 33-38) 7 punkte nurodyta, jog siekdamas paskambinti telefonu, suimtasis turi pateikti prašymą arba savaitinį prašymą įstaigos direktoriui dėl telefoninio pokalbio suteikimo, kuriame turi nurodyti asmenis, kuriems ketina skambinti, bei jų telefonų numerius.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog suimtajam turi būti sudaryta galimybė paskambinti kitiems asmenims tuomet, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu bei suimtasis tardymo izoliatoriaus direktoriui yra pateikęs raštišką prašymą leisti skambinti telefonu su jame pateiktais duomenimis apie asmenis, kuriems ketina skambinti, bei jų telefonų numeriais.

Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2019 m. vasario 5 d. rašto Nr. IBPS-S-722376 (b. l. 4) matyti, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. buvo apribota pareiškėjo teisė į pasimatymus bei teisė skambinti telefonu. Kadangi duomenų, jog nurodytų teisių apribojimas pareiškėjui būtų pratęstas ilgesniam laikotarpiui, byloje nėra, darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. vasario 8 d. pareiškėjas turėjo teisę skambinti bei kalbėti telefonu bei naudotis pasimatymų teise.

Pareiškėjas skunde teigia, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. vasario 5 d. jis skambino advokatui, o skambučiai kiti skambučiai buvo blokuojami.

Byloje esanti skambučių išklotinė (b. l. 5) patvirtina, jog 2018 m. gruodžio 31 d. buvo užblokuoti du pareiškėjo skambučiai, 2019 m. sausio 29 d. – vienas skambutis. Byloje esantys duomenys patvirtina (b. l. 5, 46-51), jog buvo blokuoti skambučiai kitais telefono numeriais, nei nurodyti pareiškėjo prašymuose.

Iš į bylą pateiktų pareiškėjo prašymų Kauno TI direktoriui dėl telefoninių pokalbių suteikimo matyti (b. l. 46-51), jog ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas buvo pateikęs tris savaitinius prašymus leisti skambinti telefonu advokatui. Byloje nėra duomenų, jog tuo ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas buvo pateikęs prašymus leisti skambinti kitiems asmenims bei nurodęs jų telefonų numerius. Visuma aukščiau nurodytų aplinkybių patvirtina, jog ginčijamu laikotarpiu pareiškėjo teisė skambinti telefonu buvo ribojama.

Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti. Pagal šio straipsnio 8 dalį, pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 63 punkte nustatyta, jog asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų priėmimo biure pateikia rašytinį prašymą, kuriame nurodo savo vardą ir pavardę, asmens statusą suimtojo (nuteistojo) atžvilgiu (sutuoktinis, sugyventinis, artimasis giminaitis, asmuo, turintis bendrą vaiką, ar kitas asmuo), suimtojo (nuteistojo), su kuriuo pageidaujama pasimatyti, vardą ir pavardę, pageidaujamo pasimatymo rūšį ir trukmę, motyvus dėl antro trumpalaikio pasimatymo be pertraukos suteikimo, jei pageidauja, kad toks pasimatymas būtų suteiktas. Tardymo izoliatoriaus darbuotojas, įsitikinęs, kad pateikti dokumentai yra pagrindas suteikti pasimatymą, apie tai informuoja tardymo izoliatoriaus direktorių arba jo įgaliotą pareigūną, kurie rašytiniame prašyme suteikti pasimatymą nurodo pasimatymo rūšį, pasimatymų kiekį ir trukmę, o jeigu suteikti pasimatymą atsisako, – atsisakymo motyvus. Rašytinio prašymo kopiją su rezoliucija dėl atsisakymo suteikti pasimatymą tardymo izoliatorius darbuotojas grąžina prašymą įteikusiam asmeniui.

Kauno TI direktoriaus 2017 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1-4 patvirtinto Trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo procedūrų tvarkos aprašo (b. l. 39-42) 12 punkte nurodyta, kad asmuo, norintis pasimatyti su suimtuoju/nuteistuoju, atvykęs į Kauno TI su Siuntų, perdavimo ir smulkiųjų paketų priėmimo ir pasimatymų suteikimo biuro darbuotoju suderina galimo pasimatymo dieną ir laiką (data ir laikas gali būti suderinti telefonu). Suderinus datą, likus ne mažiau kaip 10 dienų iki numatyto pasimatymo, prašymas dėl pasimatymo suteikimo turi būti atneštas į minėtą biurą arba atsiųstas šiame apraše nurodytu elektroninio pašto adresu.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog galimybė suimtajam pasimatyti su asmenimis, norintiems su juo pasimatyti, sudaroma tik tuomet, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas suimtajam neleisti pasimatyti ir pageidaujantis su suimtuoju asmuo pasimatyti asmuo yra pateikęs atitinkamą raštišką prašymą dėl pasimatymo suteikimo.

Nors pareiškėjas teigia, jog 2018 m. gruodžio 28 d. pasibaigus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu nustatytam jo teisės į pasimatymus apribojimui, jam nebuvo sudaryta galimybė pasimatyti su artimaisiais, skunde nenurodė, kokie asmenys pageidavo su juo pasimatyti. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu kokie nors asmenys rašė prašymus dėl pasimatymo suteikimo su pareiškėju. Darytina išvada, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisų pažeidimas nėra įrodytas.

Kadangi pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nenustačius atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, teisinio pagrindo viešajai civilinei atsakomybei kilti nėra, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė