Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-03 · Civilinė byla Nr. 2S-609-431/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-03
Bylos Nr.
2S-609-431/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40617-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
J. A.
Kreditorius
N. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-609-431/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40617-2016-6 Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11.;
(S)3.5.11.; 3.5.24.; 3.3.2.5.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuotasis asmuo byloje – išieškotoja N. G..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė pripažinti antstolės 2016 m. spalio 17 d. įpareigojimą Nr. S01-12747 neteisėtu ir jį panaikinti. Nurodė, kad antstolės rašte nenurodyta, kokios procesinės normos pagrindu ji reikalauja informacijos vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/02137. Šioje vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai yra baigti, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi buvo leista pašalinti buvusius daiktus išieškotojai. Antstolė pareiškėjui išsiųsto rašto metu ne tik neturėjo jokio vykdytino dokumento, bet 2016 m. spalio 18 d. yra grąžinusi vykdomąjį raštą ir priverstine tvarka iš pareiškėjo išsireikalavo vykdomojo rašto grąžinimo pašto išlaidas. Jokios bendros dalinės nuosavybės teritorijos pareiškėjo ir išieškotojos vardu nėra įregistruota. Nuosavybės teise pareiškėjui priklauso ūkinis pastatas ir dalis gyvenamojo namo.

Antstolė nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog vykdomoji byla 0177/14/02137, pradėta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2762-294/2014, nėra baigta, vykdomasis dokumentas nėra grąžintas jį išdavusiai institucijai. Vykdymo veiksmų pagrindas yra vykdomasis raštas, tačiau vykdymo teisinis pagrindas visada yra teismo procesinis sprendimas, o ne vykdomasis raštas. Teismo procesinio sprendimo esmė ir prasmė buvo išdėstyta vykdomajame rašte – bendros teritorijos sutvarkymas, kuris nėra vienkartinis veiksmas. Skolininkas viso vykdymo proceso metu atkakliai nurodo, kad jis neturi su išieškotoja bendros teritorijos, savaip interpretuoja teismo sprendimą. Skolininkas nuolat siekė vilkinti vykdymo procesą ir galiausiai, piktybiškai, vėl grąžino daiktus į buvusią vietą, žinodamas, kad taip pažeidžia teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi atmetė pareiškėjo J. A. skundą dėl antstolės A. S. veiksmų.

Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi byloje Nr. 2-12960-863/2015 taikė vykdomajame rašte nurodytas pasekmes, t. y. suteikė teisę išieškotojai pašalinti iš bendros dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą, medinius krovinių padėklus, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko. Išieškotojos atstovas 2016 m. spalio 14 d. pateikė antstolei pranešimą su nuotraukomis, kuriame nurodyta, jog skolininkas pakartotinai į tą pačią vietą sudėjo medinius padėklus, metalo ir kitų šiukšlių. Antstolė 2016 m. spalio 17 d. raštu Dėl informacijos pateikimo įpareigojo skolininką pateikti antstolei paaiškinimus raštu, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, esančioje aplink gyvenamąjį namą, sudėti mediniai padėklai ir (ar) kitokie daiktai bei pateikti paaiškinimus apie susidariusią situaciją.

CPK 632 straipsnio 1 dalyje įvirtintas baigtinis sąrašas, kada vykdomoji byla laikoma baigta. Užbaigdamas vykdomąją bylą antstolis priima patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (CPK 613 straipsnis, 625 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.26 punktas). Vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/02137 nėra antstolės patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo, taip pat nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad vykdomoji byla yra baigta. Be to, tiek iš vykdomosios bylos duomenų, tiek iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad nėra žymų apie vykdomojo dokumento įvykdymą, todėl pareiškėjo argumentas, kad vykdymo veiksmai yra baigti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Antstolio reikalavimai yra privalomi ne tik vykdymo proceso dalyviams, bet ir kitiems asmenims. Siekiant užtikrinti antstolio reikalavimų privalomumą, įstatymų leidėjas yra numatęs sankcijas asmenims, kurie be svarbių priežasčių nevykdo antstolio reikalavimų (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Skolininko pareigos yra įtvirtintos ir CPK 643, 644 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju antstolė, gavusi pranešimą apie tai, kad skolininkas pakartotinai į tą pačią vietą sudėjo medinius padėklus, metalo ir kitų šiukšlių, 2016 m. spalio 17 d. raštu pareikalavo iš pareiškėjo pateikti paaiškinimus apie susidariusią situaciją. Tokie antstolės veiksmai (reikalavimai) atitinka CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, bei nėra pagrindų jų vertinti, kaip neteisėtus. Ta aplinkybė, kad 2016 m. spalio 17 d. rašte nėra nurodytos teisės normos, kuriomis remiasi antstolė, savaime ginčijamo dokumento nedaro neteisėtu ir nepagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas J. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodo, jog:

Antstolės veiksmai, kuriais ji 2016 m. spalio 17 d. raštu reikalauja iš pareiškėjo pateikti paaiškinimus, ar aplink namą sudėti mediniai padėklai ir kiti daiktai, pripažintini neteisėtais. Jie laikytini neteisėtais ir tuo atveju, jei ji įvykdžiusi teismo sprendimą ir tai konstatavusi savo aktu, nebuvo priėmusi patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti veiksmai.

Teismas nevykdė CPK 594 straipsnio 1 dalyje nurodytos antstolės procesinių veiksmų kontrolės ir be pagrindo patikėjo jos atsakyme tenkinti skundą išdėstytomis aplinkybėmis. Antstolė 2015 m. sausio 27 d. apžiūros vietoje aktu konstatavo, kad atvykusi į vietą, nustatė, kad šalia gyvenamojo namo nėra nei metalo laužo, nei medinių padėklų. Akte nurodyta, kad šias aplinkybes nurodė ir išieškotojos atstovas. Todėl vykdyti tuos pačius veiksmus antrą kartą antstolė neturėjo teisinio pagrindo.

Antstolė 2015 m. balandžio 22 d. aktu konstatavo, jog išieškotoja šalino iš bendros teritorijos medinius padėklus. Antstolės darytos nuotraukos patvirtina, kad buvo sulaužyti pareiškėjui priklausantys daiktai, o jų nuolaužos bei malkos buvo sumestos į pareiškėjui priklausantį daržą. Šie daiktai buvo prie ūkinio pastato, o ne aplink namą, kaip buvo nurodyta įsiteisėjusiame 2014 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime. Šie faktai paneigia teismo nutartyje nurodytą aplinkybę, kad sulaužyti daiktai buvo aplink namą ir kad šie daiktai buvo sudėti ten antrą kartą. Antstolė 2015 m. balandžio 22 d. veiksmams atlikti, tai yra sulaužyti pareiškėjui priklausiusius daiktus, neturėjo vykdomojo dokumento ir neturėjo pagrindo veikti pagal įvykdytą vykdomąjį raštą. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis pareiškėjas ir išieškotoja nėra sklypo bendrasavininkai

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė A. S. nesutinka su skundu ir prašo palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog išieškotoja pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartį savo lėšomis šalino iš bendros teritorijos medinius padėklus. Po šių veiksmų skolininkas pateikė skundą, kurį teismas atmetė. Po to, kai išieškotoja savo lėšomis pašalino iš bendros teritorijos medinius padėklus, buvo gautas pranešimas, jog skolininkas pakartotinai, į tą pačią vietą sudėjo medinius padėklus, metalo ir kitų šiukšlių. Todėl antstolė surašė patvarkymą, įpareigojanti skolininką pateikti paaiškinimus apie susiklosčiusią situaciją. Vykdomoji byla Nr. 0177/14/02137 nėra baigta, vykdomasis dokumentas nėra grąžintas jį išdavusiai institucijai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu bei su teismų sprendimų, įpareigojančių atlikti atsakovą tam tikrus veiksmus, vykdymu, tinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2762-294/2014 dėl įpareigojimo pareiškėjui per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą ir įpareigoti sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją, nevykdžius teismo sprendimo leisti išieškotojai tai padaryti atsakovo lėšomis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12960-863/2015 taikė vykdomajame rašte nurodytas pasekmes, t. y. suteikė teisę išieškotojai pašalinti iš bendros dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą, medinius krovinių padėklus, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko. Išieškotojos atstovas 2016 m. spalio 14 d. pateikė antstolei pranešimą su nuotraukomis, kuriame nurodyta, jog skolininkas pakartotinai į tą pačią vietą sudėjo medinius padėklus, metalo ir kitų šiukšlių. Todėl antstolė 2016 m. spalio 17 d. raštu įpareigojo skolininką pateikti antstolei paaiškinimus raštu, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, esančioje aplink gyvenamąjį namą, sudėti mediniai padėklai ir (ar) kitokie daiktai bei pateikti paaiškinimus apie susidariusią situaciją.

Atskirajame skunde pareiškėjas remiasi bei kartu pateikia antstolės 2015 m. sausio 27 d. apžiūros vietoje ir 2015 m. vasario 19 d. aktus. Tačiau po šių aktų sudarymo įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi išieškotojai buvo suteikta teisė pašalinti iš bendros dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą, medinius krovinių padėklus, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko. Taigi, tokia teismo nutartimi kartu buvo konstatuota ir aplinkybė, jog pareiškėjas nėra įvykdęs įpareigojimo, nustatyto teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog antstolė vykdė tuo pačius veiksmus be teisinio pagrindo, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nebuvo nurodęs atskirajame skunde minimų aplinkybių apie sulaužytus jam priklausančius daiktus bei faktinę jų buvimo vietą. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme. Skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas nesirėmė antstolės ir išieškotojos 2015 m. balandžio 22 d. atliktais veiksmais, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Pareiškėjas skundžiamu antstolės 2016 m. spalio 17 d. patvarkymu nebuvo įpareigotas pakartotinai pašalinti medinius padėklus, o tik buvo įpareigotas pateikti paaiškinimus, ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, esančioje aplink gyvenamąjį namą, sudėti mediniai padėklai ir (ar) kitokie daiktai bei pateikti paaiškinimus apie susidariusią situaciją. Šį patvarkymą antstolė priėmė, reaguodama į išieškotojos pateiktą skundą, todėl antstolės veiksmai pripažintini teisėtais ir nepažeidžiančiais pareiškėjo teisių bei interesų.

Pareiškėjui išaiškintina, kad antstolės vykdomame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, jog turi būti pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą, metalinis garažas, metalo laužas, mediniai krovinių padėklai, smėlio krūva ir sutvarkyta bendrojo naudojimo teritoriją. Taigi, aplinkybė, jog teritorija, esanti aplink gyvenamąjį namą, bylos šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad po antstolės vykdomo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nuosavybės teisės bei registracija Nekilnojamojo turto registre būtų pasikeitusi.

Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių bylos aplinkybių bei teisinių argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė