Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-11 · Administracinė byla Nr. I-2472-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-11
Bylos Nr.
I-2472-162/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
G. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Dianai Šėperienei,dalyvaujant pareiškėjui G. B.,

2015 m. lapkričio 23 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 5).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kamerą, neatitinkančią higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinės 14 kameroje buvo mažai šviesos, kameroje neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir šalta, be to, kamera buvo nešvari ir joje buvo pelėsių. Pabrėžia, jog laikotarpiu 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., kuriuo pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje, neveikė tualetas, kadangi jis buvo užsikimšęs. Teigia, jog dėl to kameroje Nr. 14 tvyrojo didžiulė smarvė. Klaipėdos AVPK pareigūnų prašė būti perkeltas į kitą kamerą, tačiau šie į pareiškėjo prašymus nereagavo ir pareiškėją į kitą kamerą perkėlė tik 2015 m. rugsėjo 14 d. vakare. Nurodo sergantis tuberkuliuoze, todėl pergyveno dėl sveikatos būklės, bijojo, kad sveikata nepablogėtų, kadangi buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Teigia, jog tokiu būdu patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, jautė emocinę depresiją.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. B. skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 8-10) su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, o ir atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Klaipėdos AVPK administracijai dėl jo teisių pažeidimų laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje.

Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 215 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės“ nustatytus reikalavimus, kurie Klaipėdos AVPK areštinei turi būti taikomi ir šiuo metu, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Higienos norma HN 37:2009) 2 punkte yra įtvirtinta, kad veikiančios policijos areštinėms taikomi tik tie Higienos normos HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pažymi, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. kovo 30 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės kamerų patikrinimą, kurio metu konstatavo, kad norint padidinti areštinės kamerose esamą dirbtinę apšvietą reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl Higienos normoje HN 37:2009 nustatyti dirbtinės apšvietos reikalavimai Klaipėdos AVPK areštinėje šiuo metu netaikytini.

Pažymi, kad areštinės kamerose yra įrengta mechaninė ventiliacija, taip pat jos vėdinamos ir per langus. Langai sandarūs, drėgmės nėra. Niekada nebuvo nustatyta faktų, kad kamerose būtų drėgmė ar pelėsiai.

Nurodo, jog pagal Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus, areštinėje laikomi asmenys patys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui, pageidaujantys areštinėje laikomi asmenys, yra visada aprūpinami švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi bei valymo priemonėmis. Pabrėžia, jog per paskutinių trejų metų laikotarpį nėra nustatyta, kad kuriam nors iš areštinėje laikomų asmenų, jam pageidaujant, nebūtų buvęs išduotas valymo inventorius.

Pažymi, kad areštinės kamerose periodiškai atliekami einamieji patalpų remonto darbai, t. y, perdažomos nuniokotos lubos, sienos, grindys, atstatomos nugriautos pertvaros.

Nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje būna atvejų, kai užsikemša sanitarinių mazgų nutekamieji vamzdžiai, tačiau tai nutinka dėl to, kad kamerose laikomi asmenys į nutekamuosius vamzdžius prikiša skudurų ir pan. Teigia, jog tokie sutrikimai šalinamai nedelsiant, t. y. tą pačią arba sekančią dieną, kviečiant avarines tarnybas. Pažymi, kad dėl 2014 m. rugsėjo 14 d. vakare užsikimšusio nutekamojo vamzdžio areštinės kameroje Nr. 14, joje laikytas pareiškėjas 20 val. 32 min. buvo perkeltas į areštinės kamerą Nr. 12, o sekančią dieną šis gedimas buvo pašalintas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 49), į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., atlyginimo priteisimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).

Dėl sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo

Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu) (minėta, toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 punktas). Higienos normos HN 37:2009 23 punktas numato, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 37:2009 24 punkte nurodyta, jog policijos areštinės kamerų ir karcerio pakankama oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti – 18–28 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,15–0,5 m/s; šaltuoju metų periodu oro temperatūra – 18–26 °C, santykinė drėgmė – 30–75 %, oro judrumas – 0,05–0,2 m/s. Higienos normos HN 37:2009 48 punkte numatyta, kad visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs. Patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių. Higienos normos HN 37:2009 52 reglamentuota, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.13 punkte nustatyta, jog policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Faktinę aplinkybę dėl areštinės kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį (b. l. 19-20) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l. 21). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintame leidime pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį nurodyta, kad areštinėje yra <...> langai stikliniai; patalpų apšvietimas natūralus ir dirbtinis; vėdinimas natūralus ir mechaninis; areštinės patalpų techninė higieninė būklė gera. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b. l. 23-24) nurodyta, kad šioje areštinės dalyje įrengtos 42 vietos kalinamiesiems (13 kamerų). Kiekvienoje kameroje įrengtos pritvirtintos lovos, individualios spintelės, taburetės, sieninės gembės rūbams, unitazai ir praustuvės, atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto.

Pareiškėjas teigia, kad areštinės kameroje trūko šviesos, joje buvo šalta, kamera buvo drėgna, joje buvo pelėsio, be to, kamera buvo nešvari, joje neveikė ventiliacija.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktu Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 9 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl G. B. skundo“ bei 2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu.

Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto 2015 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime „Dėl G. B. skundo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) nurodyta, kad G. B. Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. 12 val. 50 min. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. 20 val. 32 min. buvo laikomas kameroje Nr. 14 d. (b. l. 11).

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 13 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams, taip pat įvertinti asmenų (ne pareiškėjo) 2015 m. kovo 18 d. ir 2015 m. kovo 23 d. skunduose išdėstytus faktus. Patikrinimo metu buvo tikrinamos Klaipėdos AVPK areštinės kameros Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. K3-98 nustatyta, kad skunduose nurodyti faktai, jog kamerose Nr. 3, 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39 šalta ir drėgna, nėra ventiliacijos, kamerų sienos apipelėjusios – nepasitvirtino, bet pasitvirtino tai, kad kamerose netinkama dirbtinė apšvieta. Tačiau šis pažeidimas nebuvo vertinamas kaip pažeidimas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto reikalavimams, kadangi apšvietimo sistemos pakeitimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, todėl vadovaujantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu (veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie HN 37:2009 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais), toks pažeidimas nelaikytinas pažeidimu.

Apibendrinus faktines aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos patikrinimo akte, konstatuotina, jog pažeidimas dėl apšvietos buvo nustatytas kamerose Nr. 4, 5, 15, 23, 25, 34, 35, 38, 39, tačiau remiantis Higienos normos HN 37:2009 2 punktu, jis nelaikytas pažeidimu, kadangi jo pašalinimui reikalinga atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus.

Spręsti, ar kokie nors pažeidimai buvo nustatyti kameroje Nr. 14, kurioje buvo patalpintas pareiškėjas, nėra galimybės, nes 2015 m. balandžio 13 d. patikrinimo metu nebuvo patikrinta kamera Nr.14. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad net keliose kamerose nebuvo nustatyti pažeidimai dėl apšvietos (nebuvo vertinta kaip pažeidimas), temperatūros, drėgnumo, pelėsio, ventiliacijos, nešvaros laikotarpiu, artimu pareiškėjo kalinimui kameroje Nr. 14, todėl darytina išvada, jog minėtų pažeidimų nebuvo ir kameroje Nr. 14.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Higienos normos HN 37:2009 52 punktą, policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK administracijai būtų skundęsis dėl nešvarios kameros ir dėl to būtų prašęs valymo inventoriaus. Tai įvertinus, pareiškėjo argumentas dėl jo laikymo nešvarioje kameroje, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje akcentuoja, kad sanitarinis mazgas (tualetas) neveikė, nes buvo užsikimšęs.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dėl techninių gedimų areštinės kanalizacijos sistemoje suimtasis G. B. 2015 m. rugsėjo 14 d. 20 val. 32 min. buvo perkeltas į kamerą Nr. 12, kurioje buvo laikomas vienas. 2015 m. rugsėjo 15 d. 9 val. 30 min. G. B. planiniu etapu buvo etapuotas į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Remiantis byloje pateikta 2015 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaita faktūra nustatyta, kad UAB „Skaidrola“ atliko kanalizacijos valymo darbus Klaipėdos AVPK areštinėje (b. l. 16). Iš 2015 m. rugsėjo 15 d. paskyros-užduoties matyti, kad paslauga atlikta 2015 m. rugsėjo 15 d. 13-14 val. (b. l. 17). Aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo argumentas dėl jo laikymo Klaipėdos AVPK areštinės kameroje, kurioje neveikė unitazas (tualetas), laikytinas pagrįstu.

Atsakovo atstovas atsiliepime akcentavo, kad tokie sutrikimai yra šalinami nedelsiant, t. y. tą pačią arba sekančią dieną. Nurodė, kad dėl 2014 m. rugsėjo 14 d. vakare užsikimšusio nutekamojo vamzdžio Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 14, joje laikytas pareiškėjas 20 val. 32 min. perkeltas į kamerą Nr. 12, o sekančią dieną šis gedimas buvo pašalintas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.

Remiantis bylos medžiaga, teismas sprendžia, jog atsakovo atstovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. 12 val. 50 min. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. 20 val. 32 min., kai pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 14, unitazas užsikimšo tik paskutinę pareiškėjo laikymo kameroje Nr. 14 dieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad dažniausiai unitazą užkemšą patys suimtieji. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. kameroje Nr. 14 buvo laikomas vienas, tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybės, kad pareiškėjas būtų užkimšęs unitazą ar bent buvo tokia galimybė, kad jis jį užkimšo, atsakovo atstovas nenurodė.

Nustatytos aplinkybes suponuoja išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje pažeidžiant Taisyklių 7.13 punktą ir Higienos normos HN 37:2009 6 punktą.

Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 14 buvo laikomas ne nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., o nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 13 d. (t. y. perkeltas į higienos reikalavimų neatitinkančią kamerą dėl paskelbto badavimo), tačiau remiantis oficialiais rašytiniais duomenis nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 14 buvo laikomas būtent 4 dienas, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d. Be to, skunde pats pareiškėjas buvo nurodęs, kad buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinės kameroje Nr. 14 laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 14 d.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tvarkingą tualetą ir sveiką aplinką (Higienos normos HN 37:2009 6 punkto ir Taisyklių 7.13 punkto pažeidimas dėl neveikiančio tualeto), o kiti pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, susiję su jo apgyvendinimo sąlygomis, pripažintini nepagrįstais.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašo priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog dėl to, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, žeminančiomis elementarų žmogaus orumą, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, jautė emocinę depresiją, pergyveno dėl galimo sveikatos pablogėjimo, nes serga tuberkulioze.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2008 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–619/2008, publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“, Nr. 4 (14), 2008).

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl tinkamo unitazo buvo laikomas iš viso keturias dienas, tačiau šis pažeidimas buvo pakankamai žymus, nes kameroje buvo užsikimšęs nutekamasis vamzdis.

Pabrėžtina, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse nurodo (pvz, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2711-520/2015), kad teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą valstybės ekonominę situaciją bei jos piliečių bendrą materialinį lygį <...> į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (už kiekvieną praleistą dieną teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 5 Eur).

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 20 Eur (5 Eur už dieną). Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 2 000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui G. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 20 Eur (dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė