Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-10-04 · Civilinė byla Nr. 2-474-650/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-04
Bylos Nr.
2-474-650/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05402-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
L. P.
Atsakovas
E. P.
Advokatai
Irma Bekerė
Civilinė byla Nr. 2-474-650/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05402-2011-7

Teismo procesinio sprendimo kategorija 75.4.3;78.8;77.4.2;78.2.1;113.1; 116.1

(S)ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 4 d.

Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Jūratei Šarauskienei, dalyvaujant ieškovės L. P. atstovei advokato padėjėjai Irmai Bekerei, išvadą teikiančios institucijos atstovei Eglei Lazdauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui E. P., teikiančiai išvadą institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį teismui, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1998-07-25 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl kito sutuoktinio kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę; nepilnametės dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. P.; priteisti iš atsakovo E. P. dukters E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai materialinį išlaikymą po 400 litų kas mėnesį nuo 2011-09-01 iki E. P. pilnametystės ir 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2011-09-01; priteisto vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. P.; padalinti santuokos metu įgytą turtą: žemės sklypą (0,0840 kv. m. ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, unikalus Nr. xXXX, kadastrinis Nr. XXXX K. k.v., esantis (duomenys neskelbtini)) pripažinti ieškovės L. P. asmenine nuosavybe; žemės sklypą (0,0795 kv. m. ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, unikalus Nr. XXXX, kadastrinis Nr. XXXX M. k.v., esantis (duomenys neskelbtini).) pripažinti atsakovo E. P. asmenine nuosavybe ( b.l.1-3;53-54).

Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė visus ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad santuoką ieškovė su atsakovu sudarė 1998-07-25, jos metu (duomenys neskelbtini)gimė duktė Evelina. Gyvenant ieškovei kartu su atsakovu, buvo daug šeiminių konfliktų, kurių metu atsakovas elgėsi agresyviai, naudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, ką įrodo pateiktos teismo medicinos specialisto išvados. Nuo paskutinio sumušimo 2010-03-25 ieškovė galutinai su atsakovu susipyko ir nutraukė bendrą gyvenimą, todėl konstatuotina, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, be to jis faktiškai daugiau kaip metai nebesirūpina šeima, ir tai yra antra sąlyga konstatuoti atsakovo kaltę. Tuo metu šalys nuomojosi butą, ir atsakovas išėjo gyventi kitur, daugiau nesidomėdamas nei sutuoktine, nei jų mažamete dukra. Dėl to 2011 m. vasarą ieškovė kreipėsi teismą dėl santuokos nutraukimo, ir jos žiniomis, atsakovas jau keletas metų yra išvykęs į užsienį. Jokių pinigų vaiko išlaikymui atsakovas ieškovei nėra davęs, todėl prašo priteisti iš atsakovo pusę vaiko išlaikymui skiriamos sumos – 400 litų bei išlaikymo įsiskolinimą už tris metus iki kreipimosi į teismą dienos. Nors atsakovas iki jų santuokos iširimo dirbdavo ir gaudavo atlyginimą, tačiau prie šeimos išlaikymo prisidėdavo labai nedaug ir nereguliariai. Tik kartą per mėnesį ar net per kelis mėnesius atsakovas nupirkdavo už savo uždirbtus pinigus maisto šeimai. Tuo atsakovo materiali parama šeimai ir baigdavosi. Uždirbtus pinigus atsakovas leisdavo tik savo reikmėms, dažnai išgėrinėdavo su draugais. Prie šeimos poreikių tenkinimo atsakovas prisidėdavo tik atlikdamas kai kuriuos ūkinius darbus. Šeimos poreikius tenkinti bei nepilnametę dukrą išlaikyti ieškovei padėdavo jos mama. Paskutiniaisiais metais ieškovė taip pat išvyko dirbti į užsienį, kartu su ja yra ir šalių nepilnametė dukra. Ieškovė nėra pateikusi duomenų atstovei, kur ji dirba ir kiek gauna pajamų per mėnesį, kiek išleidžia vaiko išlaikymui, tačiau atstovės nuomone, atsakovas taip pat turėtų teikti išlaikymą, reikalingą būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, tinkamai pasirūpinti jo buitimi, maitinimu, lavinimu, sveikata, jau nekalbant apie papildomą vaiko ugdymą ar pramogas. Ieškovė prašo iš atsakovo dukros išlaikymui skirti po 400 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, atsižvelgiant į minimalios algos Lietuvoje dydžio kriterijus. Kadangi atsakovas, kartu gyvendamas su ieškove, o vėliau ir palikęs šeimą, prie dukters išlaikymo neprisidėjo, ieškovė prašo priteisti 14400 Lt dukters išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (400 Lt x 36 mėn.). Be to dalintinas sutuoktinių įgytas nekilnojamas turtas: du žemės sklypai, nupirkti atsakovo, kurių vidutinės rinkos vertės yra vienodos, ir ieškovė neginčydama tų verčių, prašo padalyti po sklypą kiekvienam.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo; teismo šaukimas šaliai įteiktas viešo paskelbimo būdu pagal Lietuvos Respublikos CPK 130 str. reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad byla nagrinėtina iš esmės, atsakovui nedalyvaujant, dėl ieškinio išsprendimo būtinumo, užsitęsus bylos procesui dėl atsakovo skelbtos paieškos, bei neatidėliotino šalių nepilnamečio vaiko interesų gynimo byloje (CPK 376 str. , 378 str., 380 str., 384 str. 2 d.).

Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė raštišką išvadą (b.l. 25), kuriame nurodė, jog išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui nustatyti tikslinga teismo proceso metu, išklausius šalių paaiškinimus ir ištyrus visus įrodymus; institucijos atstovė teismo posėdyje pateikė žodinę išvadą kuria palaikė ieškinio reikalavimus nustatyti nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bei priteisti iš atsakovo prašomą išlaikymą vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje dalyvaujančios šalies atstovės paaiškinimų bei rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1998-07-25 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 409 (b.l. 4). Sutuoktiniai turi vieną nepilnametį vaiką – E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.5). Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi įgiję nekilnojamojo turto: žemės sklypą (0,0840 kv. m. ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, unikalus Nr. XXXX, kadastrinis Nr. XXXX K. k.v., esantis (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą (0,0795 kv. m. ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, unikalus Nr. XXXX, kadastrinis Nr. XXXX M. k.v.,. (duomenys neskelbtini)) (b.l.6; 8). Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

LR CK 3.60 str. nurodoma, sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jei kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų –– 2006-11-29 teismo medicinos specialisto išvados (b.l.8) matyti, kad ieškovei 2006-11-29 buvo nustatytos kraujosruvos abiejų akių vokuose ir apatinėje lūpoje vietose bukais kietais daiktais, ir ekspertui nukentėjusioji nurodė aplinkybes, kad 2006-11-17 namuose vyras trenkė kumščiu jai į veidą; o 2010-03-29 teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l.9) konstatuota, kad ieškovei 2010-03-25 buvo nustatytos daugybinės kraujosruvos įvairiose kūno vietose bukais kietais daiktais, ir ekspertui nukentėjusioji nurodė aplinkybes, kad ją namuose sumušė vyras, suduodamas kumščiu į veidą, trankydamas į sieną, smaugdamas. Teismas neturi pagrindo vertinti kritiškai ir atmesti ieškovei konstatuotų sužalojimų padarymo atsakovo veiksmais bei aplinkybių dėl kilusių šeiminių konfliktų, todėl daro išvadą, kad ginče nustatyta CK 3.60 str. 3 d. prezumpcija dėl atsakovo žiauraus elgimosi su kitu sutuoktiniu; be to yra sąlygos nustatyti ir antrajai tos dalies prezumpcijai, nes tiek ieškovės pateiktais duomenimis, tiek teismo surinkta medžiaga nustatytos aplinkybės, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vieneri metai visiškai ją nesirūpina, ir nėra žinoma atsakovo buvimo vieta. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.). Šalių taikymas gali pakenkti ieškovės bei mažamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, todėl teismas atsižvelgia į kategorišką ieškovės reikalavimą ir santuoką nutraukia, netaikydamas termino sutuoktinio sutaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str. 3 d.). Nutraukus santuoką, šalims paliekamos jų turimos santuokinės pavardės. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas byloje nesprendžiamas, ieškovei neteikiant tokio pobūdžio reikalavimo.

Be to nutraukiant santuoką ginčo teisena ir nesant sutuoktinių susitarimui, turi būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 3 d., CK 3.53 str. 2 d.) Ieškovė prašė nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad su dukra sieja tvirti emociniai ryšiai; ji viena šiuo metu dukrą augina ir prižiūri, turi visas galimybes vaiką išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad nepilnametės E. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Teismas taip pat mano, kad ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas, nes yra aiškiai tvirtesni ieškovės emociniai ryšiai su dukra, nei atsakovo.

Sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas turi vadovautis įstatyminėmis nuostatomis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 2 d.). Ieškinys iš esmės grindžiamas tik vaiko poreikių apskaičiavimo lentele (b.l.56-57), kurioje nurodyta, kad E. P. išlaikymui kas mėnesį reikalinga 1140 litų suma. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių rašytinių įrodymų prie šių paskaičiavimų nebuvo pridėta. Be to ieškovė pateikė duomenis apie savo darbines pajamas, turėtas 2008-2010 metų laikotarpiu Lietuvoje, iš esmės neviršijančias kas mėnesį 800 Lt minimalaus darbo užmokesčio (b.l.58-60). Duomenų, kokias pajamas ieškovė uždirbo 2011-2012 metų laikotarpyje, gyvendama ir dirbdama užsienyje, nebuvo byloje pateikta. Teismo išreikalautais dokumentais apie atsakovo pajamas iš LR Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( b.l.40-46) nustatyta, kad atsakovas dirbo 2008-2010 metų laikotarpiu, gautos pajamos nevienodos – nuo 800 Lt iki 3400 Lt kas mėnesį; jokių oficialių duomenų apie asmens darbą Lietuvoje ir gautas pajamas 2011 - 2012 metų laikotarpiu nėra. Teismas taip pat neturi duomenų apie atsakovo galimą darbą ir pragyvenimą užsienyje.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje,– prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Visgi darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog ji vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžia iki 1140 litų. Tačiau atsižvelgdamas į vis didėjančius šalių nepilnametės dukros poreikius, į esamą didelę ekonomikos infliaciją tiek Lietuvoje, tiek ES bei į turimą šalių darbingumą bei galimybes užsidirbti užsienyje, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikalinga skirti ne mažesnę kaip 800 Lt sumą kas mėnesį. Teismas sutinka su ieškovės reikalavimu ir mano, kad lygiomis dalimis ( po 400 litų ) išlaikymą vaikui gali teikti abu tėvai. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi ieškiniu į teismą dienos ( 2011-08-24).

Be to darytina išvada, kad nėra visiškai pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo tvirta pinigų suma už visus tris metus iki kreipimosi į teismą dienos. Tiek ieškinio aplinkybėmis, kur nurodomas dalinis atsakovo prisidėjimas prie vaiko išlaikymo, tiek ieškovės atstovės paaiškinimais bei teismui pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad abi šalys 2008-2010 metais turėjo darbus, gaudavo pajamų, gyveno kartu ir augino vaiką, tik po paskutinio konflikto šeimoje ir ieškovės sužalojimo ( specialisto išvados duomenys apie 2010-03-25 ieškovei padarytas kraujosruvas) šalys daugiau kartu negyveno ir iš esmės nepalaikė jokių šeiminių santykių. Tėvai privalo išlaikyti savo vaikus pagal savo išgales, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovas, gyvendamas kartu su ieškove ir turėdamas pastovias pajamas, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo visus tris metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Todėl taikant Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. nuostatas, tenkinamas iš dalies ieškovės reikalavimas ir išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį nuo 2010-03-25 (nustatytas faktinis šeimos iširimo momentas) iki 2011-08-24 (ieškinio pateikimo dienos), atitinkamai ieškovės paskaičiuotas 14400 litų išlaikymo įsiskolinimas mažintinas iki 6800 Lt (17 mėn. x 400 Lt). Priteisus iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai bei susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, tenkintinas ieškovės reikalavimas paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas.

Nutraukiant santuoką, turi būti išsprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas. Ieškovė neteikė reikalavimo padalinti kilnojamuosius daiktus, be to ieškovės atstovė nurodė, kad išsikraustydami iš nuomojamo buto, sutuoktiniai pasidalino įgytus namų apyvokos ir kitus daiktus. Byloje pateiktais rašytiniais duomenimis (b.l.35-37) nustatyta, kad pagal 2006-12-22 atsakovo sudarytą notarine tvarka pirkimo- pardavimo sutartį, šalys įgijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ( 0,0840 kv. m. ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, unikalus Nr. 4535-0001-0136, kadastrinis Nr. 4535/0001:136 Karių k.v., esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1159 Lt) ir pagal 2006-12-11 atsakovo sudarytą notarine tvarka pirkimo- pardavimo sutartį – žemės sklypą (0,0795 kv. m. ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, unikalus Nr. 4550-0007-0374, kadastrinis Nr. 4590/0007:374 Magūnų k.v., esantis (duomenys neskelbtini) ., vidutinė rinkos vertė -1097 Lt ). Teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas tenkinamas, padalinant įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (CK 3.88 str. nustatyta prezumpcija) ir priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise po vieną žemės sklypą, nes žemės sklypų vidutinės rinkos vertės laikytinos vienodomis ir šis turtas gali būti padalinamas natūra (CPK 3.127 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, tačiau CK 3.123 str. nustato, kad teismas atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio turtinę padėtį ar į kitas svarbias aplinkybes gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Šioje byloje ieškovė neteikė reikalavimo nukrypti nuo lygių turto dalių principo, be to ir teismas nemato pagrindo juo remtis. Tenkinant ieškinį, ieškovei priteisiamas vienas žemės sklypas - 0,0840 kv. m. ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, unikalus Nr. XXXX, kadastrinis Nr. XXXX K. k.v., esantis (duomenys neskelbtini),) o atsakovui – kitas žemės sklypas (0,0795 kv. m. ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, unikalus Nr. XXXX, kadastrinis Nr. XXXX M. k.v., esantis (duomenys neskelbtini).). Teismas sutikslina žemės sklypų vertes ir adresus, remdamasis paskutiniu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, išreikalautu 2012-10-04.

Be to teismo sprendimu reikalinga išspręsti ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. 2011-12-07 Šiaulių miesto apylinkės nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonės byloje ir iš E. P. priteistas laikinas išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį. Priėmus teismo sprendimą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo ir patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutarta dėl vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebetikslingas, ir jos naikintinos.

Kadangi visi ieškinio reikalavimai tenkinti, tik išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iš dalies, (t.y. apytiksliai 4/5 visų reikalavimų), iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos ir dokumentais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, - 139 Lt žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, esant atsakovo kaltei, 2640 Lt teisinės pagalbos išlaidų, sumokėtų advokatui (CPK 79 str., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str., 93 str. 2 d.). Be to iš atsakovo valstybei priteistinas 212 Lt žyminio mokesčio dalis, nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista ( 144 Lt už išlaikymo priteisimą ir 68 Lt už turto padalinimą) ir 15,60 Lt išlaidų dalis už procesinių dokumentų siuntimą byloje. Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis iš ieškovės nepriteistina, nes ji mažesnė nei minimali 10 Lt valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 384-385 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. P., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ir atsakovo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, santuoką, sudarytą XXXX m. liepos XX d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. XXX, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti P. pavardę, atsakovui – P. pavardę.

Nepilnametės šalių dukters E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina - ieškove L. P..

Priteisti iš atsakovo E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) dukters E. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 litų kas mėnesį nuo 2011-08-24 iki E. P. pilnametystės ir 6800 Lt (šešių tūkstančių aštuonių šimtų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-03-25 iki 2011-08-24. Kitoje išlaikymo įsiskolinimo priteisimo dalyje ieškinį atmesti.

Priteisto vaikui išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną L. P..

Padalinti šalių santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą :

žemės sklypą (0,0840 kv. m. ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, unikalus Nr. XXXX, kadastrinis Nr. XXXX K. k.v., esantis (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 1159 Lt, įgytas atsakovo E. P. pagal 2006-12-22 pirkimo –pardavimo sutartį) pripažinti ieškovės L. P. asmenine nuosavybe;žemės sklypą (0,0795 kv. m. ploto, žemės ūkio (sodų) paskirties, unikalus Nr. XXXX, kadastrinis Nr. XXXX M. k.v., esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė 1097 Lt, įgytas atsakovo E. P. pagal 2006-12-11 pirkimo –pardavimo sutartį) pripažinti atsakovo E. P. asmenine nuosavybe.

Panaikinti 2011-12-07 Šiaulių miesto apylinkės nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę byloje - iš E. P. priteistą laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui E. P. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį.

Priteisti ieškovei L. P., a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2779 Lt (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 227,60 Lt (du šimtus dvidešimt septynis litus ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui įregistruoti.

Teisėja Alma Jurgelienė