- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- A15.-1665-903/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- G. K.
dalyvaujant Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucijos) atstovui R. S. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4, 6 ir 10 dalis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. K. 2019 m. kovo 21 d., 11.47 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnį, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 ir 30 punktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausiųjų leidžiamų, naudojantis keliais, transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų“ 15.3 ir 26.3 punktų nuostatas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis vairuotojas E. B., veždamas krovinį sunkiasvoriu (keturių ašių) krovininiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be leidimo maršrutu (duomenys neskelbtini), neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą bendrą masę ir ašių apkrovas (patikrinimo metu nustatyta, kad automobilio varančiųjų ašių grupės apkrova – 19,70 tonos, tai yra 1,70 tonos viršijo leistiną 18 tonų varančiųjų ašių grupės paklaidą, o automobilio bendroji masė – 33,80 tonos, tai yra 8,80 tonos viršijo leistiną 25 tonų bendrąją masę), taip pat būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas už krovinių pakrovimo ar pateikimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad pakraunant krovinį vežti kelių transporto priemone, kuriai neišduotas leidimas, ji neviršytų maksimalią leistiną bendrąją masę ir ašių apkrovas. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 4, 6 ir 10 dalyse.
Teismo posėdžio metu G. K. kaltę dėl inkriminuotų nusižengimų pripažino bei parodė, jog bendrovė neturi galimybės pasverti atskiras ašis, o tik bendrą automobilio masę. Pasvėrus, automobilis svėrė 33,7 tonos, todėl jie žinodami, kad automobilio leidžiama bendra masė yra 35 tonos, ir ji nebuvo viršyta, išleido išvažiuoti. Tai, kad pasikeitė leidžiamos masės reikalavimai, kurie tapo mažesni, jis nežinojo.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas R. S. S. paaiškino, kad šiuo atveju transporto priemonė leistiną 18 tonų varančiųjų ašių grupės apkrovą viršijo 1,70 tonos, o didžiausiąją leistiną 25 tonų bendrąją masę viršijo 8,8 tonos. G. K. neįsitikino ir neužtikrino, kad automobilis neviršytų transporto priemonės maksimalią ašių apkrovą bei bendrą masę, numatytą teisės aktuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
be G. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 4, 6 ir 10 dalyse, įrodyta 2019 m. liepos 2 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gegužės 13 d. įsiteisėjusiu nutarimu, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas E. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 4 ir 6 dalyse, nes jis vairavo sunkiasvorę transporto priemonę su priekaba be leidimo, viršydamas leidžiamą ašies (ašių) apkrovą 1,7 tonos ir didžiausiąją leidžiamąją masę 8,8 tonos, ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t.
Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Didžiausiųjų leidžiamų, naudojantis keliais, transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo“ 15.3 punktą didžiausias leistinas svoris, kuriuo leidžiama naudojantis keliais krovininių automobilių, turinčių tris ir daugiau ašių yra 25 tonos, o pagal 26.3 punktą bendroji krovininio automobilio dvigubosios ašies apkrova, priklausomai nuo atstumo d (metrais) tarp ašių, neturi viršyti 18 tonų.
Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo“ 4 punktą didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą, o pagal 30 punktą draudžiama pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone.
Taigi nekyla abejonių, jog G. K. 2019 m. kovo 21 d., 11.47 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas už krovinių vežimo bei krovinių pakrovimo ar pateikimo veiklą įmonėje neužtikrino, kad vairuotojas E. B., veždamas krovinį sunkiasvoriu (keturių ašių) krovininiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be leidimo maršrutu (duomenys neskelbtini), neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą bendrą masę ir ašių apkrovas, taip pat neužtikrino, kad pakraunant krovinį vežti kelių transporto priemone, kuriai neišduotas leidimas, ji neviršytų maksimalią leistiną bendrąją masę ir ašių apkrovas, ir tokios jo veikos atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 4 dalies sudėtį – važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalies sudėtį – važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 10 dalies sudėtį – krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius.
G. K. pripažino savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų ir nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad G. K. padarė tris administracinius nusižengimus, kita vertus, jis prisipažino nusižengęs, anksčiau nėra baustas administracine tvarka. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad G. K. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti jam, kaip juridinio asmens atsakingam asmeniui, paskyrus ANK 459 straipsnio 4, 6 ir 10 dalių sankcijose numatytas minimalias baudas, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinai skiriant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 459 straipsnio 4, 6 ir 10 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
G. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
G. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirti 1 150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
G. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 10 dalyje, ir jam paskirti 560 Eur (penkių šimtų šešiasdešimties eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, G. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti G. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 19102987765, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.