Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-06-05 · Civilinė byla Nr. 2A-339-194/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-05
Bylos Nr.
2A-339-194/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01531-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė (pran.), Danutė Matiukienė
Ieškovas
E. N.
Atsakovas
Aldonos
Kategorijos
  • 2.2.4.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-339-194/2012

Teisėjas V. Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01531-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.4.3.2;121.14 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės ir Danutės Matiukienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-53-828/2012 pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovams Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijai, AB „Panevėžio butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas E. N. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t. 2 – 4, 125 – 158 b. l.) atsakovams Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijai ir AB „Panevėžio butų ūkis“ ir prašė priteisti iš Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijos atstovaujamos bendrijos pirmininkės L. T. 3184,06 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš AB „Panevėžio butų ūkis“ 6614,31 Lt turtinės žalos atlyginimo, 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-07-05 liūties metu iš namo lietaus nuotekų vamzdyno išbėgęs vanduo padarė žalą jo turtui – apgadino buto apdailą, baldus. Vamzdynas yra susidėvėjęs, užakęs, todėl neatlaikė ypač didelio kiekio vandens ir iš jo išsiliejęs lietaus vanduo per namo sienas ir perdangas pateko į jo butą. Už vamzdyno priežiūrą yra atsakinga Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrija. Jos pirmininkei jau 2010-03-24 buvo žinoma, kad vamzdyno būklė bloga ir jį būtina remontuoti. Be to namo inžinerinę įrangą prižiūrintis atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“ 2010-04-19 pateikė duomenis bendrijos pirmininkei apie susidėvėjusį namo lietaus nuotekų vamzdyną. Tačiau atsakovė, bendrija nesiėmė jokių priemonių, kad vamzdynas būtų tvarkomas: nesikreipė į AB „Panevėžio butų ūkis“ dėl vamzdynų tvarkymo, nešaukė butų savininkų susirinkimo, kad būtų sprendžiami remonto klausimai. Todėl ieškovas mano, kad atsakovė Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrija yra atsakinga už žalą dėl buto apliejimo 2010-07-05. 2010-07-14 liūties metu iš namo lietaus nuotekų vamzdyno išbėgęs lietaus vanduo antrą kartą padarė žalą ieškovo turtui ir už šio apliejimo metu padarytą žalą atsakingas atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“.

Atsiliepimas

Atsakovas Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrija atsiliepimu į ieškinį (1 t. 42 – 44, 167 – 169 b. l.) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bendrija ėmėsi visų būtinų priemonių, kad žalos būtų išvengta. Apie būtinumą remontuoti vamzdyną bendrija sužinojo, gavusi 2010-04-19 atsakovo AB „Panevėžio butų ūkis“ techninės apžiūros aktą. Tam, kad šalinti akte nurodytus trūkumus buvo būtini namo savininkų sprendimai, tačiau į 2010-05-14, 2010-06-08 šauktus susirinkimus, savininkai nesusirinko, sprendimų nepriėmė. Todėl bendrija jokių veiksmų dėl remonto imtis iki tol negalėjo. Tinkamais atsakovais byloje yra namo butų savininkai, kuriems vamzdynas priklauso ir kurie privalo jį prižiūrėti, priimti dėl to būtinus sprendimus, o ne bendrija. Atsakomybė atsakovo atžvilgiu neturėtų būti taikoma ir dėl to, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos.

Atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“ atsiliepimu į ieškinį (1 t. 81, 163 – 164 b.l.) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal sutartį atlieka tik namo techninę priežiūrą bei avarijų likvidavimus. Kapitalinio remonto darbus, esant atskiram užsakymui, atsakovas atlieka pagal atskiras sutartis. Vykdant sutartį dėl techninės priežiūros 2010-04-19 statinio kasmetinės apžiūros metu buvo užfiksuotas namo lietaus nuotekų vamzdyno susidėvėjimas, rekomenduota vamzdyną keisti. Šis darbas nebuvo neatidėliotinas ar skubus, akivaizdžios grėsmės žalai atsirasti nebuvo. Tačiau dėl ypatingai smarkių liūčių 2010 m. liepos mėn., lietaus vanduo iš vamzdyno išsiliejo. Žalos būtų išvengta, jei susidėvėję namo lietaus nuotekų vamzdynai namo sienose būtų pakeisti naujais, nelaidžiais vandeniui, t.y. atliktas kapitalinis vamzdyno remontas. Tokių užsakymų iš bendrijos jis nėra gavęs, sutarčių nėra sudaręs, todėl pareigos remontuoti vamzdyno neturėjo. Atsakovas gavo šiuos pranešimus apie avarijas ir jas likvidavo: 2010-07-05 gavo pranešimą apie bėgantį vandenį iš lietaus kanalizacijos stovo, avariją likvidavo (pravalė vamzdyną); 2010-07-07 gavo pranešimą apie namo rūsyje per stovo alkūnę bėgantį vandenį, pakeitė lietaus nuotekų nuvedimo stovo alkūnę; 2010-07-14 gavo pranešimą apie bėgantį vandenį iš lietaus kanalizacijos, atvykę atstovai nieko padaryti negalėjo, kadangi vamzdynas buvo pilnas vandens; 2010-07-23 vėl gavo pranešimą, kad vanduo bėga per pakeistą alkūnę, alkūnė buvo sutvarkyta. Žala ieškovui negalėjo atsirasti dėl netvarkingos lietaus nuotekų stovo alkūnės, kurią tvarkė atsakovas. Kadangi, jei alkūnė būtų tvarkinga, vanduo, neturėdamas galimybės bėgti į namo rūsį, kaip tik bėgtų į ieškovo butą, šiuo atveju netvarkinga alkūnė kaip tik padėjo ieškovui išvengti didesnės žalos. Todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos. Atsakovas 2010-08-06 pagal papildomą bendrijos užsakymą pakeitė 9 m. lietaus nuotekų vamzdyno atkarpą. Žala ieškovui atsirado dėl nenugalimos jėgos – ypatingai smarkių liūčių, kurių anksčiau nebūdavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijai, iš E. N., 1 100 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš E. N. 38 Lt bylinėjimosi išlaidų; grąžino E. N. 2011-06-17 mokėjimo nurodymu AB „Swedbank“ Aukštaitijos KAC į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą 600 Lt dydžio piniginį užstatą. Teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis ieškovas neįrodė, jog Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrija atliko neteisėtus veiksmus, lemiančius jos atsakomybę už 2010-07-05 ieškovui padarytą žalą, o atsakovas įrodė, kad dėl žalos jis nėra kaltas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad bendrija ėmėsi būtinų veiksmų pagal techninio namo prižiūrėtojo pateiktas rekomendacijas dėl namo inžinierinių tinklų remonto, o būtent 2010-05-14, 2010-06-08 šaukė namo butų savininkų susirinkimus, darbotvarkėje nurodė, kad bus svarstomas namo kasmetinės apžiūros aktas. Tačiau savininkai nesusirinko (tame tarpe ir ieškovas), sprendimų nustatyta tvarka nepriėmė. Bendrijos valdymo organas – pirmininkė – pagal įstatymą ir bendrijos įstatus neturi jokių įgaliojimų vienasmeniškai priimti sprendimus dėl remonto darbų atlikimo, apmokėjimo už juos. Tokius sprendimus gali priimti tik bendrijos narių susirinkimas (CK 4.85 str. 1, 2 d., Bendrijos įstatų 36, 41.8, 57.3, 57.6 p.). Todėl be atitinkamų susirinkimo sprendimų remonto darbai atliekami, už juos apmokama negalėjo būti.

Namo lietaus nuotekų kanalizacijos vamzdynas yra bendroji dalinė namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d.). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia bendriją (CK 4.83 str. 3 d.). Taigi daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Ji kaip civilinės atsakomybės subjektas turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 str. 1 d.). Todėl akivaizdu, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (steigia bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį ar namui skiriamas administratorius). Kadangi teisę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo turi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, todėl būtent šie asmenys turi ir atitinkamų pareigų, susijusių su šiais objektais (pvz. pareigą atlyginti dėl jų trūkumų padarytą žalą).

Atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“ pagal sutartį privalo vykdyti tik namo būklės nuolatinį stebėjimą, smulkių defektų šalinimą ir kt. funkcijas, t.y. nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau ne kapitalinį inžinierinių sistemų remontą – tame tarpe ir tą, kurį rekomendavo atlikti po kasmetinės apžiūros. Pareigos atlikti šiuos darbus (kapitalinį vamzdyno remontą) atsakovas nebuvo prisiėmęs nei nurodyta nei jokia kita sutartimi, atlikti šiuos darbus jo neįpareigoja ir teisės aktai. Minėta, kad teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog 2010-04-19 namo apžiūros metu nustatyti defektai iki 2010-07-05 apliejimo negalėjo būti pripažinti defektais, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, kaip tai nurodoma žalos atsiradimo metu galiojusio 2002-07-01 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 351 22 p., t.y. dėl kurių privalomi neatidėliotini jų šalinimo darbai. Kitų atsakovo neteisėtų veiksmų (be neveikimo po 2010-04-19 apžiūros ir 2010-07-07 prašymo gavimo) (CK 6.246 str.) dėl 2010-07-14 atsiradusios žalos ieškovas nenurodė, jų neįrodinėjo.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas AB „Panevėžio butų ūkis“ atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) bei, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir 2010-07-14 ieškovui atsiradusios žalos. Nenustačius būtinų atsakovo AB „Panevėžio butų ūkis“ civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio (CK 6.246, 6.247 str.), civilinė atsakomybė atsakovui dėl 2010-07-14 ieškovui atsiradusios žalos negali kilti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas E. N. (2 t. 2 – 8 b. l.) prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadas remdamasis ne rašytiniais bylos įrodymais - 2010-03-24, prašymu (gavimo registracijos Nr. 1-231), bet atsakovo atstovės paaiškinimais. Apelianto nuomone, kad byloje yra pateikti labai aiškūs rašytiniai įrodymai, kad jau 2010-03-24, prašyme (gavimo registracijos Nr. 1-231) namo bendrijos pirmininkė L. T. prašė pakeisti lietaus nuotekų stovus antroje laiptinėje (pirma laiptinė-butai nuo 1 iki 22, antra laiptinė-butai nuo 23 iki 44, jis gyvenu bute Nr. 30-t.y., toje laiptinėje, kur jis gyvena) ir nurodė, kad apmokėta bus iš namo kaupimo lėšų. Minimame prašyme yra AB „Panevėžio butų ūkis" atsakingo asmens 2010-03-26, rezoliucija-nurodymas paruošti sąmatą. Tačiau tame pačiame prašyme 2010-05-13, bendrijos atstovė L. T. nurodė, kad yra laikinai atsisakoma darbų. Tai, kad šis prašyme esantis prierašas yra jos, teismo posėdžio metu patvirtino ir pati L. T.. Iš to matyti, kad jau po to, kai buvo gavusi 2010-04-19 statinio kasmetinės apžiūros aktą, bendrijos atstovė L. T. dėl nežinomų priežasčių pati atsisakė užsakytų darbų. Dėl to teismas nepasisakė.Apelianto nuomone, kad iš bylos medžiagos yra akivaizdu, kad užteko kitam atsakovui pakeisti 8 metrus lietaus kanalizacijos vamzdyno, ir jau keli metai jokių užliejimų nebebūna. Akivaizdu, kad jam padaryta žala dėl anksčiau buvusių užsikimšusių lietaus nuotekų vamzdynų. Atsakovas, žinodamas apie lietaus nuotekų vamzdyno būklę, nesiėmė reikiamų priemonių, kad neatsirastų žala. Civilinės atsakomybės sąlygos yra ne tik reikalavimas nustatyti neteisėtus veiksmus (neveikimą), bet ir žalos padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), nulėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.). Be to, šiuolaikinėje pozityviojoje teisėje, teismų praktikoje ir teisės doktrinoje yra pripažįstama žalą padariusio asmens kaltės prezumpcija-taikant ją, ieškovas neprivalo įrodyti atsakovo kaltės dėl žalos atsiradimo-čia atsakovas, siekdamas ieškinio atmetimo, privalo įrodyti, kad žala padaryta ne dėl jo kaltės. Šiuo atveju, kaip nebūtų keista, ne atsakovas, bet pirmos instancijos teismas įrodinėja atsakovo nekaltumą.Pirmosios instancijos teismas sprendime mano, kad atsakovas ieškinyje turėjo būti ne namo bendrija, bet Aldonos g. 7 namo butų ir kitų patalpų savininkai. Civilinė atsakomybė atsiranda bendraturčiams, kuriuos šioje byloje atstovauja bendrija. Pagal bendraturčių tarpusavio prievoles žalą atlygina bendraturčiai per bendrijai mokamas įmokas ir iš jos disponuojamų lėšų, tuo pačiu byloje visų bendraturčių teisės bei pareigos įgyvendinamos per bendriją. Gyvenamojo namo bendraturčiai nėra sudarę atskirų sutarčių dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, todėl tik bendrija privalo rūpintis minėtų objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Gyvenamojo namo bendraturčiai turi prievolių bendrijai, kurios susijusios su bendrojo naudojimo objektais, ši prievolė yra padalijama visiems savininkams pagal bendrąsias išlaidų paskirstymo taisykles. Pagal Aldonos g. 7 namo bendrijos įstatų-8.1 p., bendrija privalo organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą, kitokį tvarkymą. Pagal įstatų 10 p., bendrija gali samdyti darbuotojus arba sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas aiškinant ir taikant įrodymų vertinimo principus bei žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. (2010-07-14 dieną padaryta žala).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrija (2 t. 14 – 18 b. l.) prašo palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Panevėžio butų ūkis“ (2 t. 22-23 b. l.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012m. sausio 6 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teismas pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas ir pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad 2010 m. liepos 5 d. ir 2010 m. liepos 14 d. lietaus liūčių metu iš namo lietaus nuotekų vamzdyno išbėgęs vanduo padarė ieškovo turtui žalą. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas užsikimšus lietaus nuotekų vamzdžiui. Atsakovai šio fakto neginčija, tačiau teigia, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, lemiančių jų atsakomybę už padarytą žalą, o atsakovai įrodė, kad dėl žalos jie nėra kalti, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir ieškovui atsiradusios žalos.

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamu 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuojant, jog ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendriją (kuriai priklauso ir pats ieškovas), bei nenustačius būtinų atsakovo AB „Panevėžio butų ūkis“ civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, (CK 6.246, 6.247 str.), civilinė atsakomybė atsakovui dėl 2010-07-14 ieškovui atsiradusios žalos negali kilti.

Tai, kad atsakovams Aldonos g. 7-ojo namo savininkų bendrijai ir AB „Panevėžio butų ūkis“ tenka pareiga prižiūrėti šį statinį. Bylos nagrinėjimo eigoje bei apeliaciniame skunde neneigia priežiūros ir patys atsakovai. Taigi, apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovai pilnai įrodė, kad už padarytą žalą ieškovui liūčių metu jų kaltės nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas, kad Aldonos g. 7-ono namo savininkų bendrijos ir AB „Panevėžio butų ūkis“ atsakomybė negalima.

Įrodinėjimo pareiga reglamentuojama CPK 178 straipsnyje. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose, o nagrinėjama byla būtent tokia ir yra, be išimčių taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 263 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 str.), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais, tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Pažymėtina, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Taigi, civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, laiko, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų, kurių pagrindų galėtų kilti atsakovų atsakomybė, todėl ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai. Pažymėtina, kad vien ieškovo nurodymas, jog pagal Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatas administratorius privalo įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat LR įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, atlikti nuolatinį namo būklės stebėjimą, palaikyti pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninį patvarumą, šalinti smulkius defektus, užtikrinti bendrojo naudojimo inžinierinių sistemų saugų naudojimą, jų profilaktiką, palaikyti gaisrinę saugą, o pagal LR CK 6.263 str. nuostatas kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą). Ieškovas atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais atsakovas būtų pažeidęs bendrą pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, neįrodė, nes įstatymu jam nėra deleguota pareiga atlikti bendro naudojimo konstrukcijų kapitalinio remonto darbus be specialaus užsakymo.

Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Aldonos g.7-ojo namo savininkų bendrija ir AB „Panevėžio butų ūkis“ buvo sudaręs pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros sutartį, pagal kurią atliko namo būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių komunikacijų mechaninio patvarumo palaikymo, smulkių objektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugos naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, taip pat bendrosios inžinerinės įrangos avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, iš kurio seka, kad 2010-04-19 atliktas gyvenamojo namo Aldonos g. 7 apžiūra, kurios metu nustatyti lietaus nuotekų susidėvėję vamzdynai ir rekomenduota juos keisti. Aldonos g. 7 namo savininkų bendrija nuo AB „Panevėžio buto ūkis“ pasiūlymo keisti lietaus nuotekų vamzdyną organizavo bent du kartus visuotinius bendrijos narių susirinkimus, tačiau susirinkimai neįvyko dėl kvorumo nebuvimo. Pats ieškovas bendrijos susirinkimuose nedalyvavo. Taigi, nekonstatavus atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio su ieškovo nurodoma žala. Be to, įvertinus UAB „Lugas“ surašytą lokalinę darbų ir detalių sąmatą, šalių paaiškinimus, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodomas jo patirtos žalos dydis yra pagrįstas. Atsakovai žalos įvertinimui nebuvo kviesti. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai atmetė ieškinį, ieškovui neįrodžius atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų. Prašymo padavimas nuo bendrijos pirmininkės ir atsisakymas nuo jo – nėra tie neteisėti veiksmai, kurie turi priežastinį ryšį su ieškovo nurodyta žala. Pirmininkas negali savarankiškai nuspręsti dėl bendro naudojimo objektų remonto darbų atlikimo be bendrijos savininkų sprendimo, kurio savininkai nepriėmė.

Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolanta BadaugienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė Matiukienė