- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-14
- Bylos Nr.
- B2-1471-582/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bedrovės „Kerida“ 2011 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme gautas UAB „Medicinos bankas“ skundas (b. l. 4-6), kuriuo kreditorius prašo panaikinti BUAB „Kerida“ 2011-12-16 kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu. Nurodo, kad 2011-12-16 įvykęs įmonės kreditorių susirinkimas darbotvarkės klausimu „Administratoriaus veiklos ataskaita“ balsų dauguma, bankui balsavus prieš, nutarė patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą. Mano, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi administratorius ataskaitoje pateikė klaidingą ir nepagrįstą informaciją bei padarė klaidingas, neteisėtas ir nepagrįstas išvadas. Administratorius nutarimu patvirtintos ataskaitos 3 punkte pateikė viso įmonės bankroto proceso išlaidų ir pajamų bei administravimo išlaidų dengimo suvestinę, kurią apibendrindamas nurodė, kad „suvesti duomenys rodo, jog AB „Medicinos bankas“ ir SEB bankas turi papildomai apmokėti už proceso administravimą, o Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui turi būti sugrąžintos permokėtos lėšos“, nors tuo pačiu „siūlo patiems kreditoriams nuspręsti dėl lėšų už bankroto proceso administravimą paskirstymo“. Administratoriaus ataskaitoje pateiktoje suvestinėje nurodoma, kad atsižvelgiant į Banko perimto turto kainą bendroje įmonės gautų pajamų sumoje banko dengtina administravimo išlaidų dalis sudaro 39 025 Lt, todėl bankas, apmokėjęs 13 587 Lt administravimo išlaidų, dar turi sumokėti įmonei 25 439 Lt administravimo išlaidoms dengti. Kreditorius nesutinka su minėta administratoriaus ataskaitoje pateikta išvada, kad banko dengtina administravimo išlaidų dalis yra 39 025 Lt ir kad bankas papildomai turi sumokėti įmonei 25 439 Lt administravimo išlaidoms dengti, kadangi tokia išvada yra visiškai klaidinga. Nurodo šiuos argumentus:
1. Bankas jau yra apmokėjęs jam tenkančias administravimo išlaidas, kai perėmė neparduotą įkeistą turtą. 2009-08-28 įvykęs įmonės kreditorių susirinkimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nusprendė „nustatyti 1,5 proc. nuo perduodamo ar parduoto įkeisto turto vertės turto administravimo mokesti, kuri turi sumokėti hipotekos kreditorius pardavus arba perdavus turtą.“ Bankas, gavęs administratoriaus pasiūlymą perimti neparduotus aukcione Bankui įkeistus šešis žemės sklypus Avilių km. II, Zarasų r. už 1 096 000 Lt, 2009-09-10 turto perdavimo aktu juos perėmė ir pagal administratoriaus išrašytą sąskaitą sumokėjo minėtu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą ir su administratoriumi sulygtą dengtiną administravimo išlaidų dalį 13 586,78 Lt. Minėtas 2009-08-28 kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas kreditorių balsų dauguma. Nutarimas nebuvo apskųstas nei administratoriaus, nei kitų kreditorių. Pastarasis nutarimas buvo priimtas iš esmės dėl bankui įkeisto turto perėmimo, kadangi bankas išreiškė pageidavimą perimti neparduotą įkeistą turtą.
2. Tokia išvada yra neteisėta, kadangi Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalis numato, kad „visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidu sąmatoje.“ Kadangi 2009-08-28 kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta turto administravimo išlaidų suma (turto administravimo mokestis), tai bankas jį ir sumokėjo perimdamas turtą. Nei ĮBĮ, nei teismų praktika nenumato, kad hipotekos kreditorius, perėmęs įkeistą turtą, ir sumokėjęs turto administravimo išlaidas dar vėliau privalo dengti kitas administravimo išlaidas.
3. Tokia išvada prieštarauja tarp įmonės ir banko sudarytai sutarčiai. Bankui perimant turtą tarp įmonės ir banko susiformavo sutartiniai teisiniai santykiai (laikytina, kad buvo sudaryta rašytinė sutartis), pagal kurią bankas perėmė, o įmonė perdavė turtą už nurodytą kainą. Tokia sutartimi bankas taip pat įsipareigojo padengti tik 2009-08-28 kreditorių susirinkimo nutarime nustatyto dydžio administravimo išlaidas. Bankas taip ir padarė sumokėdamas sulygtą administravimo išlaidų dalį. Nebuvo jokio žodinio ar rašytinio susitarimo dėl tos dengtinos administravimo išlaidų dalies galimo perskaičiavimo ateityje. Kaip žinoma, sutartis turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl sutarties turi būti laikomasi.
4. Tokia išvada prieštarauja teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1,5 str.), pažeidžia banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teises. 2009-08-28 kreditorių susirinkimo nutarime nebuvo numatyta, kad vėliau, realizavus kitą įmonės turtą, hipotekos kreditoriaus, perėmusio įkeistą turtą, padengta administravimo išlaidų dalis gali būti tikslinama (perskaičiuojama ją didinat) atsižvelgiant į faktines patirtas administravimo išlaidas per visą įmonės bankroto procesą, todėl bankas, perimdamas turtą, pagrįstai tikėjosi, kad vėliau iš jo jokių papildomų mokėjimų administravimo išlaidoms dengti nebus reikalaujama. Jeigu Bankas būtu žinojęs apie jo dengtinos administravimo išlaidu dalies galima perskaičiavimą ateityje, tai tokiomis sąlygomis nebūtu sutikęs perimti turtą.
5. Administratoriaus pasiūlytas administravimo išlaidų dengimo tvarkos nustatymas proporcingai iš turto pardavimo gautoms pajamoms nėra pagrįstas, objektyvus ir teisingas bei sąžiningas banko atžvilgiu, kadangi: administratorius visiškai nepagrindė, kodėl patirtos administravimo išlaidos turi būti dengiamos proporcingai iš atskirų turto pardavimo gautoms pajamoms. Pažymėtina, kad bankas turtą perėmė už žymiai aukštesnę kainą nei buvo jų rinkos vertė (aukcione už 1 096 000 Lt šis turtas nebuvo parduotas, nes nebuvo nei vieno norinčio jį pirkti, todėl 1 096 000 Lt suma nelaikytina turto rinkos kaina), kai pavyzdžiui Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyriui įkeistas turtas buvo realizuoti per virš trijų metų trunkantį įmonės bankroto proceso laikotarpį jį parduodant pirkėjams (tuo būdu laikytina, kad šis turtas parduotas už rinkos kainas); administratorius ataskaitoje nėra nurodyta ir įvertinta, kiek buvo patirta išlaidų, susijusių su kiekvienam hipotekos kreditoriui įkeistų turto vienetų administravimu. Tos išlaidos taip pat turėtų būti vertinamos nustatant dengimo tvarką. Jas turėtų dengti tas hipotekos kreditorius, su kuriam įkeistu turtu susijusios išlaidos, ir jos neturėtų būti išdalijamos visiems kitiems kreditoriams. Administratorius iki šiol (2011-12-30) nepateikė kreditoriams jokių duomenų apie tai, kiek buvo patirta su konkrečių turto vienetų administravimu susijusių išlaidų, nors dar 2011-11-21 kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 1 tai padaryti buvo įpareigojęs administratorių; pagrindinis kreditorius Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius, turėjęs po to, kai bankas 2009-09-10 perėmė turtą, iki 2011-11-21 kreditorių susirinkimo daugiau kaip 50 proc. balsų įmonės kreditorių susirinkime, nesiėmė reikiamų aktyvių veiksmų administravimo išlaidoms mažinti ar jas apriboti, todėl dabar galimai nesąžiningai banko sąskaita su administratoriaus pagalba siekia susimažinti jam tenkančias dengti administravimo išlaidas. Tuo būdu, administratorius ataskaitoje pasiūlė iškreiptą, naudingą tik viena kreditoriui Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyriui, tačiau ne visiems kreditoriams administravimo išlaidų dengimo tvarką, todėl ataskaitai negalėjo būti pritarta. Bankas detalius prieštaravimus dėl minėtos administratoriaus išvados pateikė pagrindiniams kreditoriams iki 2011-12-16 kreditorių susirinkimo 2011-12-15 rašte, išsiųstame elektroniniu paštu.
6. Administratorius ataskaitoje tokios išvados neturėjo teisės padaryti, nes tai, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 5 punktu, yra kreditorių susirinkimo kompetencija nuspręsti, kaip turi būti dengiamos patirtos bankroto administravimo išlaidos, t. y. nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, tuo labiau, kad tame pačiame 2011-12-16 kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas administravimo išlaidų dengimo tvarkos nustatymo klausimas ir kreditoriai nusprendė šio klausimo svarstymą atidėti. Administratoriaus siūlymai dėl administravimo išlaidų dengimo tvarkos galėjo būti pateikti trečiojo 2011-12-16 susirinkimo darbotvarkės klausimo pristatyme, tačiau ne pačioje administratoriaus veiklos ataskaitoje išvadų forma. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad teisinį pagrindą netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos sudaro ydingai parengta ataskaita, kai įrašyti neįvykę faktai, klaidinga informacija ir pan. (LApT 2011-03-17 nutartis civ. byloje Nr. 2-509/2011, LApT 2010-12-08 nutartis civ. byloje Nr. 2-1522/2010).
Atsiliepimas
Atsakovo BUAB „Kerida“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodė šiuos argumentus:
1. ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, jog administratorius pateiktų savo ataskaitas ir jas tvirtinti. Jei kreditorių susirinkimas ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas. Tai reiškia, jog kreditorių susirinkimas ir teismas turi teisę atlikti procesinį veiksmą ir patvirtinti arba netvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitų. Be to, sprendimą kreditorių susirinkimas priima kvalifikuota balsų dauguma, tai yra 50 proc. plius 1 balsas nuo visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. 2011-12-16 kreditorių susirinkime taip ir atsitiko, kadangi už sprendimą patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą balsavo 5321928 balsai, kas sudaro 76,59 proc. nuo teismo patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos. Tai reiškia, jog vertinant administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimą ĮBĮ ir CPK normų kontekste, jokių pažeidimų nėra padaryta, todėl kreditorių susirinkimo sprendimas teisėtas.
2. Administratoriaus veiklos ataskaita neturi ir negali turėti įpareigojančio pobūdžio ir nesukuria prievolių kreditoriams, ar kitiems asmenims. Šis teiginys išplaukia iš Įmonių bankroto įstatymo konteksto, kadangi tik įstatymas, kreditoriai ir teismas turi teisę įpareigoti administratorių atlikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų. Pažymėtina, jog administratoriaus veiklos ataskaita yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, kuriame užfiksuoti atlikti veiksmai arba pateikiama administratoriaus pozicija vienu ar kitu klausimu. 2011-12-16 susirinkime administratorius, vykdydamas prieš tai įvykusio kreditorių susirinkimo įpareigojimą pateikė viso bankroto proceso išlaidų ir pajamų analizę, ir šios analizė pagrindu suskaičiavo kiekvieno kreditoriaus finansini indėlį apmokant visą bankroto procesą. Kaip jau buvo minėta, šis skaičiavimas neturi jokio įpareigojančio pobūdžio, kadangi konkretus administravimo išlaidų dengimo tvarkos nustatymas (galintis turėti įpareigojamą funkciją) buvo svarstomas trečiuoju darbotvarkės klausimu ir sprendimas dėl tvarkos nustatymo buvo atidėtas. Be to, administratoriaus veikos ataskaitoje nėra jokių įpareigojimų, galinčių prieštarauti imperatyvioms teisės normoms, ataskaitoje pateikta informacija nepažeidžia viešosios tvarkos ir geros moralės, tad nėra jokio materialinio pagrindo panaikinti sprendimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo.
Kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu į skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, administratoriaus ataskaitos forma bei turinys nebuvo reglamentuojami. Įsigaliojus naujiems ĮBĮ pakeitimams, nuo 2012-03-01 bus reglamentuojami pagrindiniai dalykai, apie kuriuos informacija privalės būti pateikta pirmajam kreditorių susirinkimui pateikiamoje administratoriaus ataskaitoje. Pareikalavus kreditorių susirinkimui, tvirtinimui bus teikiamos ir kitos administratoriaus veiklos ataskaitos. Taigi, bankroto administratoriaus bendrovės bankroto procedūros vykdymo ataskaitos formą bei atliktų darbų turinio tinkamą ir aiškų atskleidimo būdą pasirenka ataskaitą teikiantis asmuo savo nuožiūra. Kilus neaiškumams dėl pateiktos informacijos pagrįstumo, teisingumo ar kitų motyvų, suinteresuotieji asmenys (bankroto procedūroje - kreditoriai) turi teisę teikti klausimus, prieštaravimus, pastabas. Administratoriaus ataskaitoje pateikta nuomonė ir jo iniciatyva teiktini pasiūlymai dėl kreditorių susirinkimo nutarimų tolimesniais darbotvarkės klausimais paprastai neįtakoja kreditorių nutarimo dėl administratoriaus ataskaitos tvirtinimo. Tvirtindami administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį tarp vykusių kreditorių susirinkimų, kreditoriai išreiškia savo nuomonę dėl administratoriaus atliktų darbų: jų būtinumo, teisėtumo, prieš tai buvusių įpareigojimų administratoriui tinkamo vykdymo. Administratoriaus ataskaitos tvirtinimu nėra vertinama jo nuomonė bei teikti pasiūlymai dėl kitų dienotvarkės klausimų nutarimų. BUAB „Kerida“ 2011-12-16 kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai, iš jų ir VMI prie LR FM, priimdami nutarimą patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą, pritarė administratoriaus laikotarpyje nuo 2011-11-16 iki 2011-12-08 atliktiems veiksmams. BUAB „Kerida“ administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 14 (2011-11-16 - 2011-12-08 laikotarpis) 3 punkte pateiktoje lentelėje administratorius, vykdydamas 2011-11-21 vykusio kreditorių susirinkimo Nr. 13 antruoju dienotvarkės klausimo nutarime pateiktus bendrovės kreditorių įpareigojimus („įpareigoti administratorių sekančiame susirinkime pateikti informaciją apie tai, kokio dydžio konkrečios administravimo išlaidos buvo patirtos administruojant konkretų turtą ir atlikti skaičiavimus, iš kokių lėšų šios administravimo išlaidos buvo apmokėtos arba numatyta jas apmokėti“), atsižvelgdamas į bendrą kreditorių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, pateikė suvestinius duomenis apie viso bankroto proceso metu gautas pajamas bei patirtas išlaidas, jas išanalizavo įkeisto ir neįkeisto turto administravimo kontekste. Ataskaitoje pateiktoje lentelėje pateikta sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkanti informacija dėl mokėtinos, faktiškai apmokėtos ir likusios apmokėti įkeisto ir neįkeisto turto administravimui skirtinų išlaidų dydžio. Įkeisto turto administravimui skirtinų išlaidų dydžio pasiskirstymas pagal įkaitos turėtojus (Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, UAB „Medicinos bankas“, AB SEB bankas) turėjo būti nuspręstas svarstant 3 dienotvarkės klausimą. Administratoriaus ataskaitai pritarę (balsavę „už“ jos patvirtinimą) kreditoriai, iš jų ir VMI prie FM, vadovavosi susiklosčiusia bankroto praktika bei ĮBĮ 36 straipsniu - įmonės bankroto administravimo išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).
Kreditorius Nordea Bank Finland PLC atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir reikalavimais. Priešingai negu teigiama skunde, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas dėl šių priežasčių:
1. Administratoriaus ataskaitos tvirtinimo klausimą sprendžia kreditorių susirinkimas, ir aptariamu atveju jis savo valią išreiškė. Administratorius savo ataskaitoje pateikė viso įmonės bankroto proceso išlaidų ir pajamų bei administravimo išlaidų dengimo suvestinę, o 2011 m. gruodžio 16 d. įvykęs kreditorių susirinkimas savo nutarimu šią ataskaitą patvirtino. Kaip pripažįsta pats pareiškėjas, Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo teises, tarp jų - teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidu mokėjimo eilę ir tvarką, nustatyti administratoriui atlyginimą ir kt. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad nutarimas, įgyvendinęs bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisę patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei šių išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, yra pagrįstas ir teisėtas.
2. Įstatymų leidėjas nedraudžia administratoriui pateikti kreditorių susirinkimui siūlymą dėl administravimo išlaidų paskirstymo tvarkos. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad administratorius savo ataskaitoje esą neturėjo teisės apskaičiuoti administravimo išlaidų paskirstymo. Nors vadovaujantis jau minėtu ĮBĮ 23 straipsniu, bankroto administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, įstatymas nedraudžia administratoriui ne tik pateikti ataskaitą apie šias išlaidas, bet ir pasisakyti dėl jų paskirstymo. Tokios informacijos buvimas administratoriaus ataskaitoje nedaro jos negaliojančia, kaip bando teigti pareiškėjas. Pareiškėjas nurodo Lietuvos teismų praktiką, kuri ydingai parengtos ataskaitos požymiais pripažįsta neįvykusių faktų, klaidingos informacijos nurodymą ir pan. Trečiojo asmens nuomone, administratoriaus ataskaitoje šių požymių nėra, todėl ji negali būti laikoma ydingai parengta, dėl ko atsirastų teisinis pagrindas jos netvirtinti. Priešingai, kreditorių susirinkimui ataskaitą patvirtinus ji laikytina pagrįsta, teisinga ir atitinkančia kreditorių interesus.
Kiti kreditoriai atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse. ĮBĮ 23 straipsnio ketvirtoji dalis nustato, jog kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti, o jei kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Ataskaita – tai dokumentas, kuriame pateikiami oficialūs asmens ar organizacijos nuveikto darbo per tam tikrą laiką rezultatai. 2011 m. gruodžio 16 d. administratorius kreditorių susirinkime 1-uoju darbotvarkės klausimi pristatė savo veiklos BUAB „Kerida“ ataskaitą už laikotarpį 2011-11-16-2011-12-08 (b.l.23), iš kurios matyti, kad tuo laikotarpiu: 1) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ir kainomis buvo vykdomas žemės sklypo su gyvenamuoju namu Garšvės g.70J pardavimas be varžytinių; 2) , administratorius kreipėsi į teismą dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo; 3) vykdydamas kreditorių susirinkimo įpareigojimą, administratorius paruošė viso bankroto proceso išlaidų ir pajamų analizę, atsižvelgiant į bendrą administravimo išlaidų sąmatą 195598,38 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ataskaita yra procedūrinis dokumentas, kuriuo kreditorių susirinkimas yra informuojamas apie atliktą darbą bei bankroto proceso eigą, todėl remdamasis bankroto administratoriaus nurodytais duomenimis (b. l. 23), teismas sprendžia, jog kreditorių susirinkimas šią ataskaitą patvirtino pagristai (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas). Beje, kreditorius, nesutikdamas su tokiu kreditorių susirinkimo sprendimu, skunde nenurodo, jog administratorius minimoje ataskaitoje teigia atlikęs darbus, kurie nėra padaryti, t. y. kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas iš esmės nesutinka su administratoriaus ataskaitoje pateikta išvada, kad banko dengtina administravimo išlaidų dalis yra 39 025 Lt, ir kad bankas papildomai turi sumokėti įmonei 25 439 Lt administravimo išlaidoms dengti, kadangi tokia išvada yra visiškai klaidinga. Tačiau šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nesudarantys pagrindo pripažinti, jog administratoriaus ataskaita patvirtinta nepagrįstai. Pažymėtina, jog administravimo išlaidų paskirstymo klausimas skundžiamu nutarimu nebuvo sprendžiamas, kreditorių susirinkimas dėl jo dar nėra pasisakęs. 2011-12-16 posėdyje 3 darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas visais posėdyje dalyvavusiųjų kreditorių balsais, įskaitant ir paties pareiškėjo, nutarė šio klausimo svarstymą atidėti ir įpareigojo administratorių kitam kreditorių susirinkimui pateikti informaciją apie tai, kokio dydžio konkrečios administravimo išlaidos buvo patirtos administruojant konkretų turtą (b.l.12). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiškėjas nepagrįstai laikosi tos nuomonės, kad neteisingai paskirstytos administravimo išlaidos tarp kreditorių, nes šis klausimas skundžiamu nutarimu nebuvo sprendžiamas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi, teismas
nutaria:
uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bedrovės „Kerida“ 2011 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.