Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2020-04-10 apie 20.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.07 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sužalojo I. D., t. y. viena ranka sugriebė I. D. už plaukų ir du kartus trenkė pastarosios galvą į sieną, tokiais savo veiksmais padarydamas muštinę pakaušio žaizdą, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. D. sveikatą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Apklausus teismo posėdyje D. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo žmonos bute, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji I. D. gyvena 10 bute. Jis su žmona gėrė alų ir degtinę, atėjo nukentėjusioji, susibarė su jo žmona, apsižodžiavo, jis supyko, ranka sugriebė kaimynę už plaukų, kitos rankos kumščių sudavė du smūgius į veidą, dėl girtumo nepamena visų konflikto detalių, tačiau su kaltinimu visiškai sutinka.

Kadangi po kaltinamojo akto paskelbimo kaltinamasis teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas apklausus kaltinamąjį, bei įvykdžius Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad be visiško savo kaltės pripažinimo D. J. kaltė yra visiškai įrodyta šiais įrodymais, susirinktais bylos ikiteisminio tyrimo metu:

Nukentėjusiosios I. D. parodymais, kuri parodė, kad 2020-04-10 apie 19.30 val. jos kaimynė N. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), pakvietė ją į svečius. Ji atėjo pas ją į namus, namuose buvo jos sutuoktinis D. J., jie abu buvo neblaivūs, ji atėjo pas juos blaivi, tačiau kartu su jais išgėriau porą stikliukų alaus. Praėjus apie valandai laiko pas juos svečiuose, N. ir D. tarpusavyje pradėjo konfliktuoti, konfliktas tarp jų vyko tik žodžiu. Ji jiems pasakė, kad jie nesipyktų, taip pat paklausė N., kodėl ji neišėjo vakar į darbą, tačiau N. pradėjo ant jos garsiai šūkauti bei varyti ją iš namų. Jos sutuoktinis D. J. irgi pradėjo ant jos rėkti ir sugriebė viena ranka jai už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną, kaip jai atrodo, du kartus. Jos galva pradėjo kraujuoti. Tuo pat metu, kai D. J. trenkė jos galvą į sieną, jų šuo aviganis įkando jai į dešinę ranką. Ji po šio įvykio išbėgo išsigandusi iš jų namų į savo butą, kur iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Atvykus greitajai pagalbai, ją išvežė į ligoninę, kur nustatė galvos žaizdą, kurią siuvo, o D. J. išvežė policija į komisariatą, kadangi ji nurodė, kad dėl šio įvykio rašys pareiškimą. Būnant jų bute adresu (duomenys neskelbtini), ji asmeniškai N. J. nemušė, jai veido nebuvo nubrozdinusi, tačiau N. J. policijai nurodė, kad tai padarė ji. N. fiziškai jai taip pat nieko nepadarė. Pretenzijų turi tik D. J., kadangi dėl jo veiksmų ji patyrė sužalojimus ir galvos skausmą jaučia iki šiol. Daugiau apie įvykį nieko nurodyti negali (t. 1, b .l. 23).

Nukentėjusiosios I. D. pateiktomis nuotraukomis (t. 1, b. l. 31-40).

Nukentėjusiosios I. D. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktu medicinos dokumentų išrašu (t. 1, b. l. 50-51).

Vaizdo įrašų apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 92).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-05-06 - 2020-05-07 specialisto išvada Nr. G 1192/2020 (01), kurioje nurodyta, kad I. D. pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuoti sužalojimai: muštinė pakaušio žaizda, dešinės rankos nubrozdinimai ir kraujosruvos, taškinės žaizdelės. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo būti padaryti medicininiuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis: ją pastūmus (arba jai pačiai) galva atsitrenkus į duris – tuomet padaryta muštinė pakaušio žaizda, neatmetama, kad dešinės rankos nubrozdinimai ir kraujosruvos, taškinės žaizdelės padarytos įkandus šuniui;

I. D. pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuoti sužalojimai: dešinės rankos nubrozdinimai ir kraujosruvos, taškinės žaizdelės galėjo būti padaryti jai ginantis;

I. D. pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais: vienu į pakaušį ir ne mažiau kaip vienu į dešinę ranką. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 72-74).

Kaltinamojo veiksmai yra teisingai kvalifikuojami pagal LR BK 140 str. 1 d.

Aplinkybė lengvinanti kaltinamojo atsakomybę yra tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai įtakojo nusikaltimo padarymą.

Skiriant bausmę ir pasirenkant jos dydį ir rūšį teismas atsižvelgė į tai, kad D. J. teisiamas pirmą kartą, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė, todėl teismo nuomone bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę.

Byloje pareikšti ieškiniai tenkintini sekančiai: ligonių kasos ieškinys 71,74 eurų dydžio pagrįstas (t.1, b.l. 77-79) ir tenkintinas. Nukentėjusiosios I. D. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas mažina nuo prašomo 1000 eurų iki 500 eurų, nors teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji buvo pažeminta, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, todėl turi teisę reikalauti atlyginti jai neturtinę žalą, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba), į kaltinamojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius – prieš konfliktą kartu vartojo alkoholį, todėl taikant teisingumo ir protingumo kriterijus priteista suma mažintina (LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302- 307 str. str., teismas, -

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį vieneriems (1) metams laisvės apribojimo. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmės laiką sumažinti vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

Uždrausti nuteistajam bendrauti su I. D., įpareigoti iki 2021-01-31 pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje, įskaityti į bausmę sulaikymo laiką nuo 2020-04-10 iki 2020-04-11 (vieną dieną), skaičiuojant , kad 1 sulaikymo diena lygi 2 laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Patenkinti civilinius ieškinius ir priteisti iš D. J. 71,74 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir 500 eurų I. D. naudai neturtinei žalai atlyginti.

45 eurų išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti nepriteisti (t. 2, b. l. 9).

4 CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bausmę vykdo probacijos tarnybos (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.