Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam S. G.

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Varėnos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, veikos padarymo metu dirbo(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2018-08-31 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2019 m. gruodžio 28 d. apie 23.45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, konflikto metu sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip šešis smūgius S. G. į veido, galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. G. poodines kraujosruvas dešinio antakio srityje, abiejų lūpų srityse, smakro kairėje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje, dešinio smilkinio srityje, dešinio skruosto srityje, nosies dešinėje bei sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais M. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str.1d.

Apklaustas kaltinamuoju M. M. kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. vakare, apie 19.00-20.00 val., jis kartu su draugu D. R., nuėję pas pažįstamą kaimyną S. G.. Su D. R. nusinešė penkis plastikinius butelius alaus 7,5 procentų stiprumo. Gėrė alų, degtinę. Gal apie 23.00- 24.00 val., supykęs ant S. G. dėl jo pasakytų negražių žodžių, įžeidžiančių jo motiną, jis priėjo prie S. G., sėdinčio invalido vežimėlyje, ir stovėdamas sudavęs jam penkis-šešis smūgius į galvos ir veido sritį. Kiek tiksliai jam sudavė smūgių, neprisimena. Kur jam tiksliai pataikė, neprisimena. Konflikto meta S. G. prieš jį nesmurtavo, smūgių nesudavė. Po to lyg išėjęs į namus. Dėl savo poelgio, kurio metu sudavė kelis smūgius S. G., nuoširdžiai gailisi, taip pasielgęs neplanuotai, viskas gavosi dėl jo buvusio girtumo. Sužaloti S. G. nenorėjo, jo atsiprašęs ir jie susitaikę.

Nukentėjusysis S. G. parodė, kad 2019 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena,vakare pas jį atėjo pažįstami M. M. ir D. R.. Visi kambaryje gėrę degtinę. Nebaigus gerti degtinės tarp jo ir M. M. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, neprisimena. Konflikto metu M. M. atsistojo nuo sofos ir priėjo prie jo. Jis tuo metu buvo prie stalo, sėdėjo invalido vežimėlyje. Priėjęs rankos kumščiu M. M. sudavė jam ne mažiau kaip šešis smūgius į veidą , pataikė į skruostus, antakį, lūpas. Kiek tiksliai sudavė smūgių, neprisimena, bet smūgių buvo ne mažiau kaip šeši. Nuo suduotų smūgių jis iškrito iš vežimėlio. Krisdamas nesusimušė, krito šonu ant kilimo. D. R. M. M. nuo jo atitraukė ir jie abu išėjo. Jiems išėjus, likęs gulėti ant grindų, užmigęs. Ryte paskambinęs M. M., norėdamas su juo išsiaiškinti, kas atsitiko. M. M. su juo kalbėti nenorėjo, todėl paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešęs, kad buvo sumuštas. Po smūgių sudavimo ant veido buvo atsiradę kraujosruvos, buvo patinusi lūpa, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Išgėrinėjant gal ką nors ir pasakęs M. M., kas galėjo jį supykdyti ir dėl to jis sudavė smūgius, kadangi M. M. dar iš seniau jam padėdavo namų buityje ir jų santykiai buvo gerai. Po šio įvykio jie po to susitaikę, jis atleidęs M. M. dėl sumušimo, M. M. ir šiuo metu jam padeda namų buityje, kadangi jis yra be kojų ir būnantis tik vežimėlyje.

Kaltinamasis M. M. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis pilnai kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus , bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veikla nėra priskiriama itin sunkių nusikaltimų kategorijai, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, todėl byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo pilno kaltės pripažinimo patvirtinama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais:

Liudytojo D. R. 2020-01-03d. parodymais, kad 2019 metų gruodžio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, apie 20.00 val. jam paskambino pažįstamas S. G., gyventis (duomenys neskelbtini) ir pakvietė pas jį ateiti. Tuo metu pas jį namuose buvo draugas M. M., kuris taip pat sutiko kartu eiti. Jis su M. M. nusinešė du plastikinius butelius alaus, 7,5 procentų stiprumo. Bendraujant tarp S. G. ir M. M. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas, neprisimena. Konflikto metu S. G., sėdėdamas invalido vežimėlyje, privažiavo prie M. M. ir su stikliniu buteliu vieną kartą trenkė sėdinčiam M. M.per galvą. Jis jam pataikė į pakaušį, prakirto odą. Po smūgio sudavimo M. M. sėdėdamas vieną kartą sudavė S. G. į veidą. Jis jam pataikė į lūpą, iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. S. G. po suduoto smūgio iš vežimėlio neiškrito, pradėjo rėkti. Tuo metu jis priėjo prie jų ir S. G. su vežimėliu patraukė nuo M. M.. Po to visi sėdėjo toliau, bendravo, gėrė alų. Po kurio laiko jis su M. M. išėjo. Išeinant paliko S. G. sėdintį neįgaliojo vežimėlyje, jis rūkė. Pretenzijų S. G. nereiškė, nieko išeinant nesakė. Sekančią dieną bendraudamas su M. M. iš jo sužinojo, kad jam ryte S. G. skambino, kvietė ateiti, bet jis nėjo. Būnant pas S. G. matė, kaip M. M. S. G. sudavė vieną smūgį ranka į veidą, daugiau jis smūgių jam nesudavė, kitaip prieš jį nesmurtavo. (b. l. 56-58)

Liudytojo D. R. 2020-05-18 papildomos apklausos metu pateiktais parodymais , kad konflikto metu M. M. sudavė S. G. vieną smūgį į veido sritį. 2020-05-18 akistatos tarp jo ir S. G. metu prisiminė įvykio konkretesnes aplinkybes ir nurodė, kad M. M. stovėdamas sėdinčiam S. G. sudavė tris smūgius į veido sritį. Šiais akistatos metu duotais parodymais prašo vadovautis, nes jie yra teisingi. Taip pat apklausos metu buvo nurodęs, kad S. G. sudavė stikliniu buteliu M. M. per galvą, tačiau to nematė, taip sakė, nes taip buvo minėjęs M. M.. Kad S. G. būtų kokiu nors būdu smurtavęs prieš M. M. nematė. (b. l. 59-60)

Liudytojos N. M. parodymais, kad 2019 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, po pietų, valandos neprisimena, nuvyko pas savo buvusį sugyventinį S. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini) S. G. namuose buvo vienas,jis turi negalią, sunkiai vaikšto.Tad nuvykusi tvarkė jo namus, suplovė indus, sudėjo drabužius, S. G. apkirpo. Pastebėjo, kad jis yra neblaivus. Tai matėsi iš jo kalbos, elgesio, judesių. Vakare pas S. G. atėjo pažįstami M. M. ir D. R.. Pastebėjo, kad M. M. buvo neblaivus. D. R., kaip suprato, buvo blaivus. M. M. įėjęs į namą, kambaryje atsigulė į lovą ir pradėjo kažką rėkauti. Jis kažką rėkė ant S. G.. Dėl ko jis rėkė, nesuprato. Pamačiusi, kad vyksta žodinis konfliktas, ji iš karto išėjo. Kas vyko išėjus, nežino, kol buvo pas S. G., girdėjo tarp S. G. ir M. M. tik žodinį konfliktą. Niekas nesmurtavo. Kai lankėsi pas S. G., ant jo sužalojimų nepastebėjo. Vėliau iš kaimo žmonių sužinojo, kad S. G. buvo sumuštas M. M.. Kada tai buvo ir kokiomis aplinkybėmis, pasakyti negali, nes tokio konflikto nematė, tuo metu S. G. namuose nebuvo. Po šio įvykio apie mėnesį laiko S. G. nematė. (b. l. 64-66)

Akistatos tarp S. G. ir M. M. metu M. M. S. G. parodymus patvirtino iš dalies. Nurodė, kad datos tikslios gerai neprisimena, nakties metu, būdamas pas S. G. jo namuose kilusio žodinio konflikto metu sudavė vieną-du kartus S. G. į veidą, tiksliai kiek kartų sudavė, neprisimena. Kur jam tiksliai pataikė, neprisimena. Kai sudavė smūgius, S. G. sėdėjo invalido vežimėlyje, o jis stovėjo. Smūgių sudavė ne daugiau kaip du. S. G. nenukrito, liko sėdėti vežimėlyje (b. l. 71-73)

Akistatos tarp S. G. ir D. R. metu D. R.S. G. parodymus patvirtino iš dalies. Nurodė, kad matė, jog konflikto metu M. M. stovintis S. G., sėdinčiam invalido vežimėlyje, sudavė tris, o gal ir daugiau smūgių į veidą. Kur tiksliai pataikė, neprisimena. Visą laiką jų nestebėjo, galėjo viso konflikto nematyti. S. G. po suduotų smūgių buvo nukritęs ant kilimo, jį pakėlė. Ant S. G. veido, prie nosies matė nubrozdinimą, iš lūpos bėgo kraujas. Atitraukė M. M. nuo S. G. ir su M. M. išėjo. Konflikto metu S. G. prieš M. M. nesmurtavo. (b. l. 76-78)

Parodymų patikrinimo metu M. M. parodė vietą name (duomenys neskelbtini), kur smurtavo prieš S. G.. (b. l. 148-154)

Apžiūrėtu BPC 2019-12-31 įrašu patvirtinama, kad S. G. 2019-12-29 d.09.44 val. pranešė apie jo sumušimą vakare ir kad jį namuose sumušė M. M.. (b. l. 85-88)

2019-12-30 specialisto išvada Nr. G 1155/2020 (06),kuria nurodoma, kad pil. S. G. poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, abiejų lūpų srityje, smakro kairėje, odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešinio smilkinio srityje, dešinio skruosto srityje, nosies dešinėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (b. l. 41).

2020-03-10 papildoma specialisto išvada Nr. pG 251/2020 (06) ,kuria nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. (b. l. 45)

Teismas konstatuoja:

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamojo M. M. kaltė padarius jam inkriminuoją nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis suduodamas smūgius ranka į veidą nukentėjusiajam S. G., padarė nukentėjusiajam sužalojimus veido ir galvos srityje ir taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, bei taip jį nežymiai sužalojo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus.

Kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo buvo padaręs analogišką nusikaltimą dėl smurto panaudojimo vartojant alkoholį su kitais asmenimis, kur jis 2018-08-31 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str.1d.ir jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais (b.l.118-122),bausmę yra atlikęs.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kartu teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir tai, kad prieš smurto panaudojimą buvo įvykęs nukentėjusiojo apsižodžiavimas su kaltinamuoju dėl nukentėjusiojo pasakytų kokių tai įžeidžiančių žodžių.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: administracine tvarka buvo baustas daug kartų už įvairius nusižengimus, kurių dauguma susiję su alkoholio vartojimu : 1) 2016-09-22 pagal LR ATPK 178(1) str. 2 d.; 2) 2017-03-10 pagal LR ANK 484 str. 1 d., 428 str. 1 d.; 3) 2017-04-06 pagal LR ANK 484 str. 2 d.; 4) 2017-09-28 pagal LR ANK 115 str. 1 d.; 5) 2017-09-28 pagal LR ANK 484 str. 2 d.; 6) 2018-05-11 pagal LR ANK 481 str. 1 d.; 7) 2018-06-11 pagal LR ANK 484 str. 2 d.; 8) 2018-06-14 pagal LR ANK 485 str. 1 d.; 9) 2018-12-06 pagal LR ANK 560 str. 1 d.; 11) 2019-06-19 pagal LR ANK 484 str. 2 d.; 12) 2019-07-30 pagal LR ANK 560 str. 2 d.; 13) 2020-03-23 pagal LR ANK 115 str. 1 d.; 14) 2020-02-12 pagal LR ANK 115 str. 1 d., 15) 2020-02-05 pagal LR ANK 108 str. 1 d. (b. l. 98-107),bei kad nėra duomenų, jog būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą(b.l. 143).

Šių visų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelnesnės rūšies bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus.

Kaltinamajam M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 157-159) paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis, o įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298,301-308 str.,

nusprendžia:

M. M. a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1(vieneriems) metams ir 6(šešiems)mėnesiams, įpareigojant per bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti(registruotis) Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio, bei baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 mėnesių terminą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi M. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė 1(vieneriems)metams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę:

įpareigoti dirbti arba užsiregistuoti(registruotis) Užimtumo tarnyboje prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos , nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tame tarpe ir alkoholio. Šiuos įpareigojimus vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką –1(vienerius)metus,

per 6 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti, jog jeigu kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos .

2020-01-03 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20(dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.