- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-18
- Bylos Nr.
- e2-456-272/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00021-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- M. M., S. P., G. R., P. J., A. P., A. L.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono 2-ojo notaro biuro
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams M. M., A. L., S. P., G. R., P. J., A. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarei D. A., dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal sandorį perkėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. V. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t., b. l. 58-60) prašė perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas su įpareigojimu sumokėti pinigus už perkamą daiktą pagal 2016-11-21 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DA-5645, kuria A. L. ir M. M. buvo parduotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini).
Ieškovė ieškinyje bei patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Ji yra ūkininkė, yra įregistravusi ūkininko ūkį, deklaruoja pasėlių plotus. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT prie ŽŪM) Trakų skyrius 2016-09-22 raštu Nr. 46SD-3999-(14.46.104.) ją informavo, jog gretimo sklypo savininkai G. R., S. P., A. P., P. J., vadovaudamiesi LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 str. 4 d., pateikė skyriui pranešimą apie parduodamą 0,23 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bei pasiūlė jai, kaip turinčiai pirmumo teisę, įsigyti parduodamą sklypą. Nurodė, kad ji, reaguodama į NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus raštą, nedelsdama 2016-09-27 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė išduoti leidimą pirkti besiribojantį su jos žemės sklypu parduodamą 0,23 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius 2016-10-10 raštu Nr. 46SD- 4250(14.46.104) informavo, jog leidimo jai (J. V.) neišduos, kadangi neva ji neatitinka Įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimų. Teigė, kad atsižvelgdama į tai, jog daugiau pretendentų, pageidaujančių pirkti žemės sklypą nebuvo, ji 2016-11-07 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui pakartotinai pateikė prašymą/skundą, prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių jai nėra išduodamas leidimas parduodamam žemės sklypui įsigyti. NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius 2016-11-29 raštu Nr. 46SD-4879- (14.46.104.) pateikė atsisakymą, analogišką nurodytam 2016-10-10 rašte Nr. 46SD-4250-(14.46.10.). Nurodė, kad kilus neaiškumams, jog, galimai, žemės sklypas jau yra parduotas nesilaikant pirmumo teisių, ji kreipėsi į advokatą. Susipažinus su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registrų byla, paaiškėjo, jog 2016-11-21 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ginčo žemės sklypas buvo perleistas A. L. bei M. M., t. y. asmenims, neturintiems jokių pirmumo teisių įsigyti ginčo žemės sklypą. Nurodė, kad ji (ieškovė) atitiko visus Įstatymo 1 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. numatytus reikalavimus: turi atitinkamų profesinių įgūdžių ir kompetencijos – yra įregistravusi ūkininko ūkį, per paskutinius 10 metų ne mažiau kaip 3 metus vykdė žemės ūkio veiklą, deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, ir, kaip tai numato Įstatymo 5 str. 1 d. 3 p., turėjo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Minėtas žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant pirmumo teisę, t. y. buvo parduotas visai kitiems asmenims dėl netinkamai atliktų NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus veiksmų. Nurodė, kad žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ji (ieškovė) nebedeklaruoja nuo 2010 m., nes nei ji, nei jos vyras negali fiziškai dirbti dėl sveikatos, žemė yra dirbama pagal panaudos sutartį nuo 2010 m. Teigė, kad dokumentus NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui nepateikė todėl, kad jai pasakė, jog turi pateikti už paskutinis 3 metus, be to, nurodė, jog jai buvo paaiškinta, kad leidimo iš NŽT prie ŽŪM reikia, jei neturi 10 ha, tuomet galima kreiptis į notarą. Teigė nesupratusi, kad turėjo pateikti dokumentus už 3 metus iš paskutinių 10 metų. Mano, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant pirmumo teisę, t. y. buvo parduotas visai kitiems asmenims dėl netinkamai atliktų NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus veiksmų. Pažymėjo, kad Įstatymo 5 str. 8 d. numatyta, jog jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos, todėl prašė perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas su įsipareigojimu sumokėti pinigus – 16 350 Eur - už perkamą daiktą pagal 2016-11-21 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DA- 5645, kuria A. L. ir M. M. buvo parduotas žemes sklypas, (duomenys neskelbtini).
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovė J. V., gavusi informaciją apie parduodamą gretimą žemės sklypą ir galimybę pirmumo teise nupirkti minėtą sklypą, nusprendė ta teise pasinaudoti ir pranešė, kad pasinaudos šia teise, pridėjo ūkininko pažymėjimą, tik nepridėjo pažymos, kad ūkininkauja per 10 metų 3 metus. Ieškovė, gavusi atsakymą iš NŽT prie ŽŪM, kad ji neatitinka reikalavimų ir negali pasinaudoti pirmumo teise, dar kartą kreipėsi į NŽT prie ŽŪM, tačiau vėl gavo neigiamą atsakymą. Patikrinus, ar sandoris įvyko, paaiškėjo, kad jis įvyko. Nurodė, jog nesutinka su NŽT pozicija, kad J. V., turėdama pirmumo teisę, šia teise netinkamai pasinaudojo: t. y. nepridėjo dokumentų. Pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. numato viešojo administravimo principus, kuriais turi vadovautis viešojo administravimo subjektas, nagrinėdamas prašymus, t. y. vadovaudamiesi tarnybinės pagalbos principu subjektai teikia vienas kitam informaciją ir pagalbą. Nurodė, kad šiuo atveju NŽT nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymu, kuriame numatyta, kad kiekvienas piliečio kreipimasis yra nagrinėjamas viešojo administravimo institucijos. NŽT prie ŽŪM pagal šį principą turėjo kreiptis tarnybinės pagalbos į mokėjimo agentūrą. Tą patį patvirtina ir vieno langelio principas (to paties įstatymo 3 str. 1 d. 8 p.), kad prašymą ar skundą nagrinėja ir prireikus informaciją gauna iš kito viešojo administravimo subjekto pats prašymą ar skundą nagrinėjantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas tai atlikti prašymą ar skundą padavusį asmenį. Atstovo nuomone, NŽT prie ŽŪM nebuvo kliūčių išsireikalauti informaciją (minėto įstatymo 37 str. 1 d., 40 str. 2 d., 4 d.), kadangi tarnybinę pagalbą vienas subjektas kitam subjektui privalo suteikti nemokamai ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM tinkamai neatliko savo pareigos patikrinti, ar asmuo atitinka reikalavimus ir turi pirmumo teisę, nesiaiškino, ar J. V. turi tokią teisę, o pateikė atsakymą, kad neturi. Nurodė, kad ieškovė skundė 2016-11-29 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus atsakymą, bet atstovui nėra žinoma, kokį atsakymą ji gavo. Teigė, kad ieškovė nepateikė dokumentų, kuriuos jai buvo nurodyta pateikti, kadangi, kaip atstovui paaiškino ieškovė, jai klaidingai buvo išaiškinta, kad ji turi pateikti duomenis už paskutinius 3 metus. Pabrėžė, kad viešojo administravimo subjektas netinkamai vykdė savo funkcijas. Atstovo nuomone, pilietis turi pareigą pateikti prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus, tačiau įstatyme nėra nurodyta, kad dokumentų prie prašymo nepateikimas daro teisę negaliojančia arba tokią teisę panaikina. Atstovo nuomone, šiuo atveju dokumentų prie prašymo nepateikimas nėra pirmumo teisės praradimas. Mano, kad NŽT prie ŽŪM privalėjo įsitikinti tokia teise, t. y. vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. ir 8 p. ir patys išsireikalauti dokumentus iš kito viešojo administravimo subjekto. Patikslino, kad apie savo pažeistą teisę ieškovė sužinojo 2016-12-02, kai atėjo konsultacijos pas jį (ieškovės atstovą) ir iš 2016-12-02 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo paaiškėjo, kad minėtas žemės sklypas parduotas kitiems asmenims. Prašė perkelti pirkėjos teises ir pareigas J. V. su įsipareigojimu apmokėti A. L. ir M. M. jų už minėtą žemės sklypą sumokėtą pinigų sumą - 16 350 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovai A. L. ir M. M. atsiliepime į ieškinį (b. l. 88-90) bei atsakovė ir atsakovo M. M. atstovė A. L. teismo posėdžio metu, nesutikdami su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, nurodė, kad A. L. nuosavybės teise valdo 0,7124 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su įsigytu žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalimi. Nurodė, kad NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius, vadovaudamasis LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 4 d., 2016-09-22 raštu Nr.46SD- 4000-( 14.46.104) informavo A. L., jog gretimo sklypo savininkai G. R., S. P., A. P., P. J. pateikė pranešimą apie parduodamą 0,23 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio pakirdęs žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis sąlygomis turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus reikalavimus. Taip pat rašte nurodyta, kad A. L. sklypas ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu ir kad ji yra viena iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nurodė, kad 2016-10-05 nuvykusi į NŽT prie ŽŪM Trakų skyrių A. L. pateikė sutikimą pirkti minėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kadangi A. L. nėra ūkininkė ir kartu su sutikimu nepateikė dokumentų, įrodančių pirmumo teisės pirkti minėtą sklypą, jai buvo paaiškinta, kad ji nebus priskirta prie asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir, jei neatsiras asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti minėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ji galės įsigyti jį iš savininkų, vadovaujantis LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 6 d., kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo. Nurodė, kad 2016-10-18 NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius išdavė pažymą, Nr. 46PAŽ-611-(14.46.33.), kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 6 d., G. R., S. P., A. P., P. J. gali parduoti minėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys. A. L. nurodė, kad ji susiskambino su pardavėjais, t. y. su A. P., kurią pažinojo, nes jų sklypai ribojasi, jos bendrauja, todėl žinojo A. P. telefono numerį, ir pasakė, kad nori įsigyti jų parduodamą žemės sklypą. A. P. atsakė, kad pateikė dokumentus į NŽT ir laukia atsakymo, ar atsiras asmenų, kurie turi pirmumo teisę įsigyti minėtą žemės sklypą. Nurodė, kad ji (A. L.) susitarė su pardavėjais, kad, kai jie gaus NŽT pažymą, spręs dėl tolesnių veiksmų. Nurodė, kad gavus NŽT pažymą, 2016-11-21 Trakų rajono 2-ojo notaro biure pas notarę D. A. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DA-5645 su G. R., S. P., A. P., P. J., pagal kurią A. L. ir M. M. įsigijo iš jų minėtą žemės sklypą ir atsiskaitė su kiekvienu iš pardavėjų, proporcingai parduodamam turtui. Kad yra pretenzijos dėl žemės sklypo, jie sužinojo, kai gavo 2017-01-26 pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį. A. L. nuomone, jie (atsakovai) nepažeidė įstatymų reikalavimų, sudarydami sandorį jie buvo įsitikinę, kad atsakovai, vadovaudamiesi įstatymu, gali parduoti žemės sklypą. Atsikirsdama į ieškovės atstovo argumentus, kad atsakovų interesai nenukentės, teismui patenkinus ieškinį, A. L. nurodė, kad jos sklypas ribojasi su ginčo sklypu ir sudaro vientisą sklypą, todėl jie su M. M. yra suinteresuoti jį pasilikti, ginčo sklypą jie įsigijo daugiau kaip prieš pusę metų, tvarkė jį, jo vertė pakilo, be to, už sklypą sumokėtų pinigų grąžinimas nekompensuotų visų jų turėtų išlaidų, t. y. išlaidų notarui, kelionėms, tvarkant ginčo žemės sklypo įsigijimo dokumentus ir pan., taigi, jų interesai nukentėtų. Prašė ieškinį atmesti.
A. S. P. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 73-74) ir teismo posėdžio metu, nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016-09-13 NŽT prie ŽUM Trakų skyriui padavė pranešimą, kad parduodamas 0,23 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2016-10-18 NŽT prie ŽŪM išdavė pažymą Nr. 46PAŽ-611-(14.46.33), kurioje nurodyta, kad, vadovaujantis Įstatymo 5 str. 6 d., gali minėtą žemės sklypą parduoti pasirinktiems pirkėjams, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Įstatymo 5 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose bei 2 d. nurodyti asmenys. 2016-11-21 buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DA-5645 su A. L. ir M. M. Trakų rajono 2-ajame notaro biure pas notarę D. A., kur ji (S. P.) pardavė savo dalį – 0,05 ha – už 3750 Eur. Nurodė, kad prieš kreipiantis į NŽT prie ŽŪM turėjo galimą pirkėją – I. B.. I. gyvena netoli jos (S. P.) sklypo. I. pati pasiūlė kainą, už kurią norėjo pirkti sklypą. Iškvietus vertintoją, susitarė su I. dėl kainos - 16 350 Eur. Nurodė, kad tai buvo dar iki rašto NŽT prie ŽŪM pateikimo. I. B. sutiko pirkti sklypą, tuomet jie (minėto žemės sklypo savininkai) padavė prašymą į NŽT, kad leistų parduoti. I. sutiko palaukti NŽT atsakymo, ar nėra asmenų, turinčių pirmumo teisę. Buvo gautas atsakymas, kad nėra kaimynų, kurie pretenduotų ir turi pirmumo teisę į sklypą. Tada į juos kreipėsi A. L., kuri pasakė, kad ji yra kaimynė ir nori pirkti sklypą už tą pačią kainą. Kadangi nebuvo asmenų, turinčių pirmumo teisę, jie pasiūlė sklypą A. L.. I. sklypas buvo toliau nuo jų (atsakovų), be to, ji tai norėdavo pirkti žemę, tai persigalvodavo. Nurodė, kad su J. V. susitikę nebuvo. J. V. kreipėsi dėl žemės sklypo pirkimo į ją (S. P.) telefonu po to, kai jie (atsakovai) kreipėsi į NŽT. J. V. sakė, kad nori pirkti žemės sklypą, kad turi pirmumo teisę. Ji (S. P.) jai atsakė, jog jiems nesvarbu, kam parduoti žemę už tą pačią kainą, ir pasiūlė J. V. kreiptis į NŽT prie ŽŪM bei pasakė jai, kad, jeigu ji gaus leidimą pirkti žemę pirmumo teisę, jie (atsakovai) tam neprieštaraus. Nurodė ieškovei parduodamos žemės kainą, kuri jai (J. V.) tiko. Ieškovė vėliau paskambino ir pasakė, kad padavė dokumentus į NŽT prie ŽŪM, ir pasiūlė įforminti sutartį. Ji (S. P.) atsakė, kad jie (atsakovai) dar negavo atsakymo iš NŽT prie Ū. K. gavo NŽT prie ŽŪM atsakymą, žemę pardavė A. L., kadangi nei I. B., nei J. V. daugiau nebesikreipė. Paskutinį kartą su J. V. ji bendravo, kai jau buvo sutarta dėl sklypo pardavimo A. L. ir dokumentai jau buvo pas notarę.
A. G. R. ir A. P. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 84-86), nesutikdamos su ieškiniu, nurodė, kad jie, keturi bendraturčiai - G. R., S. P., P. J. ir A. P., nuosavybės teise valdė žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,2300 ha, (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2016 m. bendraturčiai nutarė minėtą žemės sklypą parduoti. 2016-09-13 pranešimu NŽT prie ŽUM Trakų skyrių pranešimu informavo apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nurodė žemės sklypo pardavimo kainą ir kitas sąlygas. 2016-10-18 NŽT prie ŽŪM išdavė pažymą Nr. 46PAŽ-611-(14.46.33), kuria jie (minėto žemės sklypo bendraturčiai) buvo informuoti, kad gali žemės sklypą parduoti pasirinktiems pirkėjams, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Įstatymo 5 str. 1 d. 2 ir 3 punktuose bei 2 d. nurodyti asmenys. Gavę tokią pažymą jie 2016-11-21 sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jiems priklausiusį žemės ūkio paskirties žemės sklypą pardavė M. M. ir A. L., sutartis patvirtinta Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. A., notarinio registro Nr. DA-5645. Nurodė, kad jokių J. V. teisių nepažeidė. Pažymėjo, kad kartu su ieškiniu ieškovė J. V. pateikė jos rašytų prašymų NŽT dėl leidimo jai nupirkti ginčo žemės sklypą išdavimo bei NŽT prie ŽŪM duotus jai atsakymus, iš kurių seka, kad 2016-09-22 NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius, gavęs jų pranešimą apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, raštu Nr. 46SD-3999-(14.46.104) informavo apie tai J. V., kaip turinčią gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir, galimai, pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės sklypą, bei pasiūlė per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos, kaip tai numatyta LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 4 d., pateikti sutikimą ar atsisakymą pirkti parduodamą žemės sklypą. Pažymėjo, kad ieškovei buvo nurodyta pateikti NŽT prie ŽŪM dokumentus: ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą arba žemės ūkio išsimokslinimo diplomą liudijančio dokumento patvirtintą kopiją; paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, patvirtinančių, kad pasėliai deklaruoti ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius 10 metų, patvirtintas kopijas; dokumentų, kurių pagrindu asmuo naudojasi deklaruojamu tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti žemės sklypu (nuomos, panaudos ar kitais pagrindais) patvirtintas kopijas. Nurodė, kad 2016-09-28 J. V. NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau prie prašymo pridėjo tik ūkininko ir neįgaliojo pažymėjimus, o paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti ir dokumentų, kurių pagrindu naudojasi deklaruojamu tiesioginėms išmokoms gauti žemės sklypu, nepateikė, todėl 2016-10-10 raštu Nr. 46SD-4250-(14.46.104) jai buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti jų (atsakovų) parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Minėtame rašte J. V. buvo išaiškinta, kad šį sprendimą ji turi teisę apskųsti administracinių bylų teisenos tvarka. Pabrėžė, kad atsisakymo išduoti leidimą pirkti žemės sklypą J. V. neskundė, vietoj to 2016-11-07 pateikė skundą, prašydama paaiškinti, kodėl jai nebuvo išduotas leidimas, nors 2016-10-10 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus rašte buvo nurodyta, kad J. V. neatitinka LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 str. 1 d. numatytų reikalavimų, t. y. nepateikė įrodymų - žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų. Šiuos duomenis ieškovė pateikė teismui, teikdama ieškinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Prašė ieškinio netenkinti.
A. G. R. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą ir nurodė, jog iš NŽT prie ŽŪM pažymos sužinojo, kad J. V. neturi pirmumo teisės pirkti sklypą. Teigė, kad jokio suinteresuotumo dėl to, kam parduoti žemės sklypą, jie (minėto žemės sklypo bendraturčiai) neturėjo. Nurodė, kad pirkėją A. L. jai (G. R.) pristatė jos pusseserė A. P.. Nurodė, kad detalių, kaip vyko susitarimas dėl žemės pardavimo, ji (G. R.) neprisimena.
Atsakovė A. P. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą ir nurodė, kad, kaip sakė jos sesuo S. P., jie turėjo ginčo žemės sklypo pirkėją, vardu I., tarėsi su ja. Pateikus pranešimą NŽT prie ŽŪM, į juos kreipėsi A. L., kurią ji (A. P.) pažinojo apie du metus, t. y. nuo tada, kai A. L. šalia įsigijo sklypą, žinojo vieną kitos telefonų numerius. Gavus atsakymą iš NŽT prie ŽŪM, A. L. paskambino, jos susitiko ir susitarė, kad, jeigu bus gauta pažyma, kad nėra asmenų, turinčių pirmumo teisę, jie galės parduoti žemės sklypą jai (A. L.). Nurodė, kad I. tuo metu suabejojo, ar nori pirkti minėtą žemės sklypą, tuomet jie susitarė su A. L. dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Nurodė, kad ji (A. P.) ieškovės J. V. asmeniškai nepažįsta, ši į ją (A. P.) nesikreipė, sesuo S. P., sakė, kad J. V. kreipėsi į ją, bet atvažiavusi nebuvo.
Šalies argumentai
A. P. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko kitų atsakovų argumentus ir prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad į jį J. V. nesikreipė, A. L. jis anksčiau nepažinojo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 98-105) ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad NŽT Trakų skyrius 2016-09-14 gavo atsakovų S. P., G. R., P. J. ir A. P. pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (reg. Nr. 46FP-1980), kuriame pranešama, kad parduodamas 0,23 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pranešime taip pat nurodomos žemės sklypo pardavimo sąlygos, t. y. kad žemės sklypas parduodamas už 16 350 Eur, notarines išlaidas sumoka pirkėjas. NŽT Trakų skyrius 2016-09-22 raštu Nr. 46SD-3999- (14.46.104.) „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo“ informavo ieškovę J. V. apie parduodamą 0,23 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad minėtame NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus rašte taip pat buvo nurodyta: “ <...> Taip pat informuojame, kad Jums nusprendus pirkti arba atsisakyti pirkti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, turite ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti sutikimų pirkti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, ar atsisakymą ją pirkti šiuo adresu: (duomenys neskelbtini). Kartu su sutikimu pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą būtina pateikti šiuos dokumentus: 1) ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo arba žemės ūkio išsimokslinimo diplomo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją; 2) paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, patvirtinančių, kad pasėliai deklaruoti ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius 10 metų, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas; 3) dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi deklaruojamu tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti žemės sklypu (bent vienu) (žemės sklypo nuomos, panaudos ar kitais žemės sklypo naudojimo teisę suteikiančiais pagrindais sudarytos sutartys) įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Norėtume pažymėti, kad Jums kartu su sutikimu pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nepateikus nurodytų dokumentų, nebūsite priskiriama asmenims, turinčioms pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą <...>“. Nurodė, kad ieškovė J. V. 2016-09-27 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui pateikė prašymą, kuriame prašė išduoti leidimą pirkti besiribojantį su jos turimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) parduodamą 0,23 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie prašymo (sutikimo) ieškovė pridėjo Ūkininko pažymėjimo kopiją bei Neįgaliojo pažymėjimo kopiją, todėl NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius 2016-10-10 raštu Nr. 46SD-4250-(14.46.104.) ieškovę J. V. informavo, kad leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę jai neišduodamas, kadangi ieškovė NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui nepateikė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų. Ieškovė 2016-11-07 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui pateikė prašymą, kuriame prašė paaiškinti, kokiu pagrindu jai (ieškovei) buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius 2016-11-29 raštu Nr. 46SD-4879-(14.46.104.) ieškovę J. V. informavo, kad ji neatitinka reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, ir neturi teisės pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, todėl ji neįrašyta į pažymą „Dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys <...>“. Nurodė, kad, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, NŽT Trakų skyrius atsakovams G. R., S. P., A. P. ir P. J. 2016-10-18 išdavė pažymą Nr. 46PAŽ-611-(14.46.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, kurioje nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, G. R., S. P., A. P., P. J. 0,23 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio I dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys. Pabrėžė, jog ieškovės J. V. ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ji atitiko visus įstatymo reikalavimus, todėl turėjo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o žemės ūkio paskirties žemės sklypas buvo parduotas pažeidžiant pirmumo teisę, t. y. buvo parduotas visai kitiems asmenims, dėl netinkamai atliktų NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus veiksmų, prieštarauja byloje esančiai medžiagai: ieškovei buvo nurodyta, kokius ji privalo pateikti dokumentus, siekdama pasinaudoti įstatyme numatyta pirmumo teise įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau minėtų (reikiamų) dokumentų nepateikė (pateikė Ūkininko pažymėjimą ir Neįgaliojo pažymėjimą, nepateikė žemės ūkio naudmenų ir pasėliu deklaracijų). Šį faktą patvirtina ieškovės 2016-09-27 prašymas bei prie jo pridedama medžiaga. NŽT Trakų skyrius 2016-10-10 raštu Nr. 46SD-4250- (14.46.104.) ieškovę informavo apie minėtas aplinkybes bei priimtą sprendimą. Pažymėjo, kad 2016-10-10 raštas Nr. 46SD-4250-(14.46.104.) ieškovei buvo įteiktas 2016-10-14, o atsakovams G. R., S. P., A. P. ir P. J. pažyma Nr. 46PAŽ-6I I-(14.46.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ išduota tik 2016-10-18, t. y. ieškovė turėjo galimybę 4 dienų bėgyje NŽT Trakų skyriui pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad ieškovė J. V. ieškinio reikalavimą grindžia Įstatymo 5 str. 8 d. įtvirtinta nuostata, t. y. jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Pažymėjo, kad žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) parduotas nepažeidžiant įstatyme nustatytos pirmumo teisės jį pirkti, kadangi ieškovė neatliko (neįvykdė) įstatyme numatytų reikalavimų (nepateikė dokumentų), todėl ir neįgijo pirmumo teisės pirkti žemės sklypą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens NŽT prie ŽŪM atstovo nuomone, šiuo atveju netaikytinas Viešojo administravimo įstatymo reglamentavimas dėl tarnybinės pagalbos gavimo iš kitų institucijų, kadangi Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad, jei asmuo nori pirkti žemę, jis turi atlikti tam tikrus veiksmus, pateikti atitinkamus dokumentus. Ieškovė dviem raštais, kuriuose buvo aiškiai išdėstyti reikalavimai ir kokie dokumentai turi būti pateikti, buvo informuota, kokius veiksmus ji privalo atlikti, kad įgytų pirmumo teisę. Ji tų veiksmų neatliko. Ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti pirmumo teise, bet nepasinaudojo, savo pareigų neatliko, todėl neįgijo pirmumo teisės. Nurodė, kad trečiojo asmens turimais duomenimis, jų raštų ieškovė neskundė, taip pat neskundė ir NŽT išvados, kad pirmumo teisė nebuvo pažeista. Prašė ieškovės J. V. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei prieštaraujantį teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms bei teismų praktikai.
Trečiasis asmuo Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai yra pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2016-09-13 S. P., G. R., P. J. ir A. P. pateikė NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui pateikė pranešimą apie sprendimą parduoti už 16 350 Eur jiems nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 108-109).
Žemės ūkio paskirties žemės pirkimą ir pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įgijimo įstatymas, kuriame nustatyta, kokie fiziniai asmenys turi teisę įsigyti tokią žemę – fiziniai asmenys, turintys profesinių įgūdžių ir kompetencijos (profesinių įgūdžių ir kompetencijos sąlygos apibrėžiamos įstatyme), ir kokiomis sąlygomis tai įgyvendinama. Be kitų privalomų sąlygų, asmenys, pagal įstatymą atitinkantys fizinio asmens, turinčio profesinių įgūdžių ir kompetencijos, teisinį statusą, gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-415/2016).
Įstatymo 2 stripsnio 1 dalies 1 punktas nustato: „Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi: 1) fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.“.
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Šiame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo, pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis šio įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti šio juridinio asmens dalyvis, jeigu šis juridinis asmuo parduodamą žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojo ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs parduodamo žemės sklypo naudotojo (naudotojų) sutikimą ar atsisakymą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise, apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sutikimo ar atsisakymo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Šio straipsnio l dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.
NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius įstatymo nustatyta tvarka 2016-09-22 raštais Nr. 46SD-3999-(14.46.104.) ir Nr. 46SD-4000-(14.46.104.) informavo, atitinkamai, J. V. ir A. L., kurioms priklausantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su atsakovų parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, apie galimybę pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą (1 t., b. l. 14-15, 114-115, 116-117). Šiais raštais NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius tuo pačiu informavo, kokius dokumentus privaloma pateikti NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui, norint įsigyti parduodamą atsakovams priklausantį žemės sklypą pirmumo teise, o būtent: 1) ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo arba žemės ūkio išsimokslinimo diplomo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją; 2) paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, patvirtinančių, kad pasėliai deklaruoti ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius 10 metų, įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas; 3) dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi deklaruojamu tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti žemės sklypu (bent vienu) (žemės sklypo nuomos, panaudos ar kitais žemės sklypo naudojimo teisę suteikiančiais pagrindais sudarytos sutartys) įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Minėtuose raštuose NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius nurodė, kad dokumentai privalo būti pateikti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose raštuose, taip pat ir ieškovei adresuotame 2016-09-22 rašte Nr. 46SD-3999-(14.46.104.), konkrečiai įvardinti dokumentai, kurie yra reikalingi, ir pažymėta, kad juos pateikti yra būtina, kas yra suprantama kaip pareiga, kurią reikia įvykdyti pačiam besikreipiančiajam į NŽT prie ŽŪM, siekiant įgyti tam tikras teises. Pažymėtina, kad NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius rašte išaiškino teisines pasekmes, kurios kiltų, jeigu nebūtų pateikti nurodyti dokumentai, t. y. tuo atveju ieškovė nebūtų priskiriama asmenims, turintiems pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties sklypą (1 t. b. l. 15, 115).
Ieškovė J. V. 2016-09-28 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui pateikė prašymą Nr. 46FP išduoti leidimą pirkti su jai priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojantį sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovų parduodamą žemės sklypą (1 t., b. l. 16). Kaip matyti iš prašymo priedų, ieškovė su prašymu pateikė tik ūkininko pažymėjimą ir neįgaliojo pažymėjimą (1 t., b. l. 16), todėl NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius 2016-10-10 raštu Nr. 46SD-4250-(14.46.104.) (1 t., b. l. 17) informavo ieškovę apie tai, kad ji neatitinka Įstatymo reikalavimų, kadangi nepateikė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijų, todėl leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę neišduodamas (1 t., b. l. 17). Be to, NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus 2016-10-10 rašte Nr. 46SD-4250-(14.46.104.) buvo nurodyta, kad J. V., nesutikdama su šiuo atsakymu, turi teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2016-11-07 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui pateikė prašymą Nr. 46PP-2356 (1 t., b. l. 18), prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu jai buvo atsisakyta išduoti leidimą įsigyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teise skųsti NŽT prie ŽŪM pateiktą atsakymą įstatymo nustatyta tvarka nepasinaudojo [NŽT prie ŽŪM raštai gali būti skundžiami Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 str., 29 str.)].
2016-11-29 NŽT prie ŽMŪ Trakų skyrius raštu Nr. 46SD-4879-(14.46.104.) (1 t., b. l. 19), atsakydamas į ieškovės 2016-11-07 pateiktą prašymą Nr. 46PP-2356, nurodė, kad dėl atsisakymo išduoti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ieškovei jau buvo atsakyta 2016-10-10 raštu Nr. 46SD-4250-(14.46.104.), bei pakartotinai nurodė, jog nustatyta, kad ieškovė neatitinka Įstatymo 2 str. 1 d. numatytų reikalavimų ir neturi teisės pirmumo teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, todėl ji nebuvo įrašyta į pažymą “Dėl parduodamos žemės ūkio paskirties sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys”. Taip pat buvo nurodyta, kad J. V., nesutikdama su šiuo atsakymu, turi teisę jį skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ir šį atsakymą ieškovė būtų apskundusi.
2016-10-05 A. L. pateikė NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui prašymą Nr. 46FP (1 t., b. l. 96) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už pardavėjo nurodytą kainą – 16 350 Eur.
2016-10-18 NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius atsakovams G. R., S. P., A. P., P. J. išdavė pažymą Nr. 46PAŽ-611-(14.46.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ (1 t., b. l. 135).
Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus 2016-10-18 pažyma Nr. 46PAŽ-611-(14.46.33.) išduota atsakovams S. P., G. R., P. J. ir A. P., nepažeidžiant Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimų.
2016-11-21 atsakovai G. R., S. P., A. P. ir P. J. bei A. L. ir M. M. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. L. ir M. M. už 16 350 Eur įsigijo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 20-26; 2 t., b. l. 2-3).
Teismas kritiškai vertina ir atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad ieškovė nepateikė dokumentų, kuriuos jai buvo nurodyta pateikti, kadangi jai klaidingai buvo išaiškinta, kad ji turi pateikti duomenis už paskutinius 3 metus. Kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovė, ji turi vidurinį išsilavinimą, gerai moka lietuvių kalbą, turi suaugusių vaikų, pati yra ūkininkė, vadinasi, ne pirmą kartą susidūrė su dokumentų dėl žemės tvarkymu. Byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovei NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus 2016-09-22 raštu Nr. 46SD-3999-(14.46.104.) buvo tinkamai išaiškinta, kokius dokumentus ji privalo pateikti, norėdama įgyvendinti savo pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą, todėl darytina išvada, jog ji turėjo ir galėjo žinoti, o teismo vertinimu, ir žinojo, kad, jai nepateikus NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui reikiamų dokumentų, ji nebus priskirta prie pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą turinčių asmenų, kas labai aiškiai buvo nurodyta ieškovei jai adresuotame NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus 2016-09-22 rašte Nr. 46SD-3999-(14.46.104.).
Teismas sutinka su trečiojo asmens NŽT prie ŽŪM argumentais, kad ieškovė turėjo ir papildomą galimybę pateikti trūkstamus dokumentus per tą laiką, kai, kaip nurodė trečiasis asmuo NŽT prie ŽŪM, ieškovei 2016-10-14 buvo įteiktas NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus 2016-10-10 raštas Nr. 46SD-4250-(14.46.104.), iki 2016-10-18, kai atsakovams G. R., S. P., A. P. ir P. J. buvo išduota pažyma Nr. 46PAŽ-6I I-(14.46.33.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“, tačiau ir šia galimybe ieškovė nepasinaudojo; pažymėtina, kad paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti kopijas ieškovė pateikė tik teismui kartu su ieškiniu (1 t., b. l. 32-54).
Teismo vertinimu, ieškovė, pateikdama ne NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus Įstatymo pagrindu nurodytus pateiktinus dokumentuus, o pati pasirinkdama, kokius dokumentus pateikti kartu su prašymu leisti jai pirmumo teise įsigyti Žemės sklypą, elgėsi neatsakingai, neprotingai, nesilaikydama Įstatymo nustatytos tvarkos, kuri jai buvo išaiškinta NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus 2016-09-22 raštu Nr. 46SD-3999-(14.46.104.), todėl ir turi prisiimti visas dėl tokio neapdairaus jos elgesio jai kilusias neigiamas pasekmes.
Nesutiktina su ieškovės atstovo argumentais, kad NŽT prie ŽŪM, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, turėjo imtis iniciatyvos ir išsireikalauti iš kitų institucijų sprendimo dėl ieškovės prašymo leisti jai pirmumo teise įsigyti Žemės sklypą priėmimui reikalingus dokumentus: teismas sutinka, kad institucijos privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytų principų (taip pat ir šio įstatymo 3 straipsnio 5 punkte numatyto principo dėl tarnybinės pagalbos, pagal kurį, viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą), tačiau nagrinėjamu atveju pati ieškovė, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkto, nustatančio, kad <...> šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje <...>, nuostatomis, buvo įpareigota pateikti reikiamus dokumentus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės atstovo pozicija perkelti pareigą rinkti duomenis NŽT prie ŽŪM Trakų skyriui, kuriuos pagal Įstatymą turėjo pateikti pati ieškovė, yra nepagrįsta ir Viešojo administravimo įstatymo ieškovės atstovo paminėtos nuostatos, kuriomis, pažymėtina, ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė nesirėmė, nepanaikina pačios ieškovės, kuri, būdama suinteresuota įsigyti Žemės sklypą pirmumo teise, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu imperatyviai nustatytos pareigos rūpintis ir pačiai imtis priemonių bei atlikti visus būtinus veiksmus tam, kad tinkamai įgyvendintų savo teises ir pareigas.
Nors ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad ieškovė atitiko visus Įstatymo 1 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. numatytus reikalavimus: turi atitinkamų profesinių įgūdžių ir kompetencijos – yra įregistravusi ūkininko ūkį, per paskutinius 10 metų ne mažiau kaip 3 metus vykdė žemės ūkio veiklą, deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius (pažymėtina, kad šiuo reikalavimus nustato ne Įstatymo 1 str. 1 d., o Įstatymo 2 str. 1 d.), ir, kaip tai numato Įstatymo 5 str. 1 d. 3 p., turėjo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau teismas konstatuoja, kad ieškovės šios savo teisės neįgyvendino Įstatymo nustatyta tvarka, todėl NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius pagrįstai atsisakė pripažinti ją asmeniu, turinčiu pirmumo teisę pirkti parduodamą Žemės sklypą ir teisėtai išdavė pažymą pardavėjams parduoti Žemės sklypą jų pasirinktiems asmenims, kaip teisingai konstatavo NŽT prie ŽŪM 2017-01-03 atsakyme Nr. 1SS-25-(8.5) į J. V. 2016-11-16 prašymą (2 t., b. l. 10-11).
Nesutiktina su ieškovės atstovo argumentais, kad teismui patenkinus ieškinį ir perkėlus ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal sandorį, atsakovų interesai nenukentėtų. Teismo nuomone, tokiu atveju būtų pažeisti kitų asmenų, t. y. atsakovų, interesai, kurie, kaip jie pagrįstai nurodė, parduodami ir įsigydami Žemės sklypą jokių įstatymų reikalavimų nepažeidė. Kaip nurodė atsakovė A. L., jos žemės sklypas ribojasi su ginčo Žemės sklypu ir sudaro vientisą sklypą, todėl jie su M. M. yra suinteresuoti jį pasilikti, ginčo sklypą jie įsigijo daugiau kaip prieš pusę metų, tvarkė jį, jo vertė pakilo, be to, už sklypą sumokėtų pinigų grąžinimas nekompensuotų visų jų turėtų išlaidų, t. y. išlaidų notarui, kelionėms, tvarkant ginčo žemės sklypo įsigijimo dokumentus, ir pan., taigi, jų interesai nukentėtų.
Be kita ko, ir atsakovai G. R., S. P., P. J. ir A. P. kaip ginčo Žemės sklypo savininkai turėjo teisę laisvai disponuoti savo nuosavybe, kuri negali būti ribojama, jeigu ji įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų, ir jie šia teise pasinaudojo - pardavė Žemės sklypą jų pasirinktam pirkėjui, ieškovei tinkamai neįvykdžius Įstatymo reikalavimų ir neįgyvendinus pirmumo teisės Žemės sklypui įsigyti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, todėl teismas pritaria trečiojo asmens NŽT prie ŽŪM pozicijai, kad ieškovė, nors ir nurodo, kad ji įgijo pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė neatliko privalomų veiksmų ir neįvykdė Įstatymo numatytų reikalavimų (nepateikė visų reikiamų dokumentų), todėl ir neįgijo pirmumo teisės įsigyti Žemės sklypą, taigi, nesilaikė CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių ir jų atstovų paaiškinimai bei argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimant sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Žemės sklypas parduotas nepažeidžiant Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos pirmumo teisės jį pirkti, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Ieškinį atmetus, atsakovei A. P. iš ieškovės atsakovei A. P. priteistinos jos turėtos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( 2 t., b. l. 12) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).
Taip pat, atmetus išieškinį, vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, valstybei iš ieškovės priteistinos 17,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 79, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti A. P. iš J. V. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš J. V. 17,28 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.