- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-02
- Bylos Nr.
- AS-525-133-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Prienų rajono savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- V. L.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. įmonės skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. L. įmonė (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2009 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. (7.7)-A3-623 „Dėl nemokamų vienkartinių bilietų išdavimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nurodė, kad Bendrovė iš anksto planuoja savo veiklą ilgam laikotarpiui, todėl buvo sudarytos ilgalaikės vežimo sutartys su švietimo įstaigomis, kurių šios neketina vykdyti, remdamosi Įsakymu. Todėl pareiškėjas negaus dalies planuotų pajamų, o didžiąją dalį sąnaudų Bendrovė jau yra patyrusi. Nesustabdžius skundžiamo Įsakymo galiojimo, būtų apsunkinta Bendrovės veikla. Bendrovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju pareiškėjas būtų priverstas kreiptis dėl patirtų nuostolių atlyginimo, o tokie nuostoliai būtų atlyginami iš savivaldybės biudžeto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi nutarė sustabdyti Įsakymo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas.
Nurodė, kad Įsakymas pareiškėjui sukelia tam tikras pasekmes. Galimai priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir nesiėmus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnyje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsirastų vėlesnės neigiamos pasekmės, nes Bendrovė negautų planuotų pajamų, sumažėtų įmonės apyvartinės lėšos, galimai kiltų kitokio pobūdžio rūpesčiai, susiję su darbuotojų atleidimu, kompensacijų jiems išmokėjimu. Konstatavo, jog tokia situacija sukeltų Bendrovei turtinius nuostolius, kitus įstatymo saugomų teisių ar interesų pažeidimus, galimus naujus teisminius ginčus, siekiant turtinės žalos atlyginimo.
II.
Atsakovas Administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti.
Nurodo, kad, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų. Bendrovės su „Revuonos“ vidurine mokykla, Veiverių Tomo Žilinsko ir Prienų „Žiburio“ gimnazijomis, „Ąžuolo“ pagrindine mokykla sudarytose vežimo sutartyse nurodyti keli pareiškėjo įsipareigojimo vežti mokinius vykdymo būdai – vežant juos su terminuotais ir/arba vienkartiniais bilietais. Tokiu atveju pareiškėjas negali apskaičiuoti savo pelno tik atsižvelgdamas į vieną iš tokių būdų. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, paskaičiavimų, patvirtinančių, kad, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis patirs nuostolių. Prašyme apsiribojama tik bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju pareiškėjas galės kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, tuo tarpu pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, savivaldybė patirs nuostolių, nes nebus užtikrinama tinkama mokinių vežimo apskaita ir tokiu būdu biudžeto lėšos bus naudojamos neracionaliai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nebus išlaikyta šalių interesų pusiausvyra ir bus pažeistas viešasis interesas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui.
Nurodo, kad Bendrovės sutartys su švietimo įstaigomis galioja tik iki 2010 m. liepos 1 d., todėl tuo atveju, jeigu teismo sprendimas bus priimtas pasibaigus sutarties terminui, net ir teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, pareiškėjo teisės nebus apgintos. Teigia, jog nors vežimo sutartyse numatyta, kad Bendrovė įsipareigoja mokinius vežti ir pagal vienkartinius bilietus, tačiau tokia pareiga kyla tik tuomet, kai vienkartiniai bilietai išduodami Prienų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T3-25 patvirtintame Prienų rajono mokinių vežiojimo ir nemokamų autobuso bilietų išdavimo, saugojimo ir naudojimo tvarkos apraše nustatytais atvejais, nesusijusiais su važiavimu į mokyklą ir atgal.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Pažymėtina, jog pagal administracinių teismų praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (administracinės bylos Nr. AS5-155/2005, AS5‑230/2005). Tokiu atveju turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).
Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo nurodyta Prienų „Žiburio“ gimnazijai, Prienų „Revuonos“ vidurinei mokyklai, Prienų Ąžuolo pagrindinei mokyklai ir Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijai išduoti į mokyklą ir atgal važinėjantiems mokiniams vienkartinius važiavimo bilietus ir surinkti iš nemokamai vežiojamų mokinių nemokamus vardinius terminuotus bilietus bei grąžinti juos vežėjui, informuoti vežėjus apie bilietų pakeitimą ir atsiskaityti su vežėjais pagal vienkartinius važiavimo bilietus. Pareiškėjas, ginčydamas Įsakymą, prašė sustabdyti Įsakymo galiojimą, motyvuodamas tuo, kad jis, nesustabdžius Įsakymo galiojimo, gali patirti nuostolių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pabrėžia, jog pareiškėjo nurodytos dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nepatvirtina, jog nesiėmus pareiškėjo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdyti gali būti neįmanoma arba sunku. Pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo iš esmės yra paremti prielaidomis, nurodant tik žalos atsiradimo galimybę be tinkamo minėtos priemonės taikymo tikslingumo bei proporcingumo pagrindimo. Be to, kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo atsakovas, pareiškėjas, teismui galimai priėmus Bendrovei palankų sprendimą, galėtų kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS502–177/2008, AS442–314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas, nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad vežimo sutartys su atitinkamomis švietimo įstaigomis galioja iki 2010 m. liepos 1 d. nagrinėjamos bylos kontekste negali patvirtinti būtinybės stabdyti Įsakymo galiojimą. Be to, sutiktina su atsakovo argumentu, jog Bendrovė vis tiek, net ir nesustabdžius Įsakymo galiojimo, galės vykdyti pasirašytas vežimo sutartis, veždama mokinius nustatyta tvarka pateikus vienkartinius nemokamus bilietus. Taip pat pabrėžtina, jog šiuo atveju sprendžiamas būtent reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas, o ne nagrinėjamas keliamas ginčas iš esmės, todėl su tarp šalių kilusiu ginču iš esmės susijusios pareiškėjo bei atsakovo nurodytos aplinkybės, sprendžiant Įsakymo galiojimo sustabdymo klausimą, nevertintinos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neįvertinęs visos bylos medžiagos ir pateiktų įrodymų pakankamumo, pritaikė pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartį ir pareiškėjo V. L. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmesti.
Nutartis neskundžiama.