- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-07
- Bylos Nr.
- AN2-55-458/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00136-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arvydas Daugėla
- Pažeidėjas
- D. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. spalio 23 d. Palangos miesto savivaldybės administracija priėmė nutarimą skirti D. M. nuobaudą – 140 Eur baudą – už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Nutarime nurodyta, kad D. M. pažeidė 2013 m. sausio 31 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – Taisyklės) 3, 7, 7.1, 7.2, 7.10 punktų nuostatas.
D. M. nesutiko su 2017 m. spalio 23 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos nutarimu, kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą ir prašė nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. D. M. nurodė, jog priimtas nutarimas yra nepagrįstas, minėtų nusižengimų jis nepadarė, nes žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), palaikė švarą ir tvarką pagal bendruosius nagrinėjamų Taisyklių tvarkymo ir švaros reikalavimus. Paaiškino, kad 2017 m. balandžio 26 d. atliko kosmetinį pastato remontą ir remonto metu statybinės atliekos (šiukšlės) buvo išneštos iš pastato vidaus. Teigė, jog nežymi „krūvelė“ atliekų buvo sukrauta tvarkingai į vieną vietą. Pažymėjo, jog šiuo atveju nėra ginčo, kad žemės sklype buvo statybinės atliekos, tačiau ginčas kyla dėl to, ar, esant šioms atliekoms, galima teigti, jog žemės sklypas buvo neprižiūrimas ir netvarkomas pagal bendrąsias Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Teigė, kad turėjo būti taikomas nebent Palangos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių XI skyrius, reglamentuojantis statybos ir griovimo atliekų tvarkymą. Pabrėžė, jog statybos ir griovimo atliekos surenkamos tik kartą per mėnesį, todėl darytina išvada, kad statybines atliekas galima laikyti apie mėnesį laiko. Byloje nėra surinka duomenų, kiek laiko statybinės atliekos buvo sudėtos žemės sklype ir neišvežtos, nėra užfiksuota atliekų tvarkymo pažeidimų ar kad statybinėmis atliekomis būtų teršiama aplinka. Taip pat pabrėžė, kad pagal Taisyklių 10 punktą teritoriją yra privaloma sutvarkyti tik pabaigus statybos ir remonto darbus. D. M. atkreipė dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį negalėjo būti traukiamas, nes nebuvo padaręs pažeidimo pakartotinai.
Šalies argumentai
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, jog D. M. buvo taikyta minimali bauda. Tai buvo ne prevencinė akcija. Buvo gautas skundas dėl šiukšlių laikymo. Patikrinus buvo surašyti protokolai keliems kavinių savininkams. Pastatas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklauso A. K., jos įgaliotas sūnus pateikė nuomos sutartį su UAB „S.“, kurios direktorius yra D. M.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi D. M. skundą atmetė. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimą, kuriuo nutarta skirti D. M. administracinę nuobaudą – 140 Eur baudą – už ANK 366 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-23ANN-124603730-17 ir administracinio nusižengimo teiseną D. M. nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde nurodoma, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo faktines aplinkybes. D. M. pastate (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 26 d. atliko kosmetinį pastato remontą. Negali būti laikoma, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo neprižiūrimas, jame nepalaikoma švara, tvarka ir taip galbūt buvo pažeisti anksčiau nurodyti Taisyklių punktai, vien dėl to, jog pastate buvo atliekamas remontas ir remonto metu statybinės atliekos (šiukšlės) buvo išneštos iš pastato vidaus ir sukrautos ant žemės. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog ginčo objektu esanti šiukšlių krūva yra paprasčiausiai išnešti nebetinkami naudoti pastato elementai, mediena ir pan.
Teismas visiškai nekreipė dėmesio, jog byloje nėra užfiksuota, kad nedidelė statybinių atliekų krūvelė būtų buvusi (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ilgiau nei vieną dieną. Apelianto nuomone, nelogiška ir neprotinga yra bausti asmenį administracine tvarka vos tik pradėjus remonto darbus ir išnešus keletą smulkių atliekų iš vidaus į lauką. Tai nesuderinama su Taisyklių nuostatomis, kadangi Taisyklių esminis tikslas yra skirti baudas tiems asmenims, kurie sąmoningai netvarko sklypų, jų neprižiūri. Be to, statybinės medžiagos buvo ne išverstos, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o tvarkingai sudėtos vienoje vietoje. Jokio neestetiško vaizdo statybinių atliekų krūvelė nekėlė.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad įrodymų, jog patikrinimas buvo pradėtas gavus skundą, byloje nėra pateikta. Atsižvelgiant į tai, teismas šią institucijos nurodytą aplinkybę turėjo vertinti kritiškai. Kita vertus, net ir preziumuojant, jog skundas buvo pateiktas, tai savaime nereiškia, kad buvo pažeistos Taisyklės. Paprastai tokio pobūdžio skundai yra susiję ne su teisės pažeidimais, o su asmens, dėl kurio veiksmų paduotas skundas, ir skundo autoriaus asmeniniais tarpusavio santykiais.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad D. M. būtų pažeidęs ar nesilaikęs Taisyklių 3 punkto nuostatų. Kelioms valandoms tvarkingai sukrauta statybinių atliekų krūva nedaro sklypo apleisto, neprižiūrimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino, jog Taisyklių 3 punkto nuostatos taikomos kitais atvejais nei nagrinėjamas, t. y. atvejais, kai sklypas realiai yra neprižiūrimas.
Skunde pažymima, jog Taisyklių 7 ir 7.1 punktų nuostatos yra skirtos reglamentuoti sklypo šienavimą, žolės aukštį. Minėti Taisyklių punktai apskritai nesusiję su šiukšlėmis. Pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę taip pat neatsižvelgė. Tai, anot apelianto, dar kartą patvirtina, jog bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nepagrįstai.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Taisyklių 7.2 punkto reikalavimų pažeidimas gali būti nustatomas tik tada, kai tvarka sklype nepalaikoma ilgiau nei vieną dieną. Tai aiškiai nurodo šiame punkte vartojamas žodis „nuolat“. Byloje nėra surinkta informacijos, jog D. M. valdomame sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra nuolat kraunamos statybinės atliekos. Fiksuotas tik vienkartinis statybinių atliekų krūvos buvimas. Vadinasi, Taisyklių 7.2 punkto pažeidimas D. M. nustatytas nepagrįstai.
Be to, apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Taisyklių 7.10 punktas formuoja tik bendrąją pareigą asmenims tinkamai prižiūrėti savo sklypus. Konkreti tvarka ir dažnumas nėra numatyti. Nagrinėjamu atveju, D. M. atliekant remontą ir kieme sudedant statybines atliekas, beje, jos buvo sudėtos taip, kad niekam nemaišė ir buvo praktiškai nepastebimos, traukti D. M. administracinėn atsakomybėn už sklypo nepriežiūrą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniame skunde ginčijamas D. M. kaltės klausimas ir tvirtinama, kad jo veiksmuose nesama ANK 366 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos, todėl administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta. Taigi apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisako būtent šiuo klausimu.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2017 m. spalio 23 d. Palangos miesto savivaldybės administracija priėmė nutarimą skirti D. M. nuobaudą – 140 Eur baudą – už ANK 366 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Skundą priėmusi institucija nustatė, kad 2017 m. balandžio 26 d. 10.13 val. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), išverstos statybinės, medinės ir kitos atliekos. Tyrimo metu nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais nuosavybės teise priklauso A. K., kurios įgaliotas asmuo yra G. K. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2020 m. balandžio 11 d. sudaryta poilsio pastato su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su nuomotoju G. K. ir nuomininku UAB „S.“, kurios direktorius yra D. M. 2015 m. balandžio 11 d. nuomos sutarties 5.1.3 punktas numato, kad nuomininkas, t. y. UAB „S.“ direktorius D. M., privalo tausoti ir tinkamai eksploatuoti nuomotojo perduotą turtą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog apylinkės teismas tinkamai ir teisingai nustatė klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl darytina išvada, kad švara ir tvarka žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), privalėjo rūpintis nuomininko UAB „S.“ atstovas – direktorius D. M., ši pareiga jam kilo, remiantis nuomos sutartimi ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, kurios toliau bus aptartos.
Apeliaciniame skunde yra tvirtinama, jog negali būti laikoma, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo neprižiūrimas, jame nepalaikoma švara ir tvarka vien dėl to, jog pastate buvo atliekamas remontas ir remonto metu statybinės atliekos (šiukšlės) buvo išneštos iš pastato vidaus ir sukrautos ant žemės. Su šiuo tvirtinimu apeliacinės instancijos teismas negali visiškai sutikti. Pagal 2013 m. sausio 31 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-31 patvirtintų Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 3 punktą asmenys privalo tvarkyti, palaikyti švarą, šienauti ir prižiūrėti naudojamas, nuomojamas ir jiems nuosavybės teise priklausančias bei priskirtas teritorijas. Taigi akivaizdu, jog Taisyklėse įtvirtinta pareiga tvarkyti teritoriją nėra priklausoma nuo susiklosčiusių aplinkybių, t. y. teritorijoje turi būti palaikoma tvarka ir švara, net ir atliekant remonto darbus. Be jokios abejonės, apeliantas teisus, sakydamas, kad trumpalaikis atliekų išnešimas į lauką, atliekant remonto darbus, negali būti prilyginamas tvarkos ir švaros nepalaikymu teritorijoje. Ir vis dėlto, jei atliekos, susidariusios po remonto, teritorijoje yra ilgesnį laiką, sudėtos ar išmėtytos netvarkingai, atrodo neestetiškai ir nehigieniškai, tai suponuoja, jog gali būti pažeistos Taisyklių nuostatos.
Apeliantas nurodo, jog byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo objektu esanti šiukšlių krūva yra paprasčiausiai išnešti nebetinkami naudoti pastato elementai, mediena ir pan. Apelianto nuomone, nelogiška ir neprotinga yra bausti asmenį administracine tvarka vos tik pradėjus remonto darbus ir išnešus keletą smulkių atliekų iš vidaus į lauką. Tai nesuderinama su Taisyklių nuostatomis, kadangi Taisyklių esminis tikslas yra skirti baudas tiems asmenims, kurie sąmoningai netvarko sklypų, jų neprižiūri. Be to, statybinės medžiagos buvo ne išverstos, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o tvarkingai sudėtos vienoje vietoje. Su šiais apelianto D. M. teiginiais apygardos teismas visiškai nesutinka. Visų pirma byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad šiukšlės (kaip apeliantas nurodo, nebetinkami naudoti pastato elementai, mediena ir pan.) nebuvo tvarkingai sukrautos į krūvelę, o buvo itin netvarkingai išverstos kieme, nors ir viename plote (vietoje), tačiau vaizdas tikrai nebuvo estetiškas, o ir krūva, skirtingai nei nurodė D. M., nėra maža (b. l. 46–47). Papildomai būtina pažymėti ir aplinkybę, jog Taisyklių 7 punkte yra numatyta, kad asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką. Ši pareiga reiškia, kad teritorijos turi būti prižiūrimos ir tvarkomos nuolat, visuomet stengiantis užtikrinti jų puikią būklę. Be to, aplinkybės, kad apeliantas tik pradėjo daryti remontą ir dar nespėjo susitvarkyti aplinkos, jis nepagrindė jokiais duomenimis. Taigi šis tvirtinimas vertinamas kaip gynybinė D. M. versija. Apygardos teismas daro išvadą, kad Taisyklėse pareiga rūpintis aplinka ir tvarkyti teritoriją yra įtvirtinta imperatyviai ir suformuluota itin griežtai, todėl privalo būti taikoma visiems asmenims, išimtys teisės akte nenumatytos, tuo labiau, kad apeliantas į bylą nepateikė jokių duomenų, jog tvarkos ir švaros žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būtų neužtikrinęs ir Taisykles pažeidęs nesąmoningai.
Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad įrodymų, jog patikrinimas buvo pradėtas gavus skundą, byloje nėra pateikta, todėl atsižvelgdamas į tai, teismas šią institucijos nurodytą aplinkybę turėjo vertinti kritiškai. Apeliacinis teismas pažymi, jog nėra duomenų, kurie leistų abejoti Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovų teigimu, jog patikrinimas žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo atliktas gavus skundą. Tuo labiau, kad pasitvirtino aplinkybė, jog šiame žemės sklype nebuvo laikomasi Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų užtikrinti švarą ir tvarką. Kita vertus, ar patikrinimas buvo atliktas gavus skundą, ar ne, nepaneigia administracinio nusižengimo sudėties buvimo D. M. veiksmuose. Apelianto tvirtinimas, kad jei skundas ir buvo paduotas, tai labiau yra susiję ne su padarytu administraciniu nusižengimu, o su jo ir asmens, kuris padavė skundą, santykiais, išeina iš bylos nagrinėjimo ribų, kadangi toks tvirtinimas nėra aktualus, sprendžiant asmens kaltės klausimą, nustatant administracinio nusižengimo sudėties požymius asmens veiksmuose. Be to, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šiuos jo teiginius, nenurodė, koks asmuo ar asmenys galėtų teikti neva neteisingus duomenis apie tvarkos ir švaros neužtikrinimą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tuo labiau, kad akivaizdu, jog institucija, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog minėtame žemės sklype nebuvo laikomasi Taisyklių nuostatų.
Apeliaciniame skunde pažymėta, jog Taisyklių 7 ir 7.1 punktų nuostatos yra skirtos reglamentuoti sklypo šienavimą, žolės aukštį. Taisyklių 7 ir 7.1 punktuose yra nustatyta, kad asmenys privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką: valyti ir prižiūrėti teritorijas, sklypus, šienauti ir pjauti žolę. Vasaros sezono metu žolė turi būti ne aukštesnė kaip 12 cm. Tiek sisteminis, tiek pažodinis minėtų Taisyklių nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą tvirtinti, jog šiose normose įtvirtintos nuostatos yra susijusios ne tik su sklypo šienavimu ir žolės aukščiu, bet taip pat su bendrąja pareiga užtikrinti švarą ir tvarką, kuri nagrinėjamu atveju kaip tik ir yra aktuali. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išsakytai pozicijai, kad byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype 2017 m. balandžio 26 d. buvo išverstos statybinės, medinės ir kitos atliekos. Kaip jau minėta, apygardos teismas pritaria vertinimui, jog nesutikina su D. M. teiginiu, kad tai tik nežymi „krūvelė“ atliekų, sukrauta tvarkingai į vieną vietą, kadangi akivaizdžiai matyti, jog atliekos suverstos netvarkingai. Šių atliekų vaizdas yra neestetiškas ir gali trukdyti jį matantiems asmenims. Vien tas faktas, jog (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo kieme buvo netvarkingai išverstos įvairios statybinės ir kitokios atliekos (lentos, dėžės, dangos), reiškia minėtų tvarkymo ir švaros Taisyklių reikalavimų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog buvo pažeistos Taisyklių 7 ir 7.1 punktų nuostatos.
Apeliantas teigia, kad Taisyklių 7.2 punkto reikalavimų pažeidimas gali būti taikomas tik tada, kai tvarka sklype nepalaikoma ilgiau nei vieną dieną. Taisyklių 7.2 punkte įtvirtinta, jog asmenys privalo nuolat išvalyti priklausančią teritoriją. Taigi toks reikalavimas suponuoja, jog turimoje teritorijoje privalo būti nuolat palaikoma švara ir tvarka, o ne aplinkybę, kad pažeidimą asmens veiksmuose galima konstatuoti tik tuomet, kai tvarka sklype nepalaikoma ilgiau nei vieną dieną. Apelianto pateiktas minimos Taisyklių nuostatos aiškinimas visiškai prieštarauja nustatytam reguliavimui, kadangi tokiu atveju reikėtų daryti išvadą, kad tvarka ir švara priklausančiose teritorijose neprivalo būti užtikrinama nuolat, nes už Taisyklių nesilaikymą būtų galima traukti atsakomybėn tik tuomet, kai pažeidimas būtų sistemingas, t. y. trunkantis netrumpą laiką tarpą. Vis dėlto Taisyklėse aiškiai yra nurodyta, kad teritorija privalo būti išvalyta nuolat, taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, vien faktas, jog žemės sklypo kieme buvo netvarkingai išverstos įvairios statybinės ir kitokios atliekos, reiškia akivaizdų Taisyklių pažeidimą. Aplinkybę, kad įvairios atliekos tikrai buvo išverstos žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patvirtina bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos (b. l. b. l. 46–47). Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad, norint traukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 2 dalį, užtenka, jog būtų fiksuotas vienkartinis statybinių atliekų krūvos buvimas, t. y. vienkartinis tvarkos ir švaros Taisyklėse nustatytų įpareigojimų nesilaikymas, o pats nusižengimas padarytas pakartotinai. Dėl aplinkybės, kad D. M. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 366 straipsnio 1 dalyje, padarė pakartotinai ir todėl jo veika turi būti kvalifikuojama pagal to paties straipsnio 2 dalį, išsamiai jau pasisakė pirmosios instancijos teismas ir šio fakto apeliantas skunde nebeginčija. Papildomai galima pažymėti, jog aplinkybę, kad tvarkos ir švaros neužtikrinimas žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo netrumpalaikis, patvirtina ir kitos byloje esančios nuotraukos (b. l. 51–52). Ar tos pačios šiukšlės kieme buvo sukrautos tiek balandžio 22, tiek balandžio 26 dienomis, vertinant vien byloje esančias fotonuotraukas, sunku pasakyti. Vis dėlto, akivaizdu, kad D. M. itin neatsakingai žvelgia į Taisyklių jam numatytą pareigą užtikrinti tvarką ir švarą nuomojamame žemės sklype, o šiukšlės žemės sklype buvo ne taip trumpai, kaip apeliaciniame skunde bando įrodyti apeliantas.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Taisyklių 7.10 punktas formuoja tik bendrąją pareigą asmenims tinkamai prižiūrėti savo sklypus. Konkreti tvarka ir dažnumas nėra numatyti. Taisyklių 7.10 punkte yra numatyta, kad asmenys privalo tvarkyti ir prižiūrėti gyvenamuosius, gamybinius pastatus, kitos paskirties statinius ir jų aplinką, žemės sklypus taip, kad žemės sklypo bei patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda, būtų išlaikytos nepažeistos trečiųjų asmenų teisės. Tai, kad teisės akte, kaip nurodo apeliantas, nėra numatyta „tvarka ir dažnumas“, savaime nepaneigia bendrosios pareigos tinkamai prižiūrėti žemės sklypus. Be to, kadangi Taisyklės yra vientisas teisės aktas, jose įtvirtintas normas aiškinant sistemiškai, akivaizdu, jog sklypuose švarą ir tvarką asmenys privalo palaikyti nuolat, t. y. nuolat turi būti išlaikoma estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą pagrindžia ir įpareigojimas, įtvirtintas Taisyklių 7.2 punkte.
Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į reikšmingų bylos aplinkybių visumą (ANK 567, 569 straipsniai), nepažeisdamas teismų praktikos ir teisės aktuose įtvirtinto reguliavimo, teisėtai ir pagrįstai paliko Palangos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 23 d. nutarimą nepakeistą. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.