Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimu A. O. (A. O.) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, už vieną nelegaliai dirbusį asmenį jam paskirta administracinė nuobauda – 434 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas A. O. (duomenys neskelbtini) vadovu, 2016 m. spalio 12 d. 11.00 val. statybos objekte, esančiame, (duomenys neskelbtini), vykdydamas pastato renovacijos darbus leido dirbti V. G. (V. G.), gim. (duomenys neskelbtini) apie kurio darbo pradžią nebuvo pranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Institucija apeliaciniu skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą prašydama panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi apylinkės teismas nepagrįstai A. O. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skyrė jam mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam A. O. ATPK 30¹ straipsnio pagrindu paskirta mažesnė nei įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta bauda per švelni ir neadekvati padarytam pažeidimui. A. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad praeityje nebuvo teistas, negali būti laikoma pagrindu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas A. O. pažeidimą vertino kaip formalų, kadangi skundžiamu nutarimu skyrimas mažesnės nei sankcijoje numatytos baudos nepasiekė ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. siekti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nagrinėjamu atveju pažeidėjas nelegaliu darbu siekė nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą, nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo teisinių santykių. Nelegaliu darbu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka, pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. O. pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti, o skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą pakeisti įspėjimu arba bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, pagrįstai atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumą bei padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamo pažeidimo rūšinis pavojingumas yra žymiai mažesnis. Pažymi, kad su darbuotoju V. G. buvo sudarytos darbo sutartys, jos buvo įtrauktos į darbo sutarčių registrą, vėliau buvo įdarbinami kiti darbuotojai. V. G. yra išklausęs gaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos darbo vietoje bei įvadinio saugos darbe instruktavimus, supažindintas su vidaus darbo taisyklėmis ir įtrauktas į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokestis jam pervestas bankiniu pavedimu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad minėtas darbuotojas įdarbintas dokumentuose nurodytomis datomis, jo darbo santykiai nebuvo įforminti atgaline data, po atlikto patikrinimo buvo tinkamai pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie šio darbuotojo įdarbinimą. Taip pat teigia, kad pažeidimas jokių sunkių pasekmių nesukėlė, darbuotojo interesai pažeisti nebuvo, kadangi už darbuotoją V. G. buvo mokami visi privalomi mokesčiai. V. G. yra pensininkas, 2016 m. spalio 11 d. turėjo valstybinį socialinį draudimą. Mano, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis nesiekė nuslėpti minėto darbuotojo darbo pagal darbo sutartį fakto ir neturėjo tikslo išvengti mokesčių į valstybės biudžetą ar įmokų į socialinio draudimo fondus. Priešingai, įmonėje buvo atlikti visi pagrindiniai veiksmai, būtini darbo teisinių santykių įforminimui, išskyrus tai, kad 2016 m. spalio 11 d. nebuvo išsiųsi el. pranešimai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie asmens įdarbinimą, o tai atlikta 2016 m. spalio 12 d. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vertina, kad ir 434 Eur baudos už vieną darbuotoją skyrimas nėra proporcinga priemonė siekiant įgyvendinti tiek nubaudimo, tiek prevencinius tikslus. Apeliacinis skundas netenkinamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK, spręstina, ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei pažeidėjo atžvilgiu. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje A. O. nubaustas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Šios teisės normos sankcijoje numatyta bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje už analogišką veiką numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 Eur. Šiuo konkrečiu atveju A. O. nubaustas už vieną nelegaliai dirbusį asmenį. Akivaizdu, kad už tokią veiką ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Todėl Įstatymo 3 straipsnio prasme A. O. veiką perkvalifikuoti nėra teisinio pagrindo. Konstatavus tai, šio administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vykdoma pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Iš apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto byloje nėra, pažeidėjas apeliacinio skundo nepateikė, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo A. O. paskirtos nuobaudos dydžiu, išdėsto motyvus dėl, apelianto nuomone, nepagrįsto ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo pažeidėjo atžvilgiu bei prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai apeliaciniame skunde prašoma pagriežtinti ar sušvelninti nutarimu paskirtą nuobaudą ir apeliacinės instancijos teismui nutarus tenkinti tokį apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra ne naikinamas, o tik keičiamas. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas A. O. apeliacinio skundo dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimo nepateikė, tačiau atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo skundžiamu nutarimu jam paskirtą baudą pakeisti į įspėjimą arba bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra prilyginamas apeliaciniam skundui ir juo reikšti naujų reikalavimų negalima. Šiuo procesiniu dokumentu šalis išsako savo sutikimo ar nesutikimo motyvus su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Šiuo atveju atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas A. O. prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti, tačiau iš atsiliepimo aprašomosios dalies nėra aišku, kuriuo iš ATPK 250 ir 251 straipsniuose numatytų pagrindų byla, pažeidėjo nuomone, turėtų būti nutraukiama, juolab atsiliepime nepateikiami jokie motyvai, pagrindžiantys bylos nutraukimo pagrindą, o iš atsiliepimo turinio spręstina, kad A. O. kaltės dėl pažeidimo padarymo ar jo kvalifikavimo neginčija, pateikia tik nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja bylą tik apeliacinio skundo ribose ir pažeidėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikšto reikalavimo nutraukti bylą nenagrinėja (ATPK 302¹¹ straipsnis). Skundžiamu teismo nutarimu A. O. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, apeliantas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. O. ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytos nepagrįstai.ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl A. O. atsakomybės švelninimo. Aukštesnysis teismas sutinka su Institucijos skundo argumentu, kad, vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Taigi, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nustatyta viena administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas bei nuoširdus gailestis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. O. administracine tvarka už pažeidimus darbo ir gyventojų apsaugos srityje nebaustas, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie V. G. įdarbinimą, nors ir ne 2016 m. spalio 11 d., tačiau 2016 m. spalio 12 d., buvo pranešta, taigi V. G. darbas, turintis nelegalaus darbo požymių, truko neilgą laiką, jo apimtys buvo mažos ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Taip pat vertintina ir tai, kad A. O., dėl šio pažeidimo prisipažindamas ir nuoširdžiai gailėdamasis, suprato savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą. Visų šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir administracinėn atsakomybėn patrauktas A. O. ateityje pažeidimų nedarys. Įvertinus tai, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, kad šių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.Kartu apeliacinės instancijos teismas akcentuoja tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – A. O. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskiriant jam mažesnę, negu numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje, baudą. Apygardos teismo vertinimu, Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimu skirta 434 Eur dydžio bauda yra teisinga ir proporcinga administracinėn atsakomybėn patraukto A. O. padarytam pažeidimui.Taigi aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurias būtina įvertinti skiriant nuobaudą, ir atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo ATPK 30¹ straipsnio pagrindu paskirta mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, ją griežtinti nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.