Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant prokurorams Tomui Bajorūnui ir Danutei Šleivaitei, gynėjai adv. N. P., šeimos nariui sūnui G. J., teismo psichiatrui ekspertui Konstantinui Daškevičiui, nukentėjusiajam Ž. Š. ir jo atstovui adv. Rolandui Vaitekūnui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. 1966-09-22 d. (duomenys neskelbtini)LR pilietis, išsituokęs, 11 klasių išsilavinimo, Biržų politechnikos mokyklos moksleivis, (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

V. J., būdamas 2011m. liepos mėn. 26 d. Ž. Š. įgaliotas atstovauti notaro biure bei visose kitose įstaigose, agentūrose bei organizacijose, Ž. Š. vardu sudaryti ir pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartis, bei būdamas 2011 m. spalio mėn. 22 d. žodžiu susitaręs su Ž. Š. nupirkti aukcione pastatą, esantį Biržų m., Vytauto g. 35, iš VĮ Valstybės turto fondo ir įregistruoti šį pastatą Ž. Š. vardu, sudarydamas savo vardu 2011 m. spalio mėn. 24 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr.79-11 su VĮ Valstybės turto fondu ir įsipareigodamas nuo sutarties pasirašymo dienos per 5 dienas sumokėti VĮ Valstybės turto fondui 161204 Lt., 2011 m. spalio mėn. 24 d. Ž. Š. vykdant žodinį susitarimą ir pervedant į VĮ Valstybės turto fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 161204,00 Lt už V. J. pagal sutartį 79-11 už privatizuotą objektą Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinį pastatą, 2 garažus, kiemo statinius ir jiems priskirto žemės sklypo nuomą, esančių (duomenys neskelbtini)), 2011 m. lapkričio mėn. 09 d. įregistruodamas privatizuotą objektą Nr. (duomenys neskelbtini) ( administracinį pastatą, 2 garažus, kiemo statinius ir jiems priskirto žemės sklypo nuomą, esančių (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre savo vardu, bei 2011 m. gruodžio mėn. 01 d. sudarydamas su A. K. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir parduodamas A. K. šį nekilnojamąjį turtą - administracinį pastatą, 2 garažus, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – pinigus - 161204 Lt, tuo padarė nukentėjusiajam Ž. Š. didelę 161204 Lt. turtinę žalą.

Šiais veiksmais V. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Kad V. J. padarė jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, byloje įrodyta.

Nuk. Ž. Š. parodymais, su V. J. susipažino dalyvaudamas aukcionuose ir šis jam sudarė paslaugaus ir patikimo žmogaus įspūdį, dėl ko jis jį įgaliojo jo vardu pirkti žemės sklypus. Klaipėdoje V. J. jo vardu nupirko žemės sklypą ir sutvarkė dokumentus, viskas buvo tvarkingai. Kada pamatė, jog (duomenys neskelbtini)parduodamas aukcione pastatas, apie tai pasakė V. J., kad gal norėtų jį pirkti, tačiau tuo metu dar svarstė. Tuomet V. J. jam pasakė, kad turi tam pastatui pirkėją. Tada jie abu susitarė, kad V. J. jo vardu nupirks tą pastatą, jo vardu sudalyvaus aukcione bei suformins pirkimą. Dar V. J. pasakė, kad tam pastatui turi pirkėją A. Jis su šiuo žmogumi anksčiau yra kartu dirbęs. Kai turto fondui už nupirktą pastatą pervedė pinigus, tą patį vakarą pas jį į namus atvažiavo A, su kuriuo sutarė kainą, kad jam jis pastatą parduos už 220000 Lt. Tačiau V. J. dar tą patį vakarą jam pasakė, kad žemės sklypo dokumentai netvarkoje, nes jis jo prašė atvežti pastato pirkimo dokumentus. Tačiau kadangi jį A nuramino, jis laukė, kol V. J. sutvarkys dokumentus jo vardu, bet po kurio laiko sužinojo, kad pastatas parduotas, o pinigų V. J. jam iki šiol negrąžino. Nors V. J. ir jo sūnus teigia, kad pinigus jam grąžino, sumokėdami grynais, tačiau tai netiesa. Nors įgaliojimo jo vardu pirkti minimą pastatą V. J. nebuvo davęs, tačiau galvojo, kad jo vardu nupirkti pastatą V. J. gali ir su ankstesniu įgaliojimu.

Liud. S. Š. parodymais, vyras per Turto fondą pirko pastatą (duomenys neskelbtini)., pavedimą padarė Turto fondui, tačiau po kurio laiko sužinojo, kad V. J. pastatą pardavė kitam asmeniui, dėl ko jie liko apgauti, nes šis pinigų jiems negrąžino. Antanas buvo atvažiavęs, domėjosi, ar vyras nupirko tą pastatą, tačiau ji jų pokalbyje nedalyvavo ir tikslių pokalbio detalių negali nurodyti.

Liud. A. K. parodymais, jo uošvienė ieškojo pirkti namo (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad parduodamas buvęs komisariato pastatas, todėl norėjo sužinoti, kiek jis kainuoja ir kam priklauso. Besportuojant apie tai išsikalbėjo su V. J. sūnumi, kuris ir pasakė, kad pastatas priklauso jo tėvui. Kai paklausė, kiek jis kainuoja, šis jam pasakė, kad negali pasakyti, nes pastatas priklauso ne vien jo tėvui, bet ir tokiam (duomenys neskelbtini). Kadangi jis anksčiau su Ž. Š. buvo dirbę vienoje įmonėje, važiuodamas iš Kauno į namus užsuko pas jį į namus pasiklausti, tačiau Ž. Š. jam tiksliai nieko nepasakė, kiek kainuoja pastatas ir liepė jam kalbėtis su V. J.. Tuo pačiu metu jis jam sakė, kad jie su V. J. dirba kartu, turi prisipirkę nekilnojamojo turto: žemių, pastatų. Kadangi jis paties V. J. nepažinojo, vėl apie pastato pirkimą kalbėjosi su jo sūnumi, kuriam ir pasiūlė kainą – 180000 Lt. Dar iki sutarties sudarymo jis du kartus buvo nuvažiavęs pasiklausti pas notarę apie sandorio sudarymo galimybes ir klausė, ar nebus apgautas pardavėjų, tačiau notarė užtikrino, kad sutarties sudarymo metu ji turi galimybę patikrinti, ar parduodamas pastatas priklauso pirkėjui, taip pat ar nėra kitokių suvaržymų. Pastatą pirko jo uošvienė, jis tik jai padėjo. Žino, kad pirko už 180000 Lt ir V. J. sumokėjo grynais pinigais. Tačiau jam po sutarties sudarymo ėmė skambinėti Ž. Š. bei sakyti, kad su juo liko neatsiskaityta. Tačiau jis po to klausė tiek uošvienės, tiek žmonos, kurios jam patvirtino, kad uošvienė su V. J. pilnai atsiskaitė sutarties sudarymo dieną.

Liud. A. K. parodymais, buvo savo dukros prašiusi, kad ši jai paieškotų pirkti namo (duomenys neskelbtini). Prieš nusiperkant šį, dukra buvo aprodžiusi kitą namą, tačiau tas jai nepatiko. Po kiek laiko dukra pasakė, kad yra parduodamas pastatas prie policijos komisariato, kurį nusprendė pirkti. Su notaru laiką suderino dukra. Su pastato pardavėju jai pačiai neteko bendrauti, su juo susitiko tik pas notarą. Kai notarės sekretorė pasakė, kad pirkimo-pardavimo sutartis jau paruošta, ji sumokėjo V. J. sutartą sumą 180000 Lt, kuris pinigus perskaičiavo, o tada pas notarę patvirtino, kad pinigus už parduodamą pastatą gavo ir jie pasirašė sutartį. Po sutarties sudarymo su pardavėju susitikę nebebuvo, jai niekas jokių pretenzijų dėl to, kad ji būtų nepilnai už parduodamą pastatą atsiskaičiusi, nereiškė.

Iš 2011-07-26 d. įgaliojimo (b.l.26, 1 t.) matyti, kad Ž. Š. įgaliojo V. J. nupirkti kaina ir sąlygomis savo nuožiūra nuosavybės teise bet kokios paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš pavedimų (b.l.27,30, 1 t.) matyti, kad Ž. Š. 2011-10-24 d. pervedė privatizavimo fondui 161204 Lt pagal sutartį 79-11 už V. J., už privatizuotą objektą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš paraiškos ir pridedamų dokumentų (b.l.108-119, 1 t.) matyti, kad dalyvauti aukcione užsiregistravo V. J. savo vardu, pervedė pradinį įnašą, 2011-09-13 d. buvo pripažintas viešo aukciono laimėtoju, 2011-10-24 d. Ž. Š. pervedė už V. J. 161204 Lt ir tą pačią dieną su V. J. V. turto fondas sudarė privatizuojamo objekto prikimo-pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad V. J. nupirko patalpas, esančias Vytauto g.35, Biržų m., o 2011-10-26 d. su juo buvo surašytas objekto perdavimo ir priėmimo aktas, taip pat su juo 2011-11-24 d. buvo sudaryta valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 56-60, 1 t.) matyti, kad 2011-12-01 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)iš V. J. nusipirko A. K.. Iš 1996-05-30 d. teismo nuosprendžio (b.l.32-44, 2 t.) matyti, kad V. J. buvo nuteistas laisvės atėmimu 8 metams su turto konfiskavimu, o iš įkalinimo vietos paleistas 2002-05-17 d. (b.l.17, 2 t.). Iš Sodros duomenų bazės matyti, kad nėra duomenų apie jo draudėjus (b.l.19-20, 2 t.). Iš jo banko sąskaitos išrašo (b.l.141-143, 1 t.) matyti, kad tokių lėšų, reikalingų minimo pastato Biržų m. įsigijimui, jis neturėjo. Taigi visi šie byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiojo argumentus, kad pagal jo ir V. J. žodinį susitarimą už perkamą pastatą (duomenys neskelbtini)., pinigus – 161204 Lt sumokėjo nukentėjusysis. Nukentėjusiojo Ž. Š. argumentus, kad jie su V. J. buvo susitarę, kad minimas pastatas bus nupirktas jo vardu, nes jis sumokėjo už jį nurodytą pinigų sumą, iš esmės patvirtina ir liud. A. K. parodymai, kuris patvirtino teismui, jog jam teiraujantis dėl šio pastato pirkimo ir klausiant kainos, V. J. sūnus buvo nurodęs, kad pastatas priklauso ne vien jo tėvui, bet ir Ž. Š. iš Pasvalio, pas kurį jis buvo užsukęs tartis, tačiau vėliau V. J. ėmė teigti, kad pastatas yra jo, ką patvirtino ir pateikti dokumentai, todėl jo uošvienė jį iš V. J. už sutartą kainą ir nupirko. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad ir anksčiau V. J. pagal jo šiam išduotą įgaliojimą jo vardu buvo nupirkęs nekilnojamo turto, dėl ko jis juo pasitikėjo, patvirtina ir byloje pateiktas turto pardavimo iš varžytinių aktas (b.l.40, 1 t.). Nors V. J. ir jo sūnus G. J. (kuris parodymus teisme atsisakė duoti) ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodę, jog šiuos pinigus Ž. Š. jie grąžino atiduodami grynais pinigais, tačiau tokių jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jie atmetami. Tuo tarpu nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad V. J. jį apgavo, nes nupirktą turtą įregistravo savo vardu bei greitai jį pardavė (ką patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai), o jo pervestų pinigų iki šiol negrąžino. Iš esmės šią aplinkybę patvirtino ir apklaustas liud. A. K., kuris parodė, kad po to, kai jo uošvienė pastatą iš V. J. įsigijo, jam ėmė skambinti nukentėjęs ir sakyti, kad su juo V. J. neatsiskaitė. Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti ir virš išdėstyti bei aptarti įrodymai.

Taigi visi šie virš aptarti duomenys patikimai patvirtina, kad V. J. padarė jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Padaryta veika pagal LR BK 182 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Ž. Š. priklausančius pinigus – 161204 Lt.

V. J. praeityje teistas 2 kartus, nuo 2010 m. 7 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, buvo dispanserizuotas Biržų rajono savivaldybės poliklinikos psichiatriniame kabinete (b.l.97, 2 t.). Iš jam atliktų ambulatorinių tiek pirminės, tiek kartotinės teismo psichiatrijos, teismo psihologijos ekspertizės aktų (b.l.110-112,147-150, 2 t.) matyti, kad V. J. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo, po nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu serga šizotipiniu sutrikimu – dėl kurio jis tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl to jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šią ekspertizės išvadą teisme patvirtino ir posėdyje dalyvavęs teismo psichiatras ekspertas K. Daškevičius nurodydamas, kad V. J. dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, atsižvelgiant į jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra agresija prieš žmones.

Visos šios byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad V. J., darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl jis pripažįstamas nepakaltinamu (LR BK 17 str.), dėl ko jis neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, o jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (LR BK 98 str. 1 d. 2 p., 3 d., BPK 403 str. 2 d. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

P. V. J., būnant nepakaltinamu, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

T. V. J. priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutartį įvykdžius, panaikinti.

Nutartis per 20 d. gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.