Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, atsakovei J. P., jos atstovei advokatei Rasai Čibirienei, trečiajam asmeniui N. Š., jos atstovui advokatui Jonui Stankevičiui, trečiajam asmeniui notarei L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams: J. P., Rokiškio rajono antrojo notarų biuro notarei L. S., tretieji asmenys: N. Š., V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kalbėjo pusbalsiu, norėdama įsitikinti, ar liudytojai tikrai išgirdo, ką sakė P. B., paklausė jų, ar jie girdėjo P. B. išreikštą valią. Liudytoja V. T. ir J. V. patvirtino, kad viską girdėjo ir pasirašė ant testamento. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo V. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje ((duomenys neskelbtini).).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo (CK 5.18 straipsnio 1 dalis). Jis savo nuožiūra gali visą turtą ar jo dalį arba kokį nors konkretų daiktą ar daiktus palikti bet kuriam asmeniui (tiek fiziniam, tiek juridiniam), taip pat gali įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamento išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai, kurie įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti (CK 5.19 straipsnio 1 dalis, 5.23 straipsnio 1 dalis). Testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė.

Kai testatorius dėl ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tokiu atveju įstatymo nustatyta galimybė už testatorių pasirašyti kitam asmeniui (CK 5.29 straipsnis, Notariato įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Kadangi toks testamento pasirašymas yra išimtinis, tai jis turi būti atliekamas, laikantis nustatytų sąlygų: 1) testatorius turi asmeniškai paprašyti, kad už jį pasirašytų kitas asmuo; 2) kitas asmuo turi būti veiksnus ir neturi būti įpėdiniu pagal testamentą; 3) testamentas turi būti pasirašomas notaro (kito pareigūno pagal CK 5.28 straipsnio 6 dalį įgalioto patvirtinti testamentus) ir dviejų liudytojų akivaizdoje (jie taip pat pasirašo testamentą); 4) testamente turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti.

Vertinant, ar testamentas buvo sudarytas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nėra teisiškai reikšminga, kaip šis procesas buvo organizuotas – testatoriui tiesiogiai paprašius liudytojų ir pasirašančio asmens, ar tai padarant per kitus asmenis. Tokiais atvejais svarbu yra nustatyti, kad testamentas buvo pasirašomas liudytojų bei jį pasirašančio asmens testatoriui dalyvaujant.

P. B. 2013m. vasario 14d. testamentu jam priklausantį butą Nr.1 ir malkinę, esančius Rokiškio mieste, (duomenys neskelbtini), palieka J. P.. Testamente yra prierašas, kad P. B. dėl ligos (nevaldo dešinės rankos) negali pasirašyti ir už jį pasirašė Z. M.. Pasirašant testamentą dalyvavo liudytojai V. T. ir J. V. (1t.b.l.41).

Liudytojai gydytojai R. Š. ir G. T. teismo posėdyje parodė, kad P. B. sirgo Parkinsono liga, 4-5 stadija. Apie P. B. psichinę sveikatos būklę jie nieko negalėjo atsakyti, nurodydami, jog tai gali atsakyti tik psichiatras.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (2t.b.l.2-3) pateikta išvada, kad P. B. apie 10 metų sirgo lėtine, progresuojančia neurologine liga – Parkinsono, kuri progresavo iki IV-V stadijos, rigidinė, tremorinė forma su dubens organų funkcijos sutrikimu. 2006 metais jam buvo diagnozuota nuotaikos sutrikimas, subdepresinis, buvo mintys apie savižudybę (motyvas – sunku save apsitarnauti). Kitokių psichikos sutrikimų, kurie turėtų įtakos realiam aplinkos suvokimui bei socialinei orientacijai neatžymėta. Silpnaprotystės reiškinių nebuvo. Ekspertas duoda išvadą,

kad P. B. sudarydamas testamentą 2014-02-14 suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.

Liudytojas E. K. parodė, kad jis į P. B. namus užeidavo taisyti televizoriaus, krano, atveždavo dujas, ir tvirtina, jog jis buvo sąmoningas, su juo pasisveikindavo, jis atsakydavo į klausimus.

Liudytoja Z. M. parodė, kad P. B. pažįsta 10 metų, dažnai pas jį užeidavo. Dalyvavo testamento surašyme ir girdėjo kaip J. B. sakė notarei, kad po mirties palieka Janinai butą ir pusę malkinės. Notarė testamentą skaitė du kartus, nes viena moteris atėjo šiek tiek pavėlavusi. Analogiškus parodymus davė liudytoja V. T. ir dar pridūrė, jog notarė P. B. siūlė pasirašyti testamentą, tačiau šis atsakė, jog negali, nes rankos dreba.

Liudytojos J. V. parodymai, jog notarė neskaičiusi testamento ir ji nežinojo ant ko pasirašo prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymas. Liudytoja Z. M. ir V. T. patvirtino, jog J. V. atėjo keletą minučių pavėlavusi ir notarė antrą kartą perskaitė testamentą ir dar kartą paklausė P. B. ar jis neprieštarauja. L. V. B. S. parodė, jog notarė jam neleido dalyvauti sudarant testamentą, tačiau iš kito kambario girdėjo kaip notarė klausė P. B., kam jis nori užrašyti turtą, kaip notarė skaitė surašytą testamentą.

Liudytojai K. K., T. L., S. S. M. nedalyvavo sudarant testamentą, todėl jų parodymais teismas nesiremia.

Gydytojai R. Š. ir G. T. teimo posėdyje parodė, kad P. B. sirgo Parkinsono liga, 4-5 stadija, buvo gulimas ligonis, todėl jis pats negalėjo pakviesti liudytojų ir testamentą pasirašančio asmens, tačiau iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad testamentas buvo pasirašomas P. B. dalyvaujant.

I. J. B. teismo posėdyje teigė, kad jo brolis P. B. tris kartus gydėsi pas psichiatrus Rokiškyje ir Utenoje, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, priešingai ekspertas ekspertizės akte nurodė, jog psichikos sutrikimų, kurie turėtų įtakos realiam aplinkos suvokimui bei socialinei orientacijai neatžymėta. Silpnaprotystės reiškinių nebuvo. J. B. teigia, jog jo brolis 10-15 metų nesuprato savo veiksmų, neatpažino žmonių, tačiau šį jo teiginį paneigia P. B. 2009m. spalio 16d. sudarytas testamentas, kuriame nurodyta, kad jis visą turtą palieka ieškovui. Testamente nurodyta, kad P. B. tuo metu sudarydamas testamentą taip pat dėl ligos (nevaldo dešinės rankos) negalėjo pasirašyti. Pasirašant testamentą dalyvavo liudytojai J. P., V. Z., už testatorių pasirašė E. Z. (1t.b.l.5-6).

P. B. 2013-02-14 testamentą patvirtino notarė L. S.. Notarė, būdama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), privalo įsitikinti testatoriaus veiksnumu (Notariato įstatymo 31, 48 str.). Notarė detaliai ir nuosekliai paaiškino, kad jai bendraujant su testatoriumi P. B. nematė jokių valios sutrikimo ar psichinės ligos požymių, P. B. kalbėjo negarsiai, lėtai, bet protingai, aiškiai išreiškė savo valią, todėl nebuvo teisinio pagrindo jai atsisakyti atlikti notarinį veiksmą - patvirtinti testamentą. Surinkti byloje įrodymai, eksperto išvada, notarės L. S. paaiškinimai, patvirtintas testamentas patvirtina bylos aplinkybes, jog sudarytame testamente išreikšta testatoriaus P. B. laisva valia. Pažymėtina, kad nei notarei, nei byloje apklaustiems liudytojams, kurie bendravo su P. B. betarpiškai prieš testamento sudarymą, jo sudarymo dieną, ir vėliau, nekilo abejonių dėl testatoriaus gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę: jis elgėsi sąmoningai, suprasdamas, kad susirgo, iš anksto išreiškė valią visą savo turtą palikti jį eilę metų slaugiusiai atsakovei. Pažymėtina, kad mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Ieškovo nurodyti testamento sudarymo trūkumai nėra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, kadangi šiuo atveju įvertinus įrodymus byloje nustatyta, kad testatorius P. B. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė, jo valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93str.1d.). Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 04 23 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-0933 (1t.b.l.55) atsakovei J. P. suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 116,77 Eur (403,20Lt, 1t.b.l.102) ir jos priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 99str.2d.). Be to, iš ieškovo valstybei priteistinas 41 Eur žyminis mokestis ir 36,57 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80str.1d.5p., 88str.1d.3p.). Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 04 23 sprendimas galiojo iki 2015m. balandžio 23d., todėl dėl ekspertizės užsitęsus bylos nagrinėjimui, atsakovė už atstovavimą teisme advokatei sumokėjo 50 Eur, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas (2t. b.l.23,25). Šios išlaidos neviršija maksimalaus užmokesčio dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl atsakovės turėtos 50 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovės naudai (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. B., a.k(duomenys neskelbtini) 194,34 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 34ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (116,77 Eur mokėti įmokos kodas 5630; 77,57 Eur - įmokos kodas 5660) ir 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų J. P., a.k(duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.