- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- Ik-922-484/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01359-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Ina Kirkutienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Vaidotas Sviderskis
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui S. R. ir jo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. R. skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – LR VRM) 2011-06-30 sprendimą Nr. 1D-4623 (11); 2) solidariai priteisti iš atsakovų LR VRM ir Lietuvos valstybės už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2010 m. sausio mėn. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, neišmokėtą valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalį, lygią 423,94 Lt per mėnesį; 3) įpareigoti LR VRM nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti jam paskirtą 2119,72 Lt pensiją kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo 360, 00 Lt bazinės pensijos dydžio priedu; 4) priteisti iš atsakovo 10 000 litų neturtinę žalą.
Skunde nurodė, kad LR VRM 2002-12-03 sprendimu jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – valstybinė pensija). Vadovaujantis 1994-12-03 Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 6 d. kartu su pensija, jei nėra draudžiamųjų pajamų, mokamas valstybinės socialinio draudimo 360,00 Lt bazinės pensijos dydžio priedas. Nurodė, kad atsakovas nuo 2010 m. sausio mėn. apskaičiavo ir moka sumažintą valstybinę pensiją vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Valstybinės pensijos išmoka sumažinta taikant 0,8 perskaičiavimo koeficientą, nustatytą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pareiškėjo teigimu, nurodytos Laikinojo įstatymo nuostatos prieštarauja konstituciniams teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principams, dėl jų taikymo ribojama asmens teisė gauti užtarnautos pensijos išmokas, teisė į nuosavybę. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo praktika, pareiškėjas pažymėjo, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų pensiją ir ją mokėtų.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šioje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Valstybei nustačius nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, t. y. pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Tai reiškia, kad neatsargūs valstybės veiksmai (CK 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d.) tiesiogiai nulėmė tai, kad jis patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pensijos daliai. Tokios faktinės aplinkybės, pareiškėjo įsitikinimu, apima visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.271 str.) bei sudaro pagrindą Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad iš vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iš kitos pusės dėl neteisėtų LR VRM veiksmų jam nebuvo išmokėta visa priklausanti valstybinė pensija, nenustatytas teisingas susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmas, mano, kad abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai.
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 15-17) nurodė, kad LR VRM neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo 2011-06-06 prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo, nebuvo pripažintos įsigaliojusiu teismo sprendimu (nutarimu) prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl LR VRM 2011-06-30 sprendimas Nr. 1D-4623-(11) yra teisėtas ir pagrįstas.
Pažymėjo, kad pareiškėjas, reikalaudamas iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neįrodė, kad LR VRM ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų, kurių pagrindu galima logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja neturtinės žalos padarymo faktas.
Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pabrėžė, kad pareiškėjo skundas priklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, nurodytai ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje, kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, pareiškėjas nedetalizuoja, todėl nurodytas pareiškėjo prašymas atmestinas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie LR VRM (toliau – Tarnyba) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 19-20) paaiškino, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę, nuo 2010-01-01 perskaičiavo pareiškėjui paskirtą valstybinę pensiją (2119,72 Lt * 0,8= 1695,78 Lt). Sumažintos pensijos kompensavimo Laikinasis įstatymas nenustatė. Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, negu nustatė įstatymas ir mokėti pareiškėjui 2119,72 Lt dydžio pensiją bei parengti sprendimą dėl pareiškėjui S. R. neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, kol įstatymas yra galiojantis ir nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Dėl to nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems valstybės ar savivaldybės aktams.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pensija yra pareiškėjo nuosavybė, todėl ji negali būti atimama net ir krizės metu. Vėliau pensija vis tiek turi būti grąžinta.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pagal LR VRM 2002-12-17 išvadą Nr. 17929 pareiškėjui nuo 2002-12-03 neterminuotai paskirta 1759,72 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, ištarnavus 27 m. 3 mėn. 4 d., ir 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (b. l. 22). Nuo 2010 m. sausio mėn. pareiškėjui paskirta valstybinė pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę: 2119,72 Lt * 0,8= 1695,78 Lt.
LR VRM kanclerio 2011-02-18 sprendimu Nr. 11SP-425, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558, Nr. 153-5644) 16 straipsnio 6 dalimi, remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktu 2011-02-08 sąrašu apie ūkininkus ar jų partnerius pagal Ūkininko ūkio įstatymą, nuo 2011-01-01 pareiškėjui nutrauktas valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo mokėjimas (b. l. 23).
LR VRM kanclerio 2011-04-18 sprendimu Nr. 11SP-1599 nuo 2011-03-01 pareiškėjui paskirtas valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, išmokėta pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas – 58,19 Lt už laikotarpį nuo 2011-02-23 iki 2011-02-28 kartu su 2011 m. kovo mėnesio valstybine pensija (b. l. 24).
Pareiškėjas 2011-06-06 kreipėsi į LR VRM su prašymu išaiškinti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo tvarką bei kompensavimo galimybes (b. l. 25-26). LR VRM 2011-06-30 raštu Nr. 1D-4623 (11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ paaiškino pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo pareiškėjui mokėti 2119,72 Lt dydžio pensiją ir išmokėti nepriemoką (b. l. 27-28).
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuojančio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (1994 m. gruodžio 13 d. Nr. I-693) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija <...>.
Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, kuris, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, <...>. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.
Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. liepos 2 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 20 d. priimtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas valstybinėms pensijoms pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Nagrinėjamu atveju, remiantis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovė, apskaičiavusi pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K=0,8), perskaičiavo pensijos dydį ir jam priklausančią valstybinę pensiją sumažino nuo 2119,72 Lt iki 1695,78 Lt (2119,72 Lt × 0,8).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas 2012-09-21 paskelbtas “Valstybės žiniose”.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodė, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.
Konstitucinis Teismas šiame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, jog konstatavus, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos „Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos“.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovė LR VRM, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui perskaičiavo ir mokėjo sumažintą pensiją, o ginčijamas LR VRM 2011-06-30 sprendimas Nr. 1D-4623 (11), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas grąžinti valstybinės pensijos nepriemoką ir netaikyti pensijos ribojimo, yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti LR VRM 2011-06-30 sprendimą Nr. 1D-4623 (11), įpareigoti atsakovus solidariai grąžinti pareiškėjui valstybinės pensijos nepriemoką ir įpareigoti LR VRM nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti jam paskirtą 2119,72 Lt pensiją kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo 360, 00 Lt bazinės pensijos dydžio priedu.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrįstai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį vertina kaip jam padarytą turtinę žalą ir prašo taikyti Civilinio kodekso normas. Kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių (skundo faktinio pagrindo), nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl šiam ginčui spręsti turi būti taikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.
Pareiškėjas skunde kelia reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Žala dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų atlyginama pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Įvertinus nurodytas įstatymo nuostatas, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius LR VRM neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Kaip jau minėta, LR VRM, perskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui sumažintą valstybinę pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, t. y. veikė teisėtai. Taigi, nenustačius LR VRM neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas..
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85 ? 87 straipsniais., 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo S. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.