- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-15
- Bylos Nr.
- N-62-369-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S
2007 m. vasario 15 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės (pirmininkės), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. , A. V. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
II.
S. M. , G. M. , A. V. , J. V. , R. A. kaip pareiškėjai kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes jie pažeidimo nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos administracinio teismas po bylos išnagrinėjimo pagal skundo argumentus pripažino, kad G. Č., S. M. , G. M. skundai tenkinami, o R. A. , J. V. , A. V. skundai netenkinami. Teismas nurodė, kad administracinė atsakomybė už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 5 dalyje atsiranda tuomet, kai asmuo pažeidžia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kurios kaip kvalifikuojantys požymiai nėra nurodyti šio straipsnio 1 - 4 dalyse. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių l punkte be kitų medžioklę apibudinančių požymių numatyti saugaus elgesio medžioklėje reikalavimai. Taisyklių 60.2 punkte numatyta, kad su medžiokle susijusi draudžiama veikla yra ir buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu vienam ar keliems asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų. Kokie reikalingi dokumentai nurodyta Taisyklių 18 punkte. Kaip vienas iš privalomų medžioklės metu turėti dokumentų yra galiojantis medžioklės lapas (18.1 punktas). Nagrinėjant bylą nustatyta, kad visi pareiškėjai, išskyrus R. A. , yra medžiotojų klubo „Girionys“ nariai. Jie sulaikyti šio medžiotojų klubo medžioklės plotuose. Iš R. A. , J. V. ir A .V. paimti medžiokliniai šautuvai nebuvo įdėti į dėklus. Galiojančio medžioklės lapo pareiškėjai neturėjo. Tai patvirtino liudytojai A. M. ir V. M. . To neneigė ir patys pareiškėjai. Medžioklės lapas - tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytu laikotarpiu (Taisyklių 19 punktas). Taisyklės kalba apie medžioklę ir su medžiokle susijusią veiklą, kuri yra draudžiama (9 skyrius). Įvertinęs šias veiklas, teismas padarė išvadą, kad reikalavimai, keliami medžioklei, taikomi ir veiklai, susijusiai su medžiokle. Pareiškėjai yra medžiotojai, jie buvo medžioklės plotuose, su savi turėjo medžioklinius šautuvus ir tobulino savo medžioklės įgūdžius šaudydami, todėl ši veikla laikytina susijusia su medžiokle. Tokiu būdu, jie turėjo turėti vienintelį leidžiantį būti medžioklės plotuose dokumentą - medžioklės lapą. Būdami be šio būtino dokumento, pareiškėjai R. A. , J. V. ir A. V. pažeidė Taisyklių 60.2 punkto reikalavimą. Jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį.
Taisyklių 66 punkte nurodyta, kad medžioklinis šautuvas prišaudomas šaudykloje ar kitoje tam skirtoje vietoje, įsitikinus, kad nėra pavojaus žmonėms ar gyvūnams. Jei šautuvas prišaudomas medžioklės plotuose, būtina užpildyti šių medžioklės plotų naudotojo išduotą medžioklės lapą. Ši teisės norma visų pirma išskiria šautuvą ir jo prišaudymą ir po to su tuo procesu susijusius reikalavimus. Lietuvių kalbos žodyne žodžių junginio - šautuvo prišaudymas - nėra. Nurodyta tik ginklo prašaudymas, kuris reiškia ginklo savybių nustatymą. Darytina išvada, kad Taisyklių 66 punkte kalbama apie šaudymą iš ginklo, siekiant nustatyti jo savybes, t. y. įsitikinti kaip veikia šautuvo mechanizmai, kaip jis tinka šauliui, o ne šaulio įgūdžių formavimą. Institucija, priėmusi apskųstuosius nutarimus, privalėjo įrodyti teisės pažeidimą ir nustatyti, kad medžiotojų tikslas buvo šautuvų savybių įtvirtinimas. Pareiškėjų teiginiai, kad jie šaudė pramogaudami, o ne kitokiais tikslai, nenuneigti, todėl teigti, kad R. A. , J. V. ir A. V. padarė Taisyklių 66 punkto pažeidimus, nėra pagrindo. Jų veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties elemento - subjektyviosios pusės. Reikiamų leidimų turėjimas ar neturėjimas kvalifikacijai įtakos neturi, dėl to nekyla administracinė atsakomybė ir G. Č., S. M. ir G. M. . Be to, šautuvo prišaudymas yra aktyvus veiksmas, todėl teisės pažeidimas gali būti padaromas tik veikimu, t. y. pačiam pažeidėjui šaudant. Todėl šia prasme nepagrįsti kaltinimai G. Č., S. M. ir A. M. , kadangi nėra duomenų, kad jie veikė aktyviai, t. y. nėra pažeidimo objektyviosios pusės elemento.
Aplinkybė, kad padarytas Taisyklių 66 punkto reikalavimų pažeidimas šalintina iš R. A. , J. V. ir A. Valaičiui suformuluoto kaltinimo.
III.
R. A. , A. V. ir J. V. apeliaciniame skunde prašoma panaikinti priimtus dokumentus dėl jų nubaudimo. Nurodyta, kad apygardos administracinio teismo nutarime konstatuota, kad:
I. pareiškėjai nepažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 66 punkto reikalavimų, kaip tai buvo nustatyta inspekcijos nutarimuose (su šia teismo išvada pareiškėjai sutinka ir jos neginčija);
II. pareiškėjai pažeidė Medžioklės taisyklių 60.2 punkto reikalavimus, kas užtraukė jiems administracinę atsakomybę pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį.
R. A. , A. ir J. V. įsitikinimu, aukščiau nurodyta teismo nutarimo dalis dėl pareiškėjų skundo atmetimo ryšium dėl Medžioklės taisyklių 60.2 p. pažeidimu yra priimtas pažeidžiant materialiosios teisės normas.
Pareiškėjų nuomone, teismo išvada, jog pareiškėjai, būdami medžioklės plotuose ir su savimi turėdami į dėklus neįdėtus šautuvus, neturėjo medžioklės lapo, kuris yra būtinas pagal Medžioklės taisyklių 19 punkto reikalavimus, priimta netinkamai aiškinant Medžioklės taisyklių 60.2 punktą bei 18 ir 19 punktų nuostatas, kas iš esmės įtakojo pareiškėjų apskųstojo nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei neteisingą šios administracinės bylos išnagrinėjimą.
Medžioklės taisyklių 60.2 punkte yra numatyta, kad yra draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu vienam ar keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų. Ši nuostata įtvirtinta Medžioklės taisyklių IX skyriuje, kur išvardinta su medžiokle susijusi draudžiama veikla. Pažymėta tai, kad minėtos Medžioklės taisyklės pagal tam tikras veikų kategorijas yra atitinkamai suskirstytos į skyrius, kuriuose yra įtvirtinti reikalavimai, keliami tų veikų tinkamam įgyvendinimui. Dėl to teigtina, kad minėto teisės akto reikalavimai, taikytini medžioklei, vienareikšmiai negali būti keliami bei taikomi ir draudžiamai veiklai.
Kaip minėta, teismas nustatė, kad pareiškėjai R. A. bei A. ir J. V. , neturėdami medžioklės lapo ir pramogaudami, šaudė į skriejančius taikinius (lėkšteles) ir ši jų veika buvo traktuota kaip draudžiama veika. Tačiau, tokia teismo išvada neatitinka nei Medžioklės taisyklių 18.2, 19, 22, 23 punktų, nei Medžioklės dokumentų pavyzdinių formų nuostatų. Nuostatuose įtvirtinti reikalavimai medžioklės lapo užpildymo tvarkai. Analizuojant nurodyto medžioklės lapo turinį, akivaizdu, kad nė vienoje iš jame esančių grafų nenurodyta, kur būtina pažymėti tokios veikos kaip šaudymas į skriejančius taikinius (lėkšteles) aprašomuosius duomenis. Ši faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad asmenims, atliekant tokią veiką, kaip šaudymas į skriejančius taikinius (lėkšteles), nėra būtina turėti užpildytą medžioklės lapą, kadangi tokio reikalavimo nenumato galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai. Tokiu būdu, vertinant pareiškėjų atliktą veiką kaip susijusią su medžiokle, yra negalimas analogijos pagal Medžioklės taisyklių 18 p. taikymas, kadangi tokia išvada prieštarautų Medžioklės lapo sampratai, įtvirtintai Medžioklės taisyklių 19 punkte.
Dėl to aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių pasėkoje teigtina, kad apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino ir taikė Medžioklės taisyklių 60.2 bei 18 ir 19 punktų nuostatas, ir šis pažeidimas turėjo esminės įtakos teismo nutarimo neteisėtumui.
Atsiliepimas
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime į apeliacinį skundą manoma, kad teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Tvirtinama, kad apeliantai neteisingai teigia, kad vykdant šaudymą į skriejančius taikinius medžioklės plotuose, nereikia turėti užpildytą medžioklės lapą. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.2 punktą, draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų dokumentų. Įvertinant šios teisės normos reikalavimus, matyti, kad vienas ar keli turintys teisę medžioti asmenys, būdami medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtais medžioklei skirtais ginklais, privalo turėti būtinus ir teisingai užpildytus dokumentus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, medžiotojai A. V. , R. A. ir J. V. buvo medžiotojų klubo „Girionys“ medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtais šautuvais be būtinų ir teisingai užpildytų dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal skundo argumentus, neišvengiamai turėjo nustatyti, ar nubaustųjų asmenų veikoje yra jiems inkriminuotųjų pažeidimų sudėtys. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantai nesutinka su teismo nutarime padarytosiomis išvadomis ir ginčijamas teismo atlikto įrodymų vertinimo atitikimas įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad apygardos administracinis teismas administracinio teismo pažeidimo bylą nagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis ir iš esmės vadovavosi ATP kodeksu. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas ištyrė ir išsiaiškino. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės tinkamai išdėstytos nutarime ir yra įrodymų analizė. Taigi, teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Priešingai, apeliantai nepateikė, nenukrypdami nuo bylos nagrinėjimo dalyko ir neviršydami kaltinimo apimties, neginčijamų ir nereikalaujančių vertinimo duomenų, kurie parodytų teismo padarytojo vertinimo nenuoseklumą ir prieštaringumą.
Pažymėtina, kad, kaip minėta, teismas iš esmės vadovavosi ATP kodeksu ir todėl šiame procese nėra atsakovo.
Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti ar naikinti apygardos administracinio teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą, R. A. , A. V. ir J. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.