Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2012-02-13 · Byla Nr. A2.6.-84-572/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-02-13
Bylos Nr.
A2.6.-84-572/2012
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00019-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramunė Kuzmienė
Pažeidėjas
D. M.
Administracinė byla Nr. A2.6.-84-572/2012(Proceso Nr. 4-13-3-00019-2012-6)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 45.4.4.; 45.4.5., 52.3.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2012 m. vasario 13 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam Alytaus apskrities VPK atstovui Vitui Nedzinskui, išnagrinėjo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, neteisto, nebausto administracine tvarka, Vilniaus Gedimino technikos universiteto II kurso studento, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2011-12-27 apie 22.15 val. Alytaus mieste, Stoties gatvėje, vairuodamas D. M. priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą, autobusų sustojime esantį suoliuką, dėl ko buvo nuverstas kelio ženklas, apgadintas suoliukas ir automobilis ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 33, 133 punktų reikalavimus, tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

D. M. pažeidimą pripažino ir parodė, kad ta kelio dalis, kur įvyko eismo įvykis, buvo neapšviesta, staigiame posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, kliudė kelio ženklą ir suoliuką. Išlipęs iš automobilio matė, kad padaryta žala, todėl susipildė eismo įvykio deklaraciją ir kitą dieną planavo kreiptis į draudimą, tačiau pirmiau buvo iškviestas į policiją. Tuo metu nesuvokė, kad turi kviesti policiją, buvo įsitikinęs, kad elgiasi teisingai, tačiau nuvykęs į draudimą sužinojo, jog jo deklaracija yra niekinė, todėl, kad nebuvo kviesta policija ar turto savininkai. Patikino, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Suoliuką sutvarkė, ženklas jau buvo atstatytas kelininkų, o šiukšlinė nebuvo apgadinta. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Asmuo, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities VPK atstovas Vitas Nedzinskas paaiškino, kad gavęs medžiagą dėl įvykusio eismo įvykio išsikvietė vairuotoją, vaikinas kaltę pripažino ir nurodė tas pačias eismo įvykio aplinkybes kaip ir teismo posėdžio metu. Surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nes vairuotojas privalėjo kviesti policiją. Vaikinas minėjo, kad susipildė eismo įvykio deklaraciją, tačiau jos netikrino.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse. Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (šiuo metu galiojančių KET 231.4 p. ir 234 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010 išaiškino, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad eismo įvykis buvo, kurio metu padaryta žala aplinkiniams - apgadintas kelio ženklas ir suoliukas, šios aplinkybės neginčijo D. M., vadinasi vairuotojas turėjo pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007, N575-2198/2009). Nors D. M. prisipažino padaręs teisės pažeidimą, t.y. sukėlęs eismo įvykį, bet nurodė pasišalinęs iš įvykio vietos dėl to, jog buvo įsitikinęs, jog nebūtina pranešti policijai, tačiau jo kaltė neabejotinai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu F 083187, jo paties paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, kuriose užfiksuota apgadinimai, pareigūno Vito Nedzinsko tarnybiniais pranešimais bei jo kaip liudytojo parodymais, duotais teismo posėdžio metu, kurie buvo nuoseklūs ir logiški bei atitiko faktines bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, ypač svarbus yra turto apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, liudytojų parodymai ir kitos aplinkybės, teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys visumoje patvirtina, kad D. M., vairuodamas automobilį padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino ir policijai apie įvykį nepranešė. Pagal paties eismo įvykio aplinkybes akivaizdu, kad D. M. tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 33 ir 133 punktų reikalavimus, todėl padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir yra baustinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad D. M. padarė administracinį teisės pažeidimą ir pagal ATPK 124-1 straipsnio 7 dalį (kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos pažeidėjo veiksmuose nenustatyta jokių kitų pažeidimų, išskyrus numatytuosius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl kitų kelių eismo taisyklių pažeidimų nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124-1 straipsnio 7 dalyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 d.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į visas kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvina tai, jog pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailisi. D. M. yra studentas, neturintis savarankiškų pajamų, yra išlaikomas tėvų. Motina - bedarbė, registruota darbo biržoje, iš darbo biržos nedarbo draudimo išmokų negauna. Tėvas - neįgalus, turintis 25 proc. darbingumą, kurį dažnai reikia vežioti pas gydytojus. Materialinė žala atlyginta. Šiuo konkrečiu atveju, teismo manymu, jokios grėsmės visuomenės ir realaus pavojaus D. M. savo veiksmais nesukėlė. Nors formaliai D. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustačius kompleksą faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai ir vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, skirtina mažesnė nei minimali sankcijose nustatyta bauda, taip pat skirtinas specialiosios teisės atėmimas mažesniam nei sankcijoje numatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30, 30¹, 30², 27, 286, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

D. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirti 100 (vieno šimto) litų baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirti 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

D. M. administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 124-1 str. 7 d., nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.

Teisėja Ramunė KuzmienėPapildoma informacija: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos, privalomai pateikiant mokėjimo kvitus institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.