Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjams J. B., B. Ž., A. B., V. B.,O. C., A. Ž., suinteresuotam asmeniui R. B., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo J. B. ir kt. pareiškėjų pareiškimą dėl palikimo priėmimo - juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad J. B., B. Ž., A. B., V. B., O. C., S. B., A. Ž., L. Ž., J. B. po J. B. ( gim.1912-09-20) mirties 1992-02-28, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje paaiškėjo, kad pareiškėjas J. B., g.1938 m. mirė 2012-11-01.

Gautas pareiškėjos J. B. pranešimas, kad po J. B. (g.1938 m.) mirties jo teisių perėmėjai yra : J. B., g.1972 m. ;S. B., g. 1976 m.; R. B., g. 1968 m.

Nurodyti asmenys įtraukti byloje suinteresuotais asmenimis, prašymų periimti mirusio asmens J. B. procesines teises nepareiškė.

J. B., g.1912 m. nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą , gyvenamąjį namąjį ir ūkio statinius (duomenys neskelbtini) Varėnos r. Įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo po tėvo mirties negali, nes yra suėję terminai palikimui priimti ir per šiuos terminus nebuvo kreiptąsi į notaro biurą su prašymu priimti palikimą.

Suinteresuotas asmuo R. B. su pareiškimu pilnai sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

J. B. mirė 1992-02-28 ir tokias aplinkybes patvirtina jo mirties liudijimo duomenys (b.l.5).

Pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis nurodyti J. B., gim. 1912 m. vaikai ir atitinka pareiškėjų nurodomas aplinkybes ( b.l. 6).

Giminystės ryšius patvirtina pareiškėjų gimimo liudijimų, santuokos liudijimo įrašai (b.l. 11-21).

Duomenys apie nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į juos, nurodytos Nekilnojamojo turto registro išraše ( b.l. 8-9).

Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po palikėjo mirties atsirado palikėjo mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).

Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str.1 d ) . Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str.1 d.) . Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjo mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą

Proceso dalyviai pripažįsta, kad palikimą po tėvų mirties priėmė visi vaikai.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą.

Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis ( 1964 m. CK 573 str.1p.). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais : faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui ( kad ir kitam paveldėtojui).

Paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.) . Pareiškėjai palikėjo turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą laikomas priėmusiu palikimą ( CK 5.51 str. 1 d., CK 587 str., 1964 m. redakcija ).

Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą ( CK 5.12 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų, suinteresuoto asmens paaiškinimais, palikėjo mirties liudijimu, rašytiniu įrodymu apie palikėjo nekilnojamąjį turtą, giminystės ryšį įrodančiais dokumentais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., B. Ž., A. B., V. B., O. C., S. B., S. Ž. (gim. 1946 m.,mirusi 1999-09-20), J. B. ( gim. (duomenys neskelbtini), miręs 2012-11-01), po tėvo J. B. ( gim. (duomenys neskelbtini)) mirties 1992-02-28, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti ir juo naudotis kaip savo turtu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.